NATO kelia didžiausią grėsmę taikai ir saugumui pasaulyje

Pirmą kart atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Briuselyje, JAV prezidentas Donaldas Trampas, užuot daug kalbėjęs tariamą Rusijos agresiją, pirmiausia griežtai sukritikavo 23-is iš 28-ių Šiaurės Atlanto aljanso valstybių, tarp jų ir Vokietiją, už tai, kad jos „vis dar nemoka tiek, kiek privalėtų mokėti už savo gynybą“, ir yra skolingos Jungtinėms Valstijoms dideles pinigų sumas.

Po šeštadienį pasibaigusio didžiojo septyneto susirinkimo ir prieš tai vykusio NATO lyderių susitikimo Briuselyje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Europa „privalo imti likimą į savas rankas“, nes Vakarų valstybių aljansas yra susilpnintas Didžiosios Britanijos sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trumpo prezidentavimo Amerikoje.

„Laikai, kai galime visiškai pasikliauti kitais – baigėsi, šitai suvokiau per pastarąsias kelias dienas. Ir būtent todėl galiu pasakyti, kad mes, europiečiai, turime imti likimą į savo rankas, žinoma draugaudami su Jungtinėmis Valstijomis ir Didžiąja Britanija, siekdami gerų kaimyniškų santykių kur tik įmanoma, taip pat ir su Rusija bei kitomis šalimis, bet turime žinoti, kad už savo ateitį ir likimą, kaip europiečiai, turime kovoti patys. Būtent todėl esu giliai įsitikinusi: noriu savo naujajam kolegai Prancūzijoje, Emanueliui Macronui, ir jo šaliai viso ko geriausio. Kad žmonės turėtų darbo ir ateitį. Kad jaunimas galėtų tikėti Europa ir savo ateitimi, o Vokietija padėtų kur tik galėtų“, – kalbėdama savo vadovaujamos Krikščionių demokratų partijos renginyje Miunchene sekmadienį akcentavo A. Merkel.

Vokietijos socialdemokratų partijos lyderis Martinas Schulzas yra pasakęs, kad su JAV bus sunku susitarti, kadangi jos reikalauja didinti išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai reikštų mažiau pinigų mokykloms, vaikų darželiams, socialinėms bei klimato kaitos problemoms spręsti.

Gegužės 30 d. prezidentas D. Trampas, panoręs įgelti Vokietijai, o taip pat ir kanclerei A. Merkel, savo tviterio paskyroje parašė: „Mes turime DIDŽIULĮ prekybos deficitą su Vokietija, plius jie NATO ir kariuomenei skiria ŽYMIAI MAŽIAU pinigų nei turėtų. Tai labai blogai JAV. Ir tai pasikeis“.

Žodžių karas tarp prezidento D. Trampo ir kanclerės A. Merkel prasidėjo, kai Amerikos lyderis susitikime su Europos Sąjungos vadovais pratrūko prieš Vokietiją ir jos automobilių pardavimus JAV. A. Merkel neliko skolinga ir netrukus rėžė drąsų pareiškimą, kad JAV nebėra patikima Europos partnerė, pabrėždama, kad Europos Sąjunga turi tapti svarbesne veikėja sprendžiant tarptautinius klausimus. Ar tai reiškia, jog A. Merkel nukrito rožiniai akiniai? O gal nuo šiol ES užsienio politikoje atsiras nauji prioritetai?..

„Pokemonas D.Trampas atvyko į JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos „strelkę" Briuselyje. JAV kolonijų vasaliniai vadovai pagarbiai traukėsi bosui iš kelio, šypsojosi jam, vergiškai lankstė savo liokajiškas nugaras ir giedojo ditirambus visiems JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos įvykdytiems visame pasaulyje tarptautiniams nusikaltimams - agresijoms į suverenias šalis, tarptautinio terorizmo rėmimui, skatinimui, finansavimui, aprūpinimui ginklams, plėšimams, bombardavimams, taikių civilių gyventojų žudymams, nuolatinės grėsmės taikai ir saugumui Žemėje palaikymui ir jos eskalavimui. 
Bosas pokemonas D. Trampas buvo labai nepatenkintas, kad JAV apiplėštos NATO nusikaltėlių gaujos vasalinės šalys nenori mokėti papildomos duoklės siuzerenui JAV banksteriams ir tarptautiniams plėšikams po 2 procentus nuo BVP. Vasalai dievagojosi, kad savo tautas jau apiplėšė iki paskutinio siūlo galo, kad patys nesupranta, iš kur mužikai vasalinėse JAV kolonijose aplamai dar turi pinigų, kai vasaliniai vietiniai elitai savo valstybėse JAV nurodymu sunaikino pramones, darbo vietas, vėjais paleido visą tautų sukurtą nacionalinį turtą, pavertė ubagais savo tautiečius. Tačiau pokemonas D. Trampas buvo nepermaldaujamas - jeigu nerasite 2 procentų nuo BVP į JAV nusikaltėlių „obščaką", vietiniai nacionaliniai „elitai", išauginti JAV-UK kolonizatorių, bus atiduoti savo tautų teismui. „Elitai" sutiko, kad dar kartą apiplėšti savo tautas bus naudingiau jiems, nei sėdėti atnaujintuose Gulaguose po teisingo ir objektyvaus teismo - duosime, o mužikai pakentės po NATO bombų demokratijos skėčiu“, – išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“, aptariant gegužės 25 dieną įvykusį aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimą Briuselyje, ironizuoja teisininkas Jonas Kovalskis.

- Ką parodė NATO viršūnių ir JAV prezidento Donaldo Trampo susitikimas Briuselyje?.. Įvyko kažkas netikėto, o gal tiesiog pernelyg naivu tikėtis esminių permainų?..

- Donaldą Trampą galima vertinti įvairiai, netgi labai prieštaringai, kai paskutiniu metu ypač akcentuojamas dėmesys į ekscentriškas situacijas, į kurias nuolat, sąmoningai ar nesąmoningai, patenka dabartinis JAV prezidentas. Tačiau NATO aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai rodo, kad jis yra labai nuoseklus žmogus, greitai ekstremaliomis sąlygomis tobulėjantis politikas ir iki kaulų smegenų verslininkas.

Verta prisiminti, kad D.Trampas kritikavo NATO aljansą, vadino atgyvena, pasenusia institucija dar R. Reigano laikais 1987 metais, iki Tarybų Sąjungos, prieš kurią ir buvo sukurtas šis agresyvus militaristinės Vakarų ekspansijos į visas pasaulio šalis blokas, žlugimo. Savo rinkiminės kampanijos į JAV prezidento postą metu D.Trampas nuolat vystė NATO, kaip savo laiką atgyvenusios organizacijos, griežtos kritikos temą, tuo įnešdamas sumaištį ir susiskaldymą NATO valstybių, JAV vasalų proamerikietiškų elitų, kuriuos taip ilgai ir kruopščiai visose JAV marionetinėse NATO kvazivalstybėse formavo giluminė šešėlinė JAV vyriausybė, rokfelerių klano atstovai, buvę JAV prezidentai - R.Reiganas, G. Bušas-vyresnysis, B. Klintonas, G. Bušas-jaunesnysis, B. Obama ir Hillary Klinton, tarpe.

Dar viena reikšminga šio susitikimo fono detalė - NATO aukščiausio lygio susitikimas buvo planuojamas 2017 metų pradžioje, t. y. iškart po naujojo JAV prezidento inauguracijos, kurios metu, visų šiame NATO susitikime dalyvavusių vasalų giliu įsitikinimu, JAV prezidente turėjo būti inauguruota ... Hillary Clinton, kuri ir turėjo paskelbti naująjį „drang nach Osten" - NATO žygį prieš Rusiją, kurio nepavyko įgyvendinti buvusiai NATO organizacijai, liūdnai baigusiam III Reichui 1941 metais.

Dauguma iš ten dalyvavusių NATO valstybių vadovų aktyviai dalyvavo JAV prezidento rinkimų kampanijoje pralaimėjusios kandidatės H.Clinton pusėje ir D. Trampo adresu išsakė daug negražių žodžių, mobilizavo visą jų rankose esantį vietinį vasalinį elitą D. Trampo diskreditavimo kampanijai. Ir dabar, kai jų ponu tapo asmuo, kurį taip nuoširdžiai su liokajišku įniršiu visais įmanomais būdais (mes prisimename juos pagal Lietuvos „žiniasklaidos" antitrampinius „perlus" iš įvairiausio lygio, pradedant D. Grybauskaite, L.Linkevičiumi, ir baigiant Rytų Europos (ne)studijų (ne) centro valytoja, viešų pareiškimų) dergė, - jautėsi tam tikras baimės, nusivylimo, atsidavimo ir kaltės išpirkimo jausmas.

Nors daugelis ekspertų vadina D.Trampo požiūrį į NATO ekscentrišku, jie stipriai klysta. Būtina atskirti nestandartinę ir provokuojančią formą, į kurią dažnai apvelka savo mintis ir signalus šis šuomenas, nuo turinio. O turinys per paskutinius beveik 30 metų nė kiek nepasikeitė: NATO turi būti likviduota. Gegužės 25 d. įvykęs NATO šalių lyderių susitikimas Briuselyje šiuo požiūriu nepaliko jokių abejonių.

Norint įvertinti susitikimo rezultatus, pirmiausia reikia prisiminti, kokias viltis puoselėjo ir ko tikėjosi aptariamo aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai? Pranešimų Europos spaudoje prieš susitikimą elementari analizė, ES biurokratų ir politologų pareiškimų turinys sako, kad buvo tikimasi bent dviejų dalykų:

a) kad D.Tramp'as atsisakys savo reikalavimų Aljanso nariams didinti nacionalinių biudžetų išlaidų dalį į NATO;

b) Rusiją paskelbs pagrindiniu aljanso priešu ir tokiu būdu suteiks galimybę karo vanagams, pirmiausiai Rytų Europoje, pateisinti savo egzistavimą bei nacionalinių interesų beprasmišką auką ant JAV-UK-ES tarptautinių korporacijų pelno padidinimo stalo.

Tačiau, kaip rodo aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai, nė vienai iš šių vilčių nebuvo lemta išsipildyti. Pirma, šis NATO viršūnių susitikimas buvo pats trumpiausias per visą aljanso istoriją - truko tik 9 valandas. Paprastai tokie susitikimai su įprastinėmis „šeimyninėmis" nuotraukomis ir grėsmingais bendrais vieningais pareiškimais Rusijos adresu vyksta dvi dienas. Ir tai labai daug pasako, kokią vietą NATO aljansas užima D. Trampo prioritetų eilėje. O santykius, pirmiausia su Rusija, naujasis Baltųjų Rūmų šeimininkas kurs dvišaliu sutarčių pagrindu.

Antra, D.Trampas, priešingai nei buvo tikimasi, ryžtingai prastūmė savo sprendimą dėl poreikio visoms NATO bloko narėms didinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, kuris anksčiau 2014 m. jau buvo priimtas NATO viršūnių susitikime Velse, tačiau nebuvo daugelyje šalių vykdomas. D.Trampas pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos gynybai išleidžia žymiai daugiau, nei visi kitos NATO šalys kartu sudėjus: „NATO narės privalo, pagaliau, daryti teisingus įnašus ir įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, kadangi 23 iš 28 valstybių-narių vis dar nemoka tiek, ką jie turi mokėti už savo gynybą. Tai neteisinga Jungtinių Valstijų mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Ir daugelis iš šių šalių yra įsiskolinusios milžiniškas pinigų sumas pastaraisiais metais".

Europiečiai yra skolingi JAV mokesčių mokėtojams milžinišką sumą. NATO biudžete, jeigu visos narės sąžiningai vykdytų savo finansinius įsipareigojimus šiam nusikalstamam kariniam blokui, būtų net 119 milijardų dolerių daugiau. Vokietijos kanclerė Angela Merkel patvirtino, kad visos NATO narės, tame tarpe ir Vokietija, įsipareigojo padidinti savo indėlį į aljanso biudžetą iki 2% nuo BVP iki 2024 m. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad D.Trampas visus privertė pirkti daugiau amerikiečių ginklų, o tai yra darbo vietos JAV ir viso pasaulio duoklė JAV, didesnis pelnas JAV globalioms viršnacionalinėms korporacijoms.

Trečia, NATO šalys prisijungs prie JAV koalicijos prieš „Islamo valstybės“ teroristus. Tai reiškia, vėl turės išlaidų kovoje už JAV verslo interesus su JAV sukurta, finansuojama ir ginkluojama teroristine organizacija. JAV banksterių vykdomas verslo planas pagal principą - „išlaidų nacionalizacija tarp visų NATO valstybių, pajamų privatizacija tik JAV transnacionalinių korporacijų tarpe" - demonstruojamas su atviru cinizmu. Matome, D. Trampas gana lengvai įveikė daugelio Europos šalių ir pirmiausiai Vokietijos, kurios siekė įmokų į aljanso biudžetą didinimo klausimo sprendimą atidėti, pasipriešinimą. D.Trampas aljanso aikštelėje lengvai išsprendė savo vidaus politikos problemas bent kuriam laikui - dar daugiau nei po Saudo Arabijos apiplėšimo pakėlė savo autoritetą Pentagono, JAV karinio pramoninio komplekso bei darbo klasės akyse.

Išspręsdamas labai efektyviai finansines problemas, t. y. priversdamas mokėti duoklę JAV Saudo Arabijos beduinus ir NATO gaujos sėbrus, D.Trampas suduoda labai rimtą atsakomąjį smūgį JAV klintonidų klanui, kuris nors ir pralaimėjo prezidento rinkimus, bet nesusitaikė ir ginklų nesudėjo, o visais įmanomais būdais siekia revanšo prieš D. Trampą JAV vidaus politinėje arenoje. Net tokie aršūs dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko kritikai, kaip „The Washington post“ ir „NYT“, šį D.Trampo žingsnį įvertino labai palankiai. Saudams D. Trampas parodė, kas čia šeimininkas, pasirašė net 110 milijardų USD vertės ginklų tiekimo Saudo Arabijai kontraktą, pakeliui privertė saudų princus sumokėti 100 milijonų USD dydžio įnašą į savo dukters Ivankos Tramp fondą, tuo parodydamas, kas ten yra bosas.

Toks didelis ginklų kiekis mažytei Vidurio Rytų monarchijai, kurioje nėra netgi užuominos į demokratiją, o žmogaus teisės pažeidinėjamos vidurį baltos dienos miestų aikštėse, niekaip nepadidins Saudo Arabijos karinės galios (ką parodė įvykiai Jemene, kur puikiai ginkluoti saudų kareivos nuolat patiria pralaimėjimus nuo praėjusio amžiaus vidurio tarybiniais ginklais apsiginklavusių Jemeno patriotų), tačiau patikimai destabilizuos padėtį Artimuosiuose ir Vidurio Rytų regione, kur Saudo Arabija finansuoja daugumą teroristinių grupuočių, tame tarpe „Alkaidą“ bei „Islamo valstybės“ teroristus Sirijoje ir Irake, ir iš Vašingtono Saudo Arabijos nupirkti ginklai, kaip taisyklė, patenka į islamo teroristų rankas . Vašingtonas tokiu būdu ilgam užtikrina milžinišką pelną JAV korporacijoms, palaikydamas negęstantį ir taip nuolat kurstomą karinį konfliktą Azijoje.

Taip pat, ir tai, manau, labai svarbu, išaiškėjo ketvirtas šio NATO susitikimo rezultatas - panašu, kad D.Trampas aljanso santykius su Rusija vertina kiek kitaip nei visi kiti rusofobai. Šiuo NATO santykių su Rusija klausimu D.Trampas tapo pirmuoju JAV prezidentu, kuris savo kalboje nemini pagarsėjusio NATO sutarties 5 straipsnio, kurį kaip mantrą kartodavo jo pirmtakai - kad JAV ir NATO gins bet kurį savo narį jo užpuolimo atveju ir vieno NATO nario užpuolimas yra prilygintinas visos organizacijos užpuolimui, kas savaime įjungia kolektyvinės gynybos mechanizmą.

Ekspertai pažymi, JAV vadovo atsisakymas viešai patvirtinti, deklaruoti savo ištikimybę kolektyvinės NATO gynybos principo pagrindui - 5 straipsniui - sukėlė šoką ten susirinkusiai rusofobinei publikai: „Buvęs JAV ambasadorius prie NATO Nicholas Burns priminė, kad „kiekvienas JAV prezidentas nuo Trumeno laikų pažadėjo laikytis 5-ojo straipsnio.“ „D.Trampo atsisakymas - tai triuškinantis smūgis JAV sąjungininkams NATO aljanse, nes jis atspindi gilius nesutarimus jo komandoje nacionalinio saugumo klausimu ir sėja būsimos krizės sėklas", - sakė laikraščiui „The Financial Times" Brookingso instituto Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos centro mokslinis bendradarbis Tomas Raitas.

Tai yra, D.Trampas nepasakė to, ko taip tikėjosi išgirsti Europos karo vanagai, ypatingai Lenkijos ir Pabaltijo valstybių proamerikietiški elitai.

Apie Rusiją Donaldas Trampas užsiminė, sakydamas, kad Rusija „yra grėsmė", bet ištarė tai lyg tarp kita ko, neišsiplėtė Rusijos izoliacijos tema, esą Rusijos ekonomika dėl Vakarų sankcijų yra „sudraskyta į gabalus" (kaip tai mėgo daryti liūdnai pagarsėjęs Nobelio taikos premijos laureatas, subombardavęs 7 pasaulio šalis, Barakas Obama). Tai suprantama - bet kuris ledkalnis buvo grėsmė „Titanikui".

Trampas greitai pasuko savo kalbą karo su tarptautiniu terorizmu link, o šiame fronte Rusija viena daro žymiai daugiau nei visas „demokratiškasis Vakarų pasaulis" kartu paėmus. Todėl Europos lyderių nusivylimas Trampu, ypač Rytų Europos, aptariant šį klausimą, buvo labai didelis.

JAV televizijos kanalas „Sky News" pažymėjo, „Tai buvo verslininko kalba, o ne diplomatinė politiko kalba. Kai jis kalbėjo, kameros parodė NATO šalių lyderių veidus. Vokietijos kanclerė Angela Merkel kilstelėjo abu antakius. Liuksemburgo premjeras Ksavje Bettelis pakėlė vieną antakį. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas nejaukiai nusišypsojo. Tereza Mey atrodė lyg audros debesis." Tokį santūrų vertinimą patvirtina ir Europos Tarybos pirmininko Donaldo TUSKO reakcija į susitikimo su D. Trampu rezultatus: „Aš nesu 100% tikras, kad mes šiandien galime pasakyti, kad turime bendrą poziciją dėl Rusijos".

Taigi, D.Trampas parodė Europai, kad Amerika nesiruošia viena vežti visų problemų, kurias sau susikūrė rusofobinė Europa santykiuose su Rusija, tuo labiau dėl Ukrainos. Patys prisivirėte - patys ir srėbkite!..

Kalbant apie NATO ateities perspektyvas ir bloko plėtrą, D. Trampas pateikė Europai nemenką sąskaitą, Europa nuolankiai priėmė pono nurodymą, tad nėra jokios abejonės, kad milijardierius JAV prezidentas suras dar ne vieną ir net rimtesnę priežastį priversti europiečius mokėti dar daugiau, kad labai greitai jiems įsijungs protas ir jie pagalvos: o velniam mums šito NATO reikia?!..

Tad štai kokie 2017 m. gegužės 25 dienos NATO šalių lyderių susitikimo rezultatai Briuselyje. Tikėkimės, NATO netolimoj ateity taps istorija, o NATO šalių lyderiai - teisiamaisiais tarptautinių karo nusikaltėlių tribunole Niurnbergas-2, kadangi tiek karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, kiek pridarė šis „gynybinis" agresorių aljansas ir jo mieli, plačiai besišypsantys ponai, nėra padariusi nei viena sąjunga pasaulio istorijoje!..

- Kaip žinote, rinkimų kampanijos metu D. Trampas buvo užsiminęs, jog NATO yra atgyvena ir Amerika neketina būti pasaulio žandaru, tačiau dabar žmogus staiga „susiprato“ ir ėmė pūsti su visais karo krankliais, jankių ir Europos globalistais-liberalais į vieną dūdą? Kodėl?..

- Suveikė planas B. Visi puikiai žinome tradicinį JAV prezidento rinkimų cirko scenarijų – milijardinės stambiojo kapitalo aukos kandidatų rinkiminei kampanijai, spalvingas rinkiminis šou, žodinės ir abipusių kompromatų dvikovos, atviros ir užkulisinės batalijos, neretai primenančios cirko klounadas, rinkimai, rezultatų paskelbimas. Ir štai nugalėtoją sveikina Amerika ir viso pasaulio liokajai, pralaimėjęs kandidatas skambina laimėtojui, sveikina jį su pergale, o nugalėtojas pakviečia pralaimėjusią Amerikos pusę susitaikyti, susivienyti ir dirbti vardan bendro tikslo – bendromis pastangomis padaryti Jungtines Amerikos Valstijas didžiomis, dominuojančiomis visame pasaulyje, planetos hegemonu, o amerikiečių tautą išskirtine, kad aukojusieji stambaus kapitalo atstovai galėtų ir toliau laisvai plėšikauti visame pasaulyje visomis – minkštomis ir žiauriomis, kruvinomis - priemonėmis. Visi šį „laisvų, demokratiškų“ vakarietiškų rinkimų cirką puikiai žino, prie jo priprato, dauguma naivuolių net rimtai tiki, kad jų balsai kažką lemia, nors iš tiesų visą rinkimų cirką kontroliuoja taip vadinama „giluminė“ slapta vyriausybė, kuri ir nusprendžia, koks lyderis atliks formalaus pasaulio valdytojo vaidmenį ateinančius 4 metus.

Tačiau su D. Trampo išrinkimu įvyko sistemos lūžis. JAV prezidento rinkimų cirko režisieriai buvo numatę į JAV prezidentus patikrintą, laiko išbandytą, svetimų tautų kraują lieti mėgstančią ir ištikimai rokfelerių-rotšildų klanui tarnaujančią Hillary Clinton. Tačiau laimėjo visiems netikėtai (pamenate mūsų elito ištysusius veidus 2016-11-08, kai Vašingtono sostą užėmė ponas, kurį Lietuvos elitas dergė nesirinkdamas žodžių išvakarėse?) Donaldas Trampas!.. Milijardierius, šoumenas, ekscentrikas, išdrįsęs nepaklusti klano sprendimui, pažadėjo pasauliui bei amerikiečiams grąžinti tautai valdžią, demokratiją, darbą, laisvę ir nesikišti į pasaulio reikalus. Jis pažadėjo tai, ko tikėjosi amerikiečiai iš savo valdžios, todėl ir laimėjo. O tai privertė slaptuosius demokratijos valdovus išeiti iš šešėlio, nusiimti demokratų kaukes, nusispjauti ant liberalios demokratijos principų ir parodyti savo tikrąjį veidą. Tai Lietuvai labai pažįstamas reiškinys, su kuriuo lietuviai susiduria kiekvieną kartą, kai rinkimų nelaimi konservatoriai, liberalai – JAV klintonidų padalinys Lietuvoje.

Skirtis su valdžia niekaip nenori giluminė JAV vyriausybė, nes tai klanui reikštų galą, o kai kam net baudžiamąją atsakomybę. Buvo paleistas planas B – nuo pat rinkimų rezultatų paskelbimo dienos prieš D. Trampą pralaimėjęs klanas vykdo aršią, bekompromisinę, nešvarią diskreditacijos kampaniją – negailestingą ir nesutaikomą, siekiant naujojo JAV prezidento apkaltos. Todėl į darbą paleisti visi šio klano rankose esantys svertai, turima galia bei resursai. Visi naujojo Baltųjų Rūmų šeimininko spendimai torpeduojami, diskredituojami, pats šeimininkas ir jo komanda yra nuolatinės masinės obstrukcijos ir žiaurios žiniasklaidos, absoliučiai kontroliuojamos klintonidų klano, kritikos taikinyje.

Tokia D.Trampo ir jo aplinkos nepertraukiamo kiliminio bombardavimo taktika davė rezultatus - jo komanda patyrė pirmuosius praradimus, naujoji administracija vis dar nėra suformuota. Trampo administracijoje slapta veikia Obamos palikti „kurmiai“- todėl teko keisti taktiką, pervertinti savo pozicijas, aukoti kai kuriuos pažadus ir įvaizdžio elementus, siekiant atlaikyti priešiškos artilerijos ataką.

Kapitalistas D. Trampas, anksčiau ar vėliau, suras bendrą kalbą su savo oponentais, tokiais pat kapitalistais, H.Clinton demokratų partijos politikais ir rėmėjais, vardan bendro verslo interesų, tačiau kol kas yra priverstas atlikti taktinį atsitraukimo nuo savo rinkiminių pažadų manevrą. Tai jis padarė vojažo į Saudo Arabiją, Izraelį, Vatikaną, Briuselį ir Siciliją metu – patvirtino savo verslininko reputaciją, surinko iš JAV vasalų maksimaliai įmanomą duoklę, apkrovė darbu JAV karinį pramoninį kompleksą ir bankus metams į priekį, tokiu būdu atmušdamas kritikos strėles, kuriam laikui sušvelnino savo retoriką dėl NATO ir JAV hegemonijos visame pasaulyje.

D.Trampo atsitraukimas dėsningas, tačiau, reikia pažymėti, giluminė vyriausybė jį privertė tai padaryti labai greitai - užteko tik 30 dienų, kad maištininkas suvoktų savo vietą. Tai parodo, kokia tamsi, didelė ir nusikalstama kapitalo galia šiuo metu yra užgrobusi visą planetą.

- Jūsų nuomone, kokią misiją globaliame pasaulyje šiandien vykdo NATO aljansas?

- NATO buvo įkurta 1949 metais, kaip skelbia aljanso statutas, „suvienyti šalių-bloko narių pajėgas kolektyvinei gynybai nuo išorės priešų, išsaugoti stabilumą ir taiką“. Ciniškiau ir aiškiau NATO tikslus apibrėžė Izmėjaus Hastingsas, pirmasis NATO Generalinis sekretorius : „... laikyti rusus išorėje, amerikiečius viduje , o vokiečius po kojomis“. Tai yra, NATO buvo sukurtas „sulaikyti tarybinę grėsmę“. Vėliau, kaip atsakas į agresyvaus Vakarų karinio aljanso sukūrimą, 1955 metais buvo įkurtas Tarybų Sąjungos gynybinis blokas Varšuvos pakto organizacija, o NATO buvo šios organizacijos geopolitinis priešininkas. 1990 metais Varšuvos pakto organizacija buvo išformuota, todėl dauguma tikėjosi , kad NATO savo vaidmenį jau atliko ir tapo nebereikalinga. Tačiau būtent tada ir išryškėjo tikrieji NATO tikslai.

NATO nėra joks gynybinis aljansas, kadangi nei šios organizacijos, nei jos narių niekas niekada nėra užpuolęs, o todėl ir gintis , atitinkamai, šitam aljansui niekada neteko. NATO - tai agresyvus Vakarų militaristinės ekspansijos įrankis, nusikalstama organizacija, kuri pati arba kurios narės po II-ojo Pasaulinio karo užpuolė ir nuniokojo apie 80 pasaulio šalių, išžudė milijonus pasaulio gyventojų, įvykdė baisiausius karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui. NATO kelia didžiausią grėsmę taikai ir saugumui pasaulyje, tai pats kruviniausias žmonijos istorijoje Vakarų kolonizatorių įrankis!..

Visose šalyse, kur įsiveržė NATO karo nusikaltėlių gauja, įvyko nacionalinės katastrofos – ekonominis, socialinis, kultūrinis nuosmukis, masinis skurdas, depopuliacija, suvereniteto praradimas. Paskutiniai NATO karinių „demokratizacijų“ – „bombų demokratijos“ pavyzdžiai yra Jugoslavija, Afganistanas, Irakas, Libija, Sirija, Ukraina. Tos šalys tapo valdomo chaoso zonomis. Pabaltijo šalyse visuotinė gerovė ir klestėjimas po NATO okupacijos, deja, nepasirodė, o atsitiko tas pats, kaip ir anksčiau minėtais atvejais - katastrofa, ekonominis, socialinis, kultūrinis nuosmukis, masinis skurdas, depopuliacija, emigracija, suvereniteto praradimas, faktinė šalies okupacija.

NATO - nusikalstamas Vakarų kolonijinės ekspansijos įrankis, turi būti kuo greičiau išformuotas, o Vakarų karo vanagai privalo atsakyti už savo nusikaltimus žmoniškumui visame pasaulyje. Tik tokiu atveju Žemėje įmanoma atkurti taiką ir saugumą, išsaugoti mūsų planetą, suteikti žmonijai šansą į ateitį.

- Regis, kovinga retorika, siekiant „atgrasyti“ tariamą agresorių Rusiją, daugumai vakariečių jau tapo savaime suprantamu dalyku?.. „Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelia didesnę grėsmę pasaulio saugumui negu džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“, -- sako įtakingas Amerikos senatorius veteranas Johnas McCainas, kuris taip pat pripažįsta, kad naujasis JAV lyderis D.Trampas jį „nervina“. Vadinasi, ir toliau bus einama ne politinio dialogo, o konfrontacijos keliu, bus skiriamos milžiniškos lėšos karo pramonei, NATO aljanso žvanginimui ginklais? Ar nemanote, jog šaltasis karas bet kuriuo momentu gali tapti karštuoju, o tada?..

- Tai tradicinis JAV-UK-NATO karo nusikaltėlių gaujos vykdomo tarptautinio nusikaltimo, karinės agresijos scenarijus, kuris kartojosi jau ne kartą – S.Miloševičius ir Jugoslavija, Osama bin Ladenas ir Afganistanas, S. Huseinas ir Irakas, M. Kadafis ir Libija, bei daugybė kitų atvejų.

NATO karo nusikaltėlių gauja pasirenka savo agresijos auką. Paprastai tai būna laisva nuo JAV-UK-ES nusikalstamos įtakos šalis, vykdanti savarankišką užsienio ir vidaus politiką, tarnaujanti savo tautai ir ginanti savo šalies piliečių nacionalinius interesus, kas yra neįmanoma, jeigu ten savo letenas įkiša transnacionalinės JAV-UK-ES korporacijos. Todėl jų patekimo į vidaus rinką galimybės gan racionaliai ir pagrįstai apribotos nacionaliniais įstatymais. Tokia šalis NATO yra paskelbiama „nedemokratiška, negerbianti žmogaus teisių, varžanti gėjų teises ir žodžio laisvę“, joje įdiegiami įvairiausi nemilitaristinės Vakarų ekspansijos Soroso fondai, kurie griauna valstybę iš vidaus, rengia „spalvotąsias“ revoliucijas - maidaną, tahrirą, sąjūdį ar pan. Nepavykus vidaus išdavikų pastangomis, išorės priešų ekonominėmis sankcijomis palaužti šalies suverenitetą, nuversti teisėtą valdžią, įjungiamas teisėtos šalies valdžios ir jos lyderių nuožmaus demonizavimo kampanijos mechanizmas. Ir tai dažnai būna paskutinis akordas prieš Vakarų planuojamą nusikaltimą – karinę intervenciją į suverenią šalį.

Šį reiškinį mes matome ir dabar „laisvame“ Vakarų pasaulyje, visame Rusijos pasienyje, nuo Kolos pusiasalio iki Juodosios jūros. NATO karinių pajėgų telkimas Rusijos pasienyje, masinis smegenų plovimas, militaristinė antirusiška isterija, tautinės nesantaikos ir neapykantos rusams kurstymas, karo su Rusija propaganda. Tai yra preliudija atvirai karinei JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos agresijai prieš Rusiją. Sulaiko Vakarų karo maitvanagius nuo tiesioginės karinės agresijos tik vienas dalykas: Rusija gal ir žus, tačiau spės visus Vakarų piratus prieš tai sudeginti branduolinio pragaro ugnyje savo turimais ginklais!..

O juk Vakarų liberalios demokratijos esminis, bazinis principas skelbia, kad bet koks nusikaltimas yra liberalus, tinkamas, priimtinas ir laikytinas sėkme, jeigu už jį nereikia atsakyti. NATO planuojamos agresijos prieš Rusiją atveju, atsakomybė Vakarų nusikaltėliams garantuota, o tai yra neliberalu, nedemokratiška. Todėl kol kas Rusijos užpuolimo planus NATO vanagai atideda.

Ir tai yra NATO agresijos prieš Rusiją buferio zonos, kurioje randasi ir Lietuva, laikina IŠSIGELBĖJIMO galimybė, gera proga piliečiams priversti savo tautų parsidavusius „elitus“ tarnauti nacionaliniams interesams, o ne JAV korporacijoms, priversti išvyti iš savo šalių agresorius, NATO galvažudžius. Nes kai prasidės patrankų gausmas, bus jau per vėlu, niekas nieko nebesiklausys, bus kalbamos tiktai žūstančiųjų maldos!..

- Tad ko gi iš tikrųjų siekia ir kieno interesus atstovauja Lietuvos politinis „elitas“, prezidentė, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai, vieningai pasisakantys už mūsų šalies militarizavimą, NATO pajėgų nuolatinį dislokavimą Lietuvoje, besąlygiškai palaikantys rusofobišką Porošenkos režimą Kijeve bei Ukrainos nacionalistų konfrontaciją su Rusija?

- Labai teisingai žodį „elitas“ paėmėte į kabutes. Nacionalinis elitas – tai, visų pirma, aukščiausi tiek etiniai, tiek ir visi kiti, reikalavimai sau, atsakomybė už tautą, jos ateitį, išskirtinės atsakomybės už priimamus sprendimus, kurie paveiks visų gyvybinius interesus, jausmas.

Kaip jau minėjau, JAV giluminė vyriausybė šiais metais buvo priversta ištraukti ir panaudoti pačioje Amerikoje prieš D. Trampą savo planą B. Jis paprastai naudojamas JAV kolonijose, siekiant atvesti į valdžią marionetines vyriausybes, paklusniai pardavinėjančias savo tautų nacionalinius interesus ir uoliai tarnaujančias Vašingtono metropolijai. Kaip kartą neslėpdamas pasitenkinimo pareiškė žinomas tarptautinis nusikaltėlis, sukčius, aferistas Džordžas Sorosas, kurio fondai vėl įsikūrė Lietuvoje, „balsuoja žmonės, tačiau renka amerikiečiai“.

Lietuvoje JAV kolonizatoriai kruopščiai nuo 1990 metų formavo paklusnių transnacionalinių korporacijų menedžerių visose valdžios šakose – įstatymų leidžiamojoje, vykdomojoje, teisminėje, žiniasklaidos, - bei verslo sluoksniuose korpusą, kuris savęs nebesieja su tauta, nacionaliniais interesais, lietuvių tautos kultūra, tradicijomis, istorija. Šis savanaudžių prisitaikėlių, konservatorių - liberastų korpusas laiko save neatsiejama internacionalinio Vakarų kapitalo interesus atstovaujančio personalo dalimi. Tokiam Lietuvos politiniam „elitui“ šalies militarizavimas, LR Konstitucijos 137 str. pažeidimas, užsienio šalių karinių NATO pajėgų, kurios nepaklūsta vietinės valdžios jurisdikcijai, dislokavimas mūsų teritorijoje, kitaminčių teisminis ir neteisminis persekiojimas, susidorojimai su kitaminčiais, laisvų žmonių terorizavimas, kišimasis į kaimyninių šalių vidaus reikalus – tėra tik instrukcijų iš Vašingtono vykdymas, nacionalinių interesų išdavystė, labai brangiai apmokama tų, kurių interesus jie prisiekė ginti.

Kam aukotis, jeigu galima paaukoti savo artimą, skelbia liberalizmo principas. Kol valdančiųjų „elitas“ bus nekontroliuojamas valdžios šaltinio - Tautos, kol „elitas“ nebus atsakingas už šalies nacionaliniams interesams padarytą žalą, tol liberalusis „elitas“ darys iš jų verslą, pinigus, jais prekiaus, pardavinės. Šiuo metu Lietuvoje esančio (JAV kolonizatorių nustatyto) rinkimų, valdžios organų formavimo mechanizmo pagrindinė dalis - politinė korupcija, apimanti visas valdžios šakas ir institucijas. Todėl prekiauti šalies nacionaliniais interesais yra labai pelningas, beveik jokios atsakomybės nenumatantis, saugus nusikalstamas verslas. Todėl vadinamasis „elitas“ (t. y. apie 1 procentas Lietuvos gyventojų) gyvena „demokratijoje“, „komunizme“, o visi likusieji piliečiai - urviniame 19 amžiaus vidurio kapitalizme ir gelbstisi kaip kas išmano.

Lietuvos politinis „elitas“ dirba savo šeimininkų iš Vašingtono naudai, todėl mūsų šalies realybė kasdien darosi vis baisesnė, visai nepanaši į tą, kurią piešia oficiali, visu pajėgumu dirbanti sisteminės propagandos mašina. Lietuva ir „elitas“ – tai dvi absoliučiai skirtingos, tarpusavyje nesusisiekiančios realybės. „Nėra baisesnio priešo tautai, nei elitas, išaugintas kolonizatorių“ , - teigė didysis Indijos mąstytojas M. Gandis.

- Ar apskritai dar įmanoma kažkaip pasipriešinti oficioziniam valdančiųjų marazmui - „rusai puola“ Lietuvoje?.. Juk didžioji dalis visuomenės, paveikta sisteminės žiniasklaidos tiražuojamos nesantaikos ir karo kurstymo propagandos, netgi nemano, jog reikia protestuoti prieš tokius valdžią uzurpavusius politikierius ir metų metais inertiškai balsuoja vis už tas pačias sistemines partijas, kas tada belieka?..

- Kapitalizmas, klasinės visuomenės modelis, liberali ekonomika yra grįsta privačia gamybos priemonių nuosavybe, permanentine socialine ir ekonomine visuomenės narių nelygybe, žmonių išnaudojimu dėl pelno – tai yra nesutaikomų klasinių prieštaravimų draskoma visuomenė. Liberalizmas šiuo metu pergyvena sisteminę, neįveikiamą krizę. Liberali „demokratija“ yra priversta nusimesti savo kaukę ir nuolat rodyti savo nusikalstamą tikrąjį veidą, diktatūros, autoritarizmo veidą. Siekiant išsaugoti savo neteisėtą dominuojančią padėtį, ji yra priversta riboti žodžio ir spaudos laisvę (su kuo nuolat susiduria ir „Laisvas laikraštis“), pažeidinėti žmonių pilietines ir politines teises, rengti parodomuosius teismo procesus kitaminčiams, susidoroti su visais, kurie reikalauja iš valdžios gerbti ir vykdyti šalies įstatymus, valdininkus nevogti , žiniasklaidą nemeluoti ir pan. Jie gali su visais, netgi su Seimo nariais ar prezidentais, susidoroti, tačiau tai kartu rodo ir jų silpnumą – oficiali propaganda ir totalinis „elito“ melas jau nebepajėgia suvaldyti visuomenės pseudopatriotiniais lozungais, todėl tenka pereiti prie tiesioginio teroro.

Tačiau tai yra desperacija. Visuomenėje jau susiformavo alternatyvios socialinės žiniasklaidos tinklas, entuziastai, kitaminčiai pakankamai kvalifikuotai atskleidžia valdančios chuntos melą, antivisuomeninę, antiliaudinę korumpuotų politikų veiklą, valdininkų, teisėjų, pasiutusių „sarginių sisteminės žiniasklaidos šunų“, valatkodelfinių žurnaliūgų MELĄ. Rinkimų cirkas jau beveik nieko neįtikina. Seimas tapo tarytum užkeikta vieta: vos ten patekęs iki rinkimų buvęs normalus žmogus, valdžios režimo nesutaikomas kritikas, staiga tampa nuolankiu režimo tarnu, nebesuprantančiu paprastų žmonių kalbos ir lūkesčių. Todėl į Seimo posėdžius pasižiūrėjus lyg žaibas trenkia mintis – štai kur Černobylio radiacija praėjo žiauriai!!..

Visuomenė kol kas turi valgyti, dauguma turi stogą virš galvos ir yra labai inertiška, tiki žmogaus protu, padorumu, išmintimi. Tačiau ji nėra beviltiška, jos aktyvumas auga su kiekviena „elito“ apgaule. Štai kodėl „elitas“ atvilko į Lietuvą NATO galvažudžius ir nuolat rengia karių „mokymus“ – visuomenės įbauginimo akcijas, kadangi jaučia – landsberginis rusofobinis marazmas tęstis amžinai negali. Tad pabėgimui brastą per Kupiškio upelį reikia ruošti iš anksto...

- Kuo pavirto LANDSGRYBIŲ totaliai užvaldyta Lietuva? Ko gero, galime tik pasvajoti, jog kada nors mes gyvensime laisvoje, demokratiškoje, teisinėje valstybėje?..

- Svajoti nereikia, reikia veikti. Būtina kalbėti atvirai, sakyti TIESĄ. Griežtai ir kritiškai peržiūrėti mums primestus Sąjūdžio laikų stereotipus, atmesti liberaliasias „vertybes“, Vakarų kolonizatorių vergiško paklusnumo pasaulėžiūrą.

Progresą į priekį stumia priešybių kovos ir vienybės dėsnis, priešybių konkurencija. Konservatoriai ir liberalai, anot jūsų LANDSGRYBIAI, galvojo užsitikrinti sau amžiną nebaudžiamą parazitavimą visuomenės sąskaita, pašalindami iš jų užvaldytos Lietuvos pavojų keliančią alternatyvą. Tačiau tai yra jų lemtinga klaida, kuri iškasė jiems duobę. Kadangi LANDSGRYBIAI be konkurencijos niokojo šalį, pagimdė totalinę korupciją, nelygybę, skurdą, emigraciją, alkoholizmą, savižudybių bangą, ekonominį bei kultūrinį nuosmukį, jie tuo pačiu sukėlė sau pražūtingą visuomenės nepasitikėjimo jais pačiais kritinę masę. Ši kritinė pilietinė masė nuolatos auga ir ieško išeities. O išeitis objektyviai yra tiktai viena – mobilizacija, jungimasis, VIENIJIMASIS antiglobalistinių, antikapitalistinių, antiliberalių vertybių pagrindu.

Valstybės paskirtis - užtikrinti TEISINGUMĄ – socialinį, ekonominį, juridinį, kultūrinį - lygiai visiems savo šalies piliečiams. „Valstybė, nevykdanti teisingumo, yra tik nusikaltėlių gauja“ (Šv. Augustinas). „Kai teisingumą vykdo nusikaltėliai, kiekvieno piliečio pareiga yra tapti teisėju“ (T. Džefersonas).

Manau, mūsų dienų didžiausia problema slypi tame, kad padorūs ir protingi žmonės yra kupini abejonių, kai tuo pat metu niekšai ir stuobriai trykšta pasitikėjimu savimi.

- Dėkoju už pokalbį.