2024 m. kovo 29 d.

 

Narystė Europos Sąjungoje padėjo Lietuvos ekonomikai atsistoti ant kojų

40
Paskelbta: 2014-04-30 13:42 Autorius: SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda. Nuotr. wikipedia.org
Gitanas Nausėda. Nuotr. wikipedia.org

Narystės vienoje ar kitoje organizacijoje įtaka šalies ekonominiam gyvenimui turėtų būti matuojama ilgesnio laikotarpio nei dešimtmetis matais. Jeigu vertintume mūsų šalies realius pasiekimus 2004–2014 metais tų lūkesčių, kuriuos puoselėjo Lietuvos gyventojai prieš įstojimą į Europos Sąjungą (ES), kontekste, tai tektų konstatuoti, kad nemažai vilčių liko neįgyvendinta. Teisingumo vardan reikia pripažinti, kad, kaip ir prieš bet kokį tolesnės šalies raidos kryptį lemiantį strateginį sprendimą, lūkesčių kartelė paprastai yra iškeliama pernelyg aukštai. Tą patį galima pasakyti, pavyzdžiui, ir apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, kuomet didelė gyventojų dalis tikėjo, jog pakaks vienos kartos Skandinavijos šalių gyvenimo lygiui pasiekti.

Kita vertus, dešimtmečio patirtis leidžia atsakyti į klausimą, ar pasirinktas sprendimas buvo teisingas, ar ne. Kad ir kaip bebūtų, narystė ES buvo toks politinis aktas, kuriam beveik neįmanoma surasti rimtų alternatyvų nei prieš dešimtmetį, nei dabar, nei veikiausiai po dešimtmečio. Prieš dešimt metų dar buvo galima samprotauti apie Lietuvos narystės NATO alternatyvas ar neutraliteto politikos paieškas, nors ir tai vertinant iš šiandienos pozicijų atrodo mažų mažiausia naiviai. Šiuo metu galima ginčytis, ar Lietuva turėtų skubėti įsivesti eurą 2015 metais, ar ji galėtų padaryti tai po kelerių metų, o gal pavyktų  apskritai išsiversti be bendrosios ES valiutos, ir tokia diskusija nebūtų beprasmė. Tuo tarpu narystė ES iš esmės neturėjo dėmesio vertų konkurentų, kadangi jos prasmė ir nauda buvo sunkiai nuginčijama ir teoriniu, ir praktiniu požiūriu.

Lietuvos narystės ES rezultatus norėtųsi pirmiausia įvertinti ekonominės pažangos aspektu. Pamatinis narystės tikslas buvo modernizuoti šalies ūkio sistemą, sudaryti sąlygas įsilieti jai į tarptautinę rinką ir veikti globalios konkurencijos sąlygomis. Galima drąsiai teigti, kad šis uždavinys buvo įgyvendintas. Šiandien Lietuvos verslas yra pajėgus dirbti bet kokiose valstybėse ir gali perorientuoti savo prekių srautus į tas geografines rinkas, kurios teikia didžiausią grąžą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksalu, tačiau net tą aplinkybę, kad įstojus į ES keletą metų iš eilės didėjo Lietuvos eksporto į Rusiją lyginamoji dalis visame eksporte, vertinčiau kaip mūsų ekonomikos globalizacijos požymį. Juk eksportas į Rytų kaimynę didėjo ne dėl kažkokios geopolitinės orientacijos ar dėl negebėjimo parduoti prekes Vakaruose, tai buvo grynas verslas, nes Rusijos rinka augo ypač sparčiai ir teikė didžiausio veiklos pelningumo perspektyvą.

Dabartinėmis sąlygomis įjungti reverso režimą ir pasitraukti iš nuosmukį patiriančios ir padidinta rizika pasižyminčios Rusijos į alternatyvias rinkas yra kur kas lengviau nei prieš 10–15 metų. Šiandien rinkų kaitai paprastai nebetrukdo užsienio kalbų mokėjimo ar dalykinių įgūdžių barjerai, daugelis verslo įmonių, ypač didžiųjų, yra sukūrę rinkos stebėjimo, vertinimo ir adekvataus reagavimo į pokyčius sistemas, o tai leidžia efektyviau siekti maksimalaus pelno ir racionalaus pardavimo rinkų diversifikavimo tikslų. Ir tai taip pat yra narystės ES nuopelnas ir pasekmė.

Likus porai metų iki Lietuvos įstojimo į ES, buvo atliktas ekonometrinis tyrimas, kuriuo mėginta apskaičiuoti, kiek narystė ES ir jos finansinė parama paspartins šalies BVP plėtrą. Tyrimo autorių išvada - praėjusios finansinės perspektyvos laikotarpiu Lietuvos BVP dėl šios priežasties turėjo augti maždaug 1,1–1,5 proc. punkto sparčiau nei būtų augęs šaliai likus už ES ribų. Dabar, pastarajai finansinei perspektyvai pasibaigus, galima drąsiai tvirtinti, kad realūs makroekonominiai rodikliai pranoko mokslininkų lūkesčius. Tiesa, ne visas ekonominis augimas, kurį pasiekėme vadinamajame aukso amžiuje, t. y. 2004–2007 metais, buvo sveikas. BVP plėtrą tuo laikotarpiu spartino ne tik šalies integracija į bendrąją ES rinką, ES finansinės paramos panaudojimas, bet ir darbo rinkos bei nekilnojamojo turto sektoriaus burbulai, kurie, norime mes to ar ne, taip pat buvo tiesioginis Lietuvos narystės ES padarinys.

Jeigu ne narystė ES, BVP nuosmukis 2009 m. būtų buvęs dramatiškesnis, o vėlesnis atsigavimas kur kas lėtesnis, nes mūsų įmonės sėkmingai įsikibo į bendrosios ES rinkos teikiamas galimybes, savotiška finansine pagalvėle mūsų šaliai tapo ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų srautas, galiausiai vidaus rinkos garmėjimą žemyn pristabdė emigravusių tautiečių piniginės perlaidos į gimtinę. Legalaus darbo ES šalyse galimybė ir su tuo susijusi masinė emigracija, kad ir kaip prieštaringai mes ją bevertintume, buvo savotiškas ventilis, nuleidęs garą iš tuo metu smarkiai karščiavusios vietos darbo rinkos.

Mūsų sėkmės ES istoriją paliudija ir oficialioji statistika. Europos Komisijos skaičiavimais, Lietuvos BVP perkamosios galios standartais vienam gyventojui ūgtelėjo nuo 51,6 proc. ES vidurkio 2004 m. iki 74,5 proc. 2013 metais ir šia prasme mes susilyginime ar net pranokome tokias gerokai anksčiau už mus į ES įstojusias valstybes kaip Graikija ir Portugalija. Kai kam gali pasirodyti, kad mes vejamės ES vidurkį tik todėl, kad nuo 2004 m. iki dabar į ES įstojo dar 13 santykinai neturtingų valstybių, kurios sugadino „vidurkį“ ir palengvino mums artėjimą prie jo. Nuraminsiu skeptikus – Lietuvos BVP vienam gyventojui dydis 15 „senųjų“ ES šalių atžvilgiu 2004 m. sudarė 45,5 proc., tuo tarpu 2013 m. – jau 68,2 proc., t. y. nepastebėti didelio šuolio yra tiesiog neįmanoma.

Tiesa, toli gražu ne viskas, kas vyko pastarąjį dešimtmetį, patinka ekonomistams. Jeigu pritaikytume santuokos analogiją, 2004 m. Lietuva ištekėjo už Europos Sąjungos ir, kaip kad atsitinka kai kurioms nuotakoms, pasidavė tam tikrai apatijai. Iki tol buvusią aiškią geopolitinių ir ekonominių tikslų hierarchiją pakeitė „pasiekusiojo ką norėjo“ nuotaika, slopinanti drąsesnį intelektualinį užmojį ar strateginį veiksmą. Kas šiandien ypač jaudina politikos ir verslo elito daugumą – tai tvirtai įsisiurbti į ES finansinę paramą ir nepaleisti tol, kol mūsų jėga neatplėš. Pats terminas ES struktūrinės paramos „įsisavinimas“ jau tapo banalokas, tačiau jis taikliai atspindi reikalo esmę. Kaip kad ir susituokus žmogaus identiteto paieškos nesibaigia, o tik įgyja kitas formