Nauruzas, arba Kodėl turkai kariauja su kurdais?

Kodėl turkai žudo kurdus, laiko juos teroristais, sunku suvokti, nors iš pradžių gali pasirodyti labai paprasta. Lygiai kaip sunku suvokti buvusios Jugoslavijos susiskaldymą ir vienų grupių neapykantą kitoms, nors iš tikro chorvatai-bosniai-juodkalniečiai-serbai yra viena tauta (išskyrus ne Balkanuose, o Alpėse įsikūrusius slovėnus ir bulgarų kalbos tarme kalbančius makedonus, kuriuos galima būtų palyginti su moldavais, kalbančiais rumunų kalbos tarme).

Naujieji metai – persų bei kurdų Nauruzas ir turkų Nevruzas

Turkai neleidžia kurdams net naujųjų metų švęsti. Štai kovo 20–22 d. vyksta viena svarbiausių švenčių Artimuosiuose Rytuose ir ne tik juose – Nauruzas (pers. „nauja diena“), naujieji metai, kurie savo simbolika (kiaušiniai ir pan.) primena krikščioniškąsias Velykas, pavasario atbudimą. Ši šventė švenčiama daugiau kaip 3000 metų Centrinėje ir Vakarų Azijoje, Kaukaze, Juodosios jūros baseine, Balkanuose, Lietuvoje: dabartiniuose Irane, Afganistane, Albanijoje, Azerbaidžane, Kinijoje (švenčia uigurai, kazachai, kirgizai, uzbekai), Gruzijoje, Indijoje (švenčia parsiai arba zoroastristai), Irake (švenčia kurdai), Kazachstane, Kirgizijoje, Pakistane, Rusijoje (švenčia osetinai ir kitos tautos), Sirijoje (švenčia kurdai), Tadžikistane, Turkijoje, Turkmėnistane, Uzbekistane, Lietuvoje (švenčia totoriai ir kiti musulmonai).

Kovo 20 d. kurdai Nauruzą bandė švęsti Nauruzą Turkijos Kurdistano Silopio (Silopiya, Silopî) mieste, tačiau Turkijos policininkai sutrukdė tai daryti, suėmė bent 10 kurdų, apie 500 žmonių, tarp kurių buvo daug vaikų ir moterų, išvaikė vandens patranka, panaudojo ašarines dujas.

2015 m. Ankara pradėjo karinę operaciją prieš kurdus, kurią paprasčiau būtų vadinti genocidu.

Kovo 17 d. Jungtinėse Tautose inicijuota peticija, kurioje reikalaujama ištirti kurdų žudynes, kurias vykdo Ankara.

Nauruzas (arba Gulusas) yra ypač svarbus kurdų visuomenei. Kurdų legendoje teigiama, kad Nauruzo metu švenčiamas kurdų išsivadavimas iš tirono. Legenda aprašyta apie 1000 m. persų poeto Ferdausio sukurtame nacionaliniame epe „Šachnamė“ („Karalių knyga“) ir kurdų istoriko Šarafo ad Din Bitlisio (Şerefxanê Bedlîsî, 1543–1599) veikale „Šerefnamė“ („Garbės knyga“), laikomu pagrindiniu kurdų istorijos šaltiniu. Knygoje „Šerefnamė“ minimas tironas Zahakas, kuris užima Iraną ir valdo tūkstantį metų, o kasdien paaukojami du vyrai. Kalvis Kavė (Kava, osetinų Kurdalegonas) su kitais sukilėliais nužudo Zahaką. Kavė vadinamas kurdų protėviu.

Kurdams ši legenda primena, kad jie yra kitokie, stiprūs žmonės, o ugnies uždegimas Nauruzo metu ir šokinėjimas per ją – laisvės simbolis.

2000 m. Turkija legalizavo Nauruzą, pavadinusi jį Nevruz ir paskelbusi, kad tai yra turkiška pavasario šventė. Kurdų kalba ir kurdiška rašyba Turkijoje draudžiama (taigi ir pavadinimas Newroz). Nauruzo šventės Turkijoje visąlaik sukeldavo įtampą, pvz., 1992 m. per Nauruzą vyriausybinės pareigos išžudė per 90 kurdų. 2008 m. – du kurdus.

Kas tokie tie kurdai?

Indoeuropiečiai, persų „pusbroliai“ kurdai, tapę ašine Artimųjų Rytų tauta, kilo iš genčių, kurios gyveno Vakarų Irane. Kaip tauta jie atsirado XI–XII a. Savo valstybę kurdai kurti pradėjo XIX a. Nuo XVI a. jie buvo kontroliuojami Osmanų (turkų) imperijos. Kurdų esama keturiose gretimose valstybėse – Turkijoje, Irane, Irake ir Sirijoje, kuriose jie sudaro nuo 10 iki 20 proc. gyventojų. Didelės kurdų, kurių pasaulyje yra per 30 mln., diasporos gyvena Armėnijoje, Gruzijoje, Rusijoje, Libane, Izraelyje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, JAV.

Kurdų esama įvairių tikėjimų: daugelis jų yra musulmonai sunitai, kai kurie – musulmonai šiitai (ypač Irane). Milijonas kurdų Irane ir Irake yra jarsanitai, musulmonų šiitų religijos atmainos išpažinėjai.

Apie 500 tūkst. kurdų (daugelis gyvenančiųjų Irake) išpažįsta jazidizmą. Maždaug 200 tūkst. kurdų yra judėjai.

Taip pat yra kurdų zoroastristų, krikščionių.

Seniausia kurdų religija – jazdanizmas (angelų kultas).

Apie kurdus nemažai galima perskaityti anglų kalba leidžiamoje jų enciklopedijoje „Kurdistanica“.

Iranas su kurdų nacionalizmu turėjo mažiausiai problemų ir sėkmingiausiai integravo juos į visuomenę.

Irako ir Irano karo metu irakiečiai išžudė 180 tūkst. kurdų, 1,5 mln. jų tapo pabėgėliais į Iraną ir Turkiją.

Po JAV invazijos į Iraką 2003 m. kurdai tapo nepriklausomi nuo Bagdado, o jų partizaninės pajėgos „Peshmerga“ sėkmingai kovoja su „Daesh“.

Sirijoje kurdai buvo diskriminuojami, jiems liepta persivadinti arabiškais vardais, kurdai visokeriopai arabizuoti, nuo 1960-ųjų šimtams tūkstančių kurdų nesuteikta Sirijos pilietybė.

2011 m. prasidėjus karui Sirijoje, kurdai pasirašė sutartį su Damasku, kad jiems būtų suteikti visiška laisvė. Tačiau Sirijos Kurdistanas tapo pagrindiniu savo seniausių priešų – Turkijos – taikiniu.

Turkijoje kurdai sukilimus rengia nuo 1880 m., o 1978 m. įkurta Kurdistano darbininkų partija (PKK) paskelbta teroristine. Jos kovos su turkais pareikalavo 45 tūkst. gyvybių.

2016 m. pradžioje Izraelis pareiškė, kad bus įkurtas nepriklausomas Kurdistanas. Kovą Sirijos kurdai paskelbė autonomiją. Akivaizdu, kad per artimiausius metus kurdai bus pripažinti kaip stipri ir savita tauta, juolab kad jų nepripažinimas yra vienas iš trukdžių Turkijai tapti ES nare.