2024 m. kovo 28 d.

 

NATO 11 – svarbesnis nei bet kada

32
Paskelbta: 2015-03-27 16:11 Autorius: Juozas Olekas | kam.lt

Šiais metais 11 bus ne tik krepšinio legendos Sabonio, bet ir NATO skaičius – kovo 29 d. sukaks vienuolika Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje metų.

Lietuvos narystės Aljanse sukaktį stengiamės pažymėti kasmet. Prieš metus iškilmingais renginiais, leidiniais ir intelektualų diskusijomis paminėjome mūsų pirmąjį narystės NATO dešimtmetį. Šįmet tokių iškilmių nebus, tačiau prisiminti šią sukaktį privalu. Ne tik todėl, kad tokia tradicija, tačiau ir dėl to, kad vienuoliktaisiais narystės Aljanse metais turbūt labiausiai atsiskleidė tikroji NATO svarba Lietuvai.

Šiandien gyvename neramioje aplinkoje. Jau nebestebina nuolatos Rusijos karinių pajėgų rengiamos pratybos Kaliningrade ir kitur, kone kasdieniais tapo karinių orlaivių skrydžiai virš Baltijos jūros. Lietuvai svarbi ir artima šalis Ukraina patyrė ginkluotą Rusijos agresiją – dalis jos teritorijos aneksuota, kitoje šeimininkauja Rusijos apginkluoti ir visokeriopai remiami separatistai.

Rusijos propagandinė melo mašina veikia nesustabdoma. Pagal savo begėdiškumo lygį ji tikriausiai neturi analogų pasaulyje. Tačiau tiesa anksčiau ar vėliau iškyla į paviršių. Kartais ją tampa per sunku nuslėpti, kartais pagrindiniai veikiantys asmenys nusprendžia patys pripažinti žinomus faktus ir taip baigti spėliones ir spekuliacijas.

Štai Krymo aneksijos metinėms skirtoje dokumentinėje kino juostoje pats Rusijos prezidentas viešai ir be užuolankų papasakojo, kad Krymo okupacija ir aneksija buvo iš anksto suplanuota karinė operacija, kurioje jis asmeniškai priėmė svarbiausius sprendimus. Pateikė ir pikantiškų operacijos detalių, kaip buvo blokuojamas Ukrainos karinių pajėgų ryšys; patvirtino, kad pagarsėję „žalieji žmogeliukai“ buvo ne kas kita kaip Rusijos specialiosios pajėgos. Maža to, sužinojome, kad šios operacijos sudėtinė dalis buvo ir didesnė Rusijos branduolinės ginkluotės parengtis – matyt, manant, kad tam tikromis aplinkybėmis ir ją gali tekti panaudoti.

Štai taip netikėtai oficialu tapo tai, ką Rusijos propagandinės mašinos ruporai iki tol įnirtingai neigė, skelbdami pasauliui neįtikėtinas istorijas apie „rusakalbių gyventojų teisių pažeidimus“, „Ukrainos fašistų siautėjimus“, tarptautinės teisės normų laikymąsi prisijungiant sau kitos valstybės teritoriją. Niekur, anot tų pasakojimų, Rusijos kariai nedalyvavo, o jei ir dalyvavo, tai tik pašmėžuodami kažkur antrame plane. Dabar paaiškėjo, kad Rusijos kariai visur aktyviai dalyvavo, o nurodymų sulaukdavo ir iš paties vyriausiojo pajėgų vado Kremliuje.

Iki liepos vidurio Nyderlandų tyrėjai turėtų paskelbti ir oficialias išvadas apie Malaizijos orlaivio MH-17 katastrofos priežastis – tiesos ir šviesos turėtų tapti dar daugiau.

Tikiuosi, kad sulauksime oficialių dalyvių ir liudytojų prisipažinimų ir atviresnių pasakojimų apie Rusijos karinių pajėgų vaidmenį karo veiksmuose Pietryčių Ukrainoje. Ten jų palikti pėdsakai kur kas ryškesni ir kruvinesni nei Kryme.

Besidomintys informacijos apie tai gali ir patys susirasti daugiau nei pakankamai. Net ir Minske pasirašytuose susitarimuose dėl ugnies nutraukimo, dėl kurių derėjosi ir kuriuos aprobavo Rusija, įvardijamos atitrauktinos artilerijos sistemos (tokios kaip „Tornado S“), kurias turi tik Rusijos karinės pajėgos. Maskvos paaiškinimai apie Donbase netikėtai „pasiklydusius“ Rusijos desantininkus ir „atostogaujančias“ tankų įgulas su technika šiame kontekste atrodo išties groteskiški. Visi, kuriems bent kiek rūpi tiesa, tepasidomi – informacijos pilna įvairiuose prieinamuose šaltiniuose. O kam tiesa nerūpi, gali ir toliau žiūrėti Kremliaus TV.

