2024 m. kovo 29 d.

 

Nelietuviškų raidžių dokumentuose įteisinimo priešininkai siūlo sekti Latvijos pavyzdžiu

4
Paskelbta: 2014-05-05 16:26 Autorius: Naujienų redaktorius

Nelietuviškų raidžių lotynišku pagrindu rašybos įteisinimo dokumentuose priešininkai atkreipia dėmesį, jog įsigaliojus tokiam teisės aktui, tektų vykdyti plačią valstybės registrų pertvarką, be to, būtų suformuotas pavojingas precedentas, galintis daryti įtaką kaimyninių Baltijos šalių saugumui. Anot jų, geriausiais kompromisinis variantas yra sekti Latvijos pavyzdžiu ir įteisinti pavardžių rašymą nelietuviškomis raidėmis atskirame paso puslapyje.

Anot tokį alternatyvų įstatymo projektą pasiūliusio Seimo nario Valentino Stundžio, priėmus socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės pateiktą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, sugriūtų visa valstybės informacinė sistema.

„Pavardės keitimas būtų susijęs su visos informacinės valstybės sistemos pertvarka ir valstybės registrų pertvarka. Įsileisdami į savo apyvarta šiuos rašmenis, sukurtume ypatingą precedentą, kai lietuviška abėcėlė, susiformavusi per šimtmečius, patirtų neišvengiamą kitų rašmenų poveikį, o apie tai jau yra kalbėjusios Europos teisinės institucijos, tiek Teisingumo teismas, tiek Žmogaus teisių teismas, abudu aiškiai pasakydami, kad asmenvardžių rašyba yra nacionalinės teisės objektas ir niekas kitas čia negali kištis“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo parlamentaras.

Pasiūlytas alternatyvus variantas, pasak jo, yra paremtas kompromisu, galimybe asmenvardį rašyti kitų įrašų skyriuje, taip kaip pasielgė Latvija.

Jam antrina ir Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, priešingai nei kartais skelbiama viešojoje erdvėje, šiandienis Lietuvos teisinis reguliavimas neprieštarauja tarptautinėms standartams ir jokiems dvišaliams susitarimams. Šiandien Lenkijoje galiojantis įstatymas, pasak jo, taip pat neleidžia kištis į kalbos reikalus ir registrų sistemą.

„Jeigu mes Lenkijoj nueitume su tuo įrašu lietuvių kalba pase į banką ar tvarkyti kitų civilinių reikalų, tai niekaip nepadėtų, reikėtų vadovautis lenkiška rašyba“, – sako V. Kasčiūnas.

Politologo nuomone, svarbiausia yra įžvelgti geopolitinį šių jautrių klausimų kontekstą.

„Dažnai pamirštame kalbėti apie tai, kad Rusija labai gerai stebi, kas vyksta Baltijos šalyse šiais klausimais ir jeigu jūs paklaustumėte sveikiau mąstančio Latvijos politiko, ką jis galvoja apie tokį įstatymą Lietuvoje, jis išart pasakytų, kad kitą dieną Rusija pasibels į Latvijos duris ir sakys darykite taip pat, kaip daro lietuviai. Tokių precedentų yra labai daug. (...) Pagalvokime apie geopolitinį kontekstą, mūsų kaimynus ir jų saugumą, ypač dabar, kai tautinių mažumų klausimai yra taip sugrėsminami iš Rusijos pusės. Švelniai tariant, ne pats laikas tai daryti“, – teigia politologas.

Jis taip pat atmeta ir dažnai pasitelkiamą argumentą, esą asmenvardžių rašybos įteisinimas yra būtina gerų Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių sąlyga.

„Per visą tarptautinių santykių istoriją man neteko matyti geopolitinės strateginės partnerystės, kuri priklauso nuo asmenvardžių ar vietovardžių - tai priklauso nuo saugumo sampratos ir užsienio politikos modelio“, – teigia L. Kasčiūnas.

Vienoks ar kitoks šio klausimo sprendimas, Rytų Europos studijų centro analitiko manymu, taps priežastimi kitiems reikalavimams. Anot jo, Lenkija šiuo atveju seka Vengrijos pavyzdžiu.

„Šių sprendimų vienoks ar kitoks priėmimas iškart reiškia naujų reikalavimų atsiradimą – tai pačios Lenkų rinkimų akcijos politinė prigimtis. Lenkija labai gerai žiūri, ką daro Vengrija. Ji taip pat turi labai svarbias savo tautinių bendruomenių partijas, ypač tokiose šalyse kaip Rumunija – ten jau yra ir asmenvardžiai, ir vietovardžiai, o dabar jau yra kalbama apie antrąją valstybinę kalbą. Pati logika diktuoja, kad reikalavimai iškels naujus reikalavimus. Ar mes pasiruošiame kurioj nors vietoj braukti brūkšnį, ar kas nors įsipareigojo, kad čia bus braukiamas brūkšnys? Tokių dalykų negirdėjome“, – teigia politologas, kurio manymu, latviškas variantas, atitinka visus tarptautinius standartus ir geopolitinę mūsų regiono logiką ir leidžia asmeniui, kuris save priskiria kitai tautinei bendruomenei, realizuoti savo tapatybę.

L. Kasčiūno manymu, politizuodama kalbos klausimus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija bando nuslėpti tikrąsias Vilniaus krašto problemas.

„Mes kalbame apie socialinę, ekonominę problemą – šio regiono atotrūkis nuo bendro Lietuvos vidurkio – štai yra problema. Nusikalstamumas čia aukštesnis nei Klaipėdos ar Kaune rajonuose, bedarbystė yra aukštesnė, verslumo lygis žemesnis ir panašiai. Visi rodikliai rodo, kad šis regionas, kuris yra prie sostinės ir galėtų gauti „sostinės efektą“, nesugeba net būti Lietuvos rajonų vidurkyje. Tai rodo, kad čia susiformavo tam tikra vidinė sistema, kai nepriimama tiesioginių investicijų atėjimo, nes žinoma, kad tos investicijos sukurs darbo vietas, kurios bus nepriklausomos nuo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kontroliuojamų darželių, mokyklų, savivaldybės institucijų tinklų. Čia ir yra pagrindinė problema“, – teigia politologas.

Europos parlamento nario Algirdo Saudargo teigimu, lietuvių kalbos sistema, tiek rašto, tiek bendrąją prasme neturi būti ardoma, su ja turi būti elgiamasi delikačiai, atsargiai ir subtiliai, ypač tai yra svarbu skaitmenizacijos amžiuje. Būtent skaitmenizacija, kur lietuvių kalba labai atsilieka, pasak europarlamentaro, yra pagrindinis šiandienos rūpestis, kurį tokios dirbtinės problemos tik užgožia.

Anot „Vilnijos“ draugijos pirmininko Kazimiero Garšvos, reikėtų organizuoti visų tautinių bendrijų apklausą, kadangi kitos bendruomenės tokio sprendimo nepalaiko, o ir pati lenkų mažuma nėra vieninga.

„Anksčiau kitokios rašybos norėjo nuo 20 iki 40 proc. lenkų, pats esu apklausą vedęs, kitos bendruomenės iš viso to nepageidauja, nes jiems būtų dar blogiau, reikėtų papildomai mokytis kitos kalbos ir rašybos“, – teigia K. Garšva.

Pasak jo, kalbame ne apie keletą, bet apie 150 ženklų, kurių skaitymas daugeliui sukels problemų.

„Nei vienas tiek ženklų nemokame ir neperskaitysime, o tada prasidės konfliktai – pavardė bus iškraipyta. Lenkiškos bent 10, latviškos 8 raidės, prisidės dar vokiečių, prancūzų. (...) Europos Sąjungoje taip pat niekas taip nerašo – kai Rūta Meilutytė plaukia, tai ir ū būna trumpoji ir ė be taškelio“, – sako „Vilnijos“ draugijos pirmininkas.

Antradienį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto priešininkai rengia mitingą prie Martyno Mažvydo bibliotekos.

Eltos inf.

Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
4. Adomas
(2014-05-06 12:27:01)
(5.20.52.103) Parašė:

Iš pat pradžių jei Lietuvos Seimo pirmininkų nebūtų buvęs tas tremtinys Nr 1, reikėjo visus tautinių mažumų klausimus spręsti kartu ir vienodai tai nebūtume turėję kvaišų prezidentų ar politikų targavojančių lietuvių kalba!



3. alkas.lt
(2014-05-05 22:09:56)
(78.62.8.18) Parašė:

,,Gegužės 6 d., antradienį 12 val. į mitingą už valstybinę kalbą prie Seimo kviečia „Vilnijos draugija“, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Lietuvos Sąjūdis. Pasak mitingo organizatorių, socialdemokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija Seime registravo įstatymų pataisas bei naujų įstatymų projektus, kurie iškraipo Lietuvos vietovardžius, gatvių pavadinimus ir įveda dvi kitas „regionines“ kalbas. „Minėtos partijos šiuos Konstitucijos pažeidimus nori įvykdyti po rinkimų, kad rinkėjai nebegalėtų jų tinkamai įvertinti. Dėl to visus kviečiame nebalsuoti už valstybinės kalbos nepalaikančius šių partijų kandidatus į Lietuvos Prezidentus, Europarlamentą bei kitas institucijas tol, kol šios partijos ir jų kandidatai neatsiims minėtų projektų“, – rašoma mitingo organizatorių pranešime.'



2. Ǒ
(2014-05-05 20:50:23)
(78.60.54.66) Parašė:

Vardų ir pavardžių rašymui asmens dokumente turi būti numatyta vieta, kur vardai ir pavardės asmens apsisprendimu gali būti įrašomi kokia tik norima kalba ir kokiais tik norima rašmenimis - lenkų, karaimų, rusų, japonų, ivrit, švedų, baltarusių, arabų ir t.t.. Lietuviškai vardai ir pavardės rašomos privalomai pagrindinėje vietoje fonetizuojant originalą. Kita vertus, vietovės gyventojai žemiau arba šalia dešinėj privalomos valstybine lietuvių kalba užrašytos vietovardžio lentelės gali talpinti ir vieną lentelę kita kalba - lenkų, karaimų, rusų, japonų, ivrit, švedų, baltarusių, arabų ir t.t... Atvirkščiai nei su vardais ir pavardėmis, vietovardžiai antrąja kalba turi būti užrašomi remiantis lietuvišku skambesiu, t.y. lietuviškas vietovardis yra pradinis ir nekeičiamas. Ir viskas - visos problemos išspręstos. Lietuvių kalba išlieka nesugadinta, kaip ir originalūs vardai ir pavardės. Ir jokios konferencijos su daugiatūkstantiniu biudžetu nereikalingos. Geriau jau kūdikiams sauskelnių už tuos pinigus būtų nupirkę.



1. 100% pritariu.
(2014-05-05 16:43:56)
(81.7.90.146) Parašė:

"Per visą tarptautinių santykių istoriją man neteko matyti geopolitinės strateginės partnerystės, kuri priklauso nuo asmenvardžių ar vietovardžių - tai priklauso nuo saugumo sampratos ir užsienio politikos modelio", - teigia L. Kasčiūnas.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras