Ne iki galo įvykdytas teisingumas

Kai įvyksta autoavarija susidūrus dviems automobiliams, tai reiškia, kad vienas arba abu vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisykles. Aiškinantis avarijos priežastis ir nustatant, kas dėl avarijos kaltas, būtina nustatyti dėl kurių eismo taisyklių pažeidimų įvyko avarija. Vienas iš pagrindinių įrodymų yra ivykio vietos apžiūros protokolas.

Tačiau žurnalisto D. Sinkevičiaus aprašytoje Lazdijų rajone, kelyje Alytus – Seirijai – Lazdijai 2012 m. birželio 16 d. įvykusioje avarijoje (žr. „Delfyje“ 2017 m. birželio 20 d. paskelbtą straipsnį „Byla, kokios Lietuvoje dar nebuvo: teisėsauga nusikaltėlį pavertė auka, o tikrąją auką – nusikaltėliu“) šis svarbus dokumentas – įvykio vietos apžiūros protokolas buvo suklastotas: jame nebuvo nurodyti nei padangų, nei automobilio, kurį vairavo E.Baguckas, stabdymo pėdsakai.

Kas ir kodėl suklastojo dokumentą? Apie šią ypatingai svarbią aplinkybę straipsnyje nenurodoma. Remiantis suklastotu įvykio vietos apžiūros protokolu, ekspertas pateikė išvadą, kad dėl baisios autoavarijos, kurios metu žuvo E.Bagucko senelė, buvo sužalotos E.Bagucko žmona ir motina, kaltas pats E.Baguckas, nes avarija įvyko E.Baguckui išvažiavus į priešpriešinę kelio juostą.

Veltui E.Baguckas aiškino tyrėjams, kad vengdamas kaktomuša susidurti su priešpriešiais atvažiuojančia D.Vaicekausko vairuojama mašina, kuri buvo išvažiavusi į priešingą kelio juostą, jis pasuko į kairę. Tuo momentu D.Vaicekauskas, kuris vairavo girtas, matyt, pažadintas garsinio signalo, staigiai grįžo į savo pusę ir automobiliai susidūrė.

Laimė, E.Baguckas sugebėjo įrodyti savo nekaltumą: kadangi, kaip nurodoma, buvo dirbęs ugniagesiu ir žinojo, kad į įvykio vietą atvykę gelbėtojai visada vaizdą fiksuoja kamera, jis kreipėsi į ugniagesius, kurie turėjo įvykio vietos nuotraukas. Nuotraukose buvo matyti aiškūs E.Bagucko vairuoto automobilio stabdymo pėdsakai.

Taigi, ugniagesių pateiktos įvykio vietos nuotraukos įrodė, kad ekspertizė yra niekinė, nes ji atlikta remiantis suklastotu įvykio vietos apžiūros protokolu. Kaip turėjo į šiuos įvykius reaguoti nepriklausomas ir klausantis tik įstatymo tyrimui vadovavęs prokuroras? Suprantama, atlikti atskirą tyrimą, kad būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn svarbų dokumentą suklastojęs pareigūnas, o taip pat paskirti naują ekspertizę. Deja, to nebuvo padaryta, o byla, kurioje dėl autoavarijos apkaltintas E.Baguckas, perduota teismui.

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas R.Šarka paskyrė teismo ekspertizę ir išteisino E.Bagucką. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Išteisinamąjį teismo nuosprendį instancine tvarka Kauno apygardos teismui apskundė prokuroras, o taip pat ir tikrasis avarijos kaltininkas, byloje prokuroro įvardintas „nukentėjusiuoju“, ne kartą jau anksčiau pažeidęs kelių eismo taisykles D.Vaicekauskas.

Tikrinę Lazdijų teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą Kauno apygardos teismo teisėjai A.Antanaitis, A.Jaliniauskas ir V.Vitunskas viską apvertė aukštyn kojom: panaikinę Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir net negrąžinę bylos prokurorui iš naujo atlikti ikiteisminį tyrimą, patys priėmė apkaltinamąjį nuosprendį E.Baguckui: nuteisė jį dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidėjo. Dar įpareigojo E.Bagucką atsiprašyti nukentėjusiojo D.Vaicekausko. Dar pripažino teisę D.Vaicekauskui prisiteisti iš E.Bagucko turtinę ir neturtinę žalą.

Kauno teisėjų nuosprendį vistik panaikino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Juk toks nuosprendis - tai tikrų tikriausias absurdas: nustatyta, kad dėl neaiškių priežasčių (gal kad girtas, gal užmigo, o gal dar dėl ko) prieš atvažiuojantį E.Bagucko automobilį staiga į kairę kelio juostą išvažiavo D. Vaicekausko vairuojamas automobilis „VW Polo“. Kauno teisėjai šį faktą pripažino, tai reiškia, kad jie pripažino, jog D.Vaicekauskas padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio ir įvyko autoavarija. Tai reiškia, kad D.Vaicekauskas kaltas. Negalėjo Kauno teisėjai tokio elementaraus dalyko nesuprasti. Juk nustatyta, kad siekdamas išvengti avarijos, E.Baguckas stabdė automobilį ir pasuko į kairę, norėdamas išvengti susidūrimo.

Kauno apygardos teismo teisėjai faktiškai apkaltino E.Bagucką, kam jis siekė išvengti avarijos, kam jis nesustojo ir nelaukė, kol į jį trenksis apie 80 km/val greičiu lekiantis „VW Polo“. O gal nesitrenks? O gal geriau E.Baguckui reikėjo pasukti ne į kairę, o į dešinę – nežinia, kokios pasekmės tada būtų ištikusios E. Bagucko šeimą ir jį patį, važiavusius automobiliu „Mitsubishi Space Wagon“. Avarijos kaltininkas D.Vaicekauskas tada tikrai nebūtų nukentėjęs – kaip niekur nieko nuvažiavęs sau toliau.

Negalėjau internete surasti dabar jau panaikinto Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, radau tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį, kuria E.Baguckas buvo išteisintas, palikus galioti Lazdijų teismo nuosprendį. Iš nutarties matyti, kad Kauno teisėjai A.Antanaitis, A.Jaliniauskas ir V.Vitunskas visai nekreipė dėmesio į D.Vaicekausko veiksmus – jo sukurtą avarinę situaciją išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Kauno teisėjai apkaltino E.Bagucką, kad „būdamas vairuotoju neįsitikino, kad toks manevras bus saugus, nors akivaizdu, jog turėdamas vairuotojo pažymėjimą bei reikiamą vairuoti transporto priemones kategoriją, atsižvelgiant į veikos aplinkybes, turėjo ir galėjo numatyti, kad priešais atvažiuojančios transporto priemonės vairuotojas, esant pakankamam atstumui iki jo, gali spėti grįžti į savo eismo juostą ir dėl to įvykti eismo įvykis, t.y. kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau to nenumatė, todėl daroma išvada, kad nusikalstama veika padaryta neatsargiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo“ (cituoju pagal „Delfyje“ paskelbtą medžiagą).

Pasak teisėjų, E.Baguckas turėjo ir galėjo numatyti, kad girtas D.Vaicekauskas gali spėti grįžti į savo eismo juostą, o D.Vaicekauskas, prieš tai išvažiavęs į priešingą eismo juostą, neturėjo ir negalėjo numatyti, kad toks šiurkštus jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį. Toks apkaltinamojo nuosprendžio argumentavimas parodo teisėjų visišką nesiskaitymą su įstatymu ir net su sveiku protu, parodo jų nusikalstamą savivalę.

O kodėl gi nesavivaliauti? Juk teisėjams mūsų valstybėje viskas galima, jų nepriklausomumas suprantamas taip, kad jų priimamuose valstybės vardu skelbiamuose nuosprendžiuose ir sprendimuose teisėjai gali rašinėti bet kokias nesąmones.

Teisėjų taryba, kuri yra aukščiausia nuolat veikianti teisėjų savivaldos institucija, į tai nekreipia jokio dėmesio – tvirtina, kad niekas negali vertinti teisėjo veiksmų, priimtų nagrinėjant bylą. Net jeigu tie veiksmai akivaizdus piktnaudžiavimas – nekalto žmogaus apkaltinimas. Nekreipia dėmesio į tai ir Prezidentė, kuri skiria teisėjus vykdyti teisingumą – prezidento kanceliarijos darbuotojai atsako, kad Prezidentė negali pažeisti Konstitucijos ir kištis į teisėjų darbą. Aiškinimai, kad Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjas ir teismai, tik vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, nieko nepadeda.

Teisėjai vykdo teisingumą nagrinėdami bylas. Kai byla išnagrinėta ir joje priimtas galutinis neskundžiamas nuosprendis ar sprendimas – teisingumo vykdymas užbaigtas. Teisėjo veiksmų – jo įvykdyto teisingumo vertinimas negali būti sutapatintas su teisingumo vykdymu. Juk Konstitucija įtvirtina viešą bylų nagrinėjimą būtent tam, kad visi matytų ir vertintų, kaip valstybėje yra vykdomas teisingumas.

Vykdyti teisingumą – reiškia laikytis įstatymo reikalavimų, kaip ir nurodyta Konstitucijoje, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Kai teisėjas savivaliauja ir neklauso įstatymo – valdžia, o ir patys teisėjai privalėtų reaguoti į kiekvieną pažeidimą. Teisėjų etikos kodeksas reikalauja, kad teisėjai reaguotų į kitų teisėjų, prokurorų ir advokatų padarytus įstatymų bei profesinės etikos pažeidimus. Deja, nereaguojama: Kauno teisėjai A.Antanaitis, A.Jaliniauskas ir V.Vitunskas kaip niekur nieko ir toliau „vykdo teisingumą“, tarsi jie nieko blogo nepadarė, tarsi nieko tokio apkaltinti nekaltą žmogų, nors visiems aišku, kad jų įvykdytas teisingumas E.Bagucko byloje – teisingumo parodija.

E.Baguckas įvardijamas kaip „aukštas pareigūnas“ – taigi, jis ne visai eilinis pilietis, jo išsilavinimas, visuomeninė padėtis, pagaliau – finansinė padėtis leido jam aktyviai kovoti prieš jo atžvilgiu teisėsaugos pareigūnų vykdomą nusikalstamą savivalę. O jeigu jo vietoje būtų paprastas darbininkas? Apie paprastų darbininkų bylas vargiai ar parašytų „Delfis“, mes nežinome, kiek tokių „nukentėjusiųjų“ kaip D.Vaicekauskas prisiteisia net žalos atlyginimą iš savo aukų...

Verta ypatingo dėmesio aplinkybė: pasirodo, kaip nurodyta žurnalisto D.Sinkevičiaus straipsnyje, D.Vaicekauskui buvo priteistas net 100 tūkstančių eurų žalos atlyginimas. Tuo tarpu pagaliau pripažinus D.Vaicekauską dėl avarijos kaltu, nukentėjusiems iš viso tebuvo priteista 12 tūkstančių eurų neturtinės žalos. Manau, šis faktas iškalbingas.