Iššūkiai Lietuvai ir Aljansui

Nėra paprasta įvertinti grėsmės šalies saugumui lygį. Tokie vertinimai visuomet yra iš dalies subjektyvūs ir tai susiję su šalies istorine patirtimi, potencialaus priešininko galimybių ir ketinimų vertinimu. Todėl neretai Baltijos šalių ar Lenkijos reiškiami nuogąstavimai dėl Rusijos keliamos grėsmės kai kurių mūsų sąjungininkų būdavo priimami kaip perdėti, kaip galima istorinės patirties liekana. Tačiau šiandien sunerimusi visa Europa.

Įvykius Ukrainoje akylai stebi ir vertina mūsų ir kitų Aljanso šalių ekspertai. Dar praėjusių metų rugsėjį NATO viršūnių susitikime Velse buvo priimti labai svarbūs sprendimai dėl Aljanso narių saugumo stiprinimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas Baltijos šalims, Lenkijai, Bulgarijai ir Rumunijai.

Kaip žinia, į Lietuvą jau atvyko papildomos sąjungininkų pajėgos, sustiprinta NATO oro policijos misija, bus įkurti NATO vadovavimo elementai. Parengta ir jau pradėta įgyvendinti kryptinga pratybų programa. NATO į iškilusią grėsmę sureagavo greitai, vieningai ir atsakingai. Minėtomis saugumo stiprinimo priemonėmis NATO šalys ir Aljanso vadovybė demonstruoja solidarumą su labiausiai pažeidžiamomis sąjungininkėmis. Šios priemonės bus įgyvendinamos tol, kol Rusijos politika Baltijos regione ir kitur taps mažiau agresyvi ir labiau nuspėjama.

Todėl šiais ir ateinančiais metais Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse matysime nuolatos besikeičiančius NATO šalių karius, atplaukiančius karo laivus. Sąjungininkų kariai gyvens ir treniruosis kartu su Lietuvos kariais. Pratybose jie tobulins karinį sąveikumą, mokysis veikti kartu.

Ypač didelį dėmesį mūsų regionui skiria Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) – jų indėlis į Baltijos šalių saugumą bus labai didelis. Daugelis jau turbūt turėjote galimybę pamatyti Lietuvoje tarnaujančius JAV karius, pravažiuojantį karinį transportą ar praskrendančius sraigtasparnius. Šiuo metu su JAV deriname nemažai kitų gynybinio bendradarbiavimo stiprinimo projektų.

Mes taip pat privalome atlikti savo namų darbus. Vienas iš svarbiausių uždavinių –Lietuvos kariuomenės kovinių dalinių sukomplektavimas ir jų aprūpinimas modernia technika ir ginkluote. Augantis krašto apsaugos biudžetas ir mūsų sąjungininkų parama turėtų leisti pasiekti šiuos tikslus per artimiausius metus.

Kaip žinia, Valstybės gynimo taryba ir Seimas priėmė sprendimą šįmet Lietuvoje atkurti privalomąją karinę tarnybą. Tai svarbus ir teisingas žingsnis esamoje situacijoje. Jis leis mums per trumpiausią laiką ne tik sukomplektuoti Lietuvos kariuomenės dalinius, tačiau taip pat prisidės prie spartesnio ir efektyvesnio kariuomenės rezervo rengimo.

Šiuo metu aktyviai diskutuojame, kaip šaukimo sistemą padaryti kuo skaidresnę ir visiems vienodai taikomą. Taip pat sieksime kiek įmanoma padėti tiems jaunuoliams, kuriems teks garbė ir pareiga devynis mėnesius tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Remdamiesi užsienio šalių patirtimi, galvojame ir apie karybos pagrindų įtraukimą į mokymo programas.

Hibridiniai karai ir atsakas į juos

Šiuo metu vis dažniau išgirstame vartojant terminą „hibridinis karas“. Kol kas nėra vienodo jo apibrėžimo. Tačiau sutariama, jog tai yra viena iš karo tarp valstybių formų. Hibridinis jis todėl, kad tokiame kare ginkluotas kitos šalies užpuolimas (karas – pagal tradicinę jo sampratą) ar net karo paskelbimas nėra privalomas.

„Hibridinio karo“ sąvokos atsiradimas yra glaudžiai susijęs su tuo, kaip Ukrainoje buvo destabilizuojama padėtis, tam panaudojant informacines, diversines, visuomenės įbauginimo ir kitas priemones. Čia staiga ir tarytum iš niekur atsirasdavo gerai organizuotos aktyvistų grupės. Įsikišus teisėsaugai paaiškėdavo, kad grupės ginkluotos geriau negu vietos policija. Prisijungdavo vietos kolaborantai, su kurių pagalba kryptingais ir koordinuojamais veiksmais buvo užgrobiami administracijos pastatai, perimama svarbiausios miesto ir regiono infrastruktūros kontrolė.

Tai tik vienas iš pavyzdžių. Hibridiniame kare įmanomi įvairūs scenarijai ir gali būti panaudotas itin didelis kovos priemonių arsenalas. Todėl kiekvienu atveju atsakas į tokius priešininkų veiksmus bus skirtingas. Tačiau visuomet bus svarbūs du dalykai: reagavimo greitis ir visų valstybės institucijų įsitraukimas.

Todėl jau šiandien esame įkūrę greitojo reagavimo pajėgas Lietuvos kariuomenėje, kurios galėtų nedelsdamos sureaguoti į destabilizuojančius veiksmus šalies viduje. Taip pat aktyviai bendradarbiaujame su policija, Valstybės saugumo departamentu, pasienio ir kitomis tarnybomis, kurias galėtume pasitelkti krizių atvejais. Suprantama, esant poreikiui, įtrauksime ir kitas institucijas, visuomenines organizacijas, savanorius.

Labai svarbu nustatyti aiškias reagavimo procedūras nestandartinių situacijų atvejais. Ne visada bus laiko paklausti ministro, Prezidento ar NATO vadovybės, kokį sprendimą priimti. Todėl turime peržiūrėti įstatymus ir kitus teisės aktus, kad kuo aiškiau būtų apibrėžta institucijų atsakomybė, nustatytos aiškios reagavimo procedūros ir institucijų bendradarbiavimo mechanizmai.

Krašto apsaugos sistemoje taip pat stipriname strateginės komunikacijos ir kibernetinės gynybos pajėgumus. Nuo šių metų sausio pradėjęs veikti Kibernetinės gynybos centras koordinuos ir visos šalies pasirengimą ir veiksmus šioje srityje.

NATO labai panašiai adaptuoja savo pajėgumus – 2014 m. NATO viršūnių susitikime Velse buvo nuspręsta įsteigti itin aukštos parengties pajėgas. Krizės atveju jos būtų pirmos, kurios išvyktų į neramumų apimtą regioną. Šiose pajėgose dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės padaliniai. Aljansas taip pat vis daugiau dėmesio skiria kibernetinio, energetinio saugumo ir kitiems nekariniams klausimams.

Diskusijų dėl naujų saugumo iššūkių Aljansui kontekste tikriausiai verta svarstyti ir Vašingtono sutarties 5-ojo straipsnio peržiūros klausimą. Šis straipsnis skelbia, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu. Ar gyvenant hibridinių ir kibernetinių karų laikais žodis ginkluotas vis dar būtinas?

Turbūt nereikia tikėtis, kad kažkas mus gins labiau negu mes patys save. Todėl svarbiausias mano uždavinys šiandien yra nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimas.

Tačiau 11-ųjų Lietuvos narystės NATO metų įvykiai taip pat parodė, kad jeigu Lietuvai teks kada nors gintis nuo išorės agresijos – konvencinės, hibridinės ar dar kitokios – mes nebūsim palikti vieni.

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
32. To25
(2015-03-30 12:12:36)
(78.58.190.71) Parašė:

Jau seniau buvo paskelbta , kad dideliais kiakiais donorai siunčiami i Vokietija



31. gudi giria
(2015-03-30 03:04:17)
(162.226.66.184) Parašė:

Buvo raudonas gyne Lenino idejas,bet dabar tapo melynas,nes gavo teise,be atsakingumo ir baudziamumo I medi,kur pinigai auga.Zyzn maja kapeika.



30. Kaimietis
(2015-03-29 11:23:50)
(5.20.52.103) Parašė:

Gal jau šitam kiškiui dangus ar stogas griūna?



29. Olekas-
(2015-03-29 09:19:30)
(78.62.96.18) Parašė:

Mes filmus apie krymo grizima i Rusijos sudeti galime pasiziureti patys, o jei nesupranti apie hibridini kara- tai pavyzdys po nosimi- žalieji Nato žmogeliukai Lietuva okupavo neissove nei vieno šūvio.



28. grybauskaitė
(2015-03-29 08:40:41)
(90.134.107.127) Parašė:

Atvirai šneka kad NATO lietuvos negins



27. Jonis To 25.
(2015-03-28 22:31:17)
(88.216.20.86) Parašė:

Paprastai Valstijos į neaiškias kautynes meta taip vadinamas „maloletkas“, nykštukinių šalių specialias pajėgas, norinčias užsidirbti autoritetą,bet neturinčios oficialaus statuso, socdraudimo, oficialios paramos ir t.t... ir kurių nuostoliai ne kritiški. Sužeidus KARĮ ar žuvus , kompensacija dėl slaptumo turėtų būti skiriama bendra tvarka, kaip nelaimingas atsitikimas. Ką tik gryžo „Aitvaro“ vyrai iš Debalcevo. Paklauskit pas juos.



26. 25-am
(2015-03-28 22:17:07)
(78.157.74.1) Parašė:

Parašei iš taboro grįžęs ir dozę sunaudojęs?



25. wordpress.com
(2015-03-28 22:02:51)
(78.62.8.18) Parašė:

,Ką reiškia „NATO ne 5-ojo punkto operacija“? Atsimenate, kaip Linas Linkevičius ir Dalia Grybauskaitė, mojuodami 5- punktu, jau žiemą skambino visais varpais, jog reikia įvesti pajėgas į Ukrainą. Gaila, jie neteisingai mojavo; jiems reikėjo mojuoti „ne 5-uoju punktu” – tada Lietuvos kariuomenė jau būtų ten įvesta. Nes Lietuvos kariuomenė yra “NATO ne 5-ojo punkto“. Bet ką reiškia toks keistas apibūdinimas? Gal tai reiškia, jog panašiai kaip Sovietiniame bloke buvo keli blokai; tarybinės respublikos, socialistinės respublikos ir Jugoslavija, Rumunija, Bulgarija. Keli blokai, režimas vienas, tik visur skirtingas. Dabar lietuviai patikėjo jog juos taip lengvai priėmė į NATO. Tačiau iš to plk.ltn. E.Stakaičio apdovanojimo formuluotės peršasi mintis, jog mus priėmė į „ne NATO“- į organiciją šalia NATO. O kad taptume tikrais „natovcais“, turime dalyvauti nelegaliose operacijose, kurios gynybinės, o žvalgybinės, padeda Amerikai prisiplėši resursų, plėsti įtakos zonas. Esame įtakos zonų išplėtimo kariuomenė. Patys savęs ginti negalime, o ir NATO sakė ateitų tik po dviejų savaičių. Ne NATO kariuomenė yra trečiųjų šalių kariuomenė, kuri privalo mindžioti netgi savo Konstituciją. Štai JE nuo tanko pareiškė, jog NATO bazių nebus, nes neleidžia Konstitucija (kas yra visiška tiesa), po minutės jau paneigė savo žodžius – nes gavo kažkokieno perspėjimą taip nekalbėti, kad runkelių tauta netyčia neišsitrauktų Konstitucijų iš spintų. Vakar vyko mitingas dėl Lietuvos išstojimo iš NATO. O mano klausimas – ar mes tikrai priklausome tikrajam NATO, jeigu mūsų karininkai gauna apdovanojimus už „NATO ne 5-ojo punkto operacijas“, o mūsų karo vadai ruošiasi kištis į su NATO nesusijusį vidinį šalies konfliktą. Kur tau „ketina“ – visus metus buvo varoma „humanitarinė“ parama, ir tik rugsėjo 1-ąją dieną paaiškėjo, jog ten visokia kovinė parama privačiam batalionui „Azov“. Stojant į kariuomenę, privalai atsakyti į klausimą, ar įsipareigoji vykti į misiją. Kadangi daug nemisijinių karių, ir daug kas nenori, tai dabar sugalvota, kad su Ukraina (tik kuria? Kurio oligarcho privačiu batalionu?) bus kuriama ukrlit brigada, ir atseit, būdamas mokymuose gali atsidurti Ukrainoje. Kur, aišku, tave išpjaustys organamas,- kaip kad buvo išpjaustyti tūkstančiai. Į morgus ten metami gyvi žmonės. Ir taip toliau, ir panašiai.'



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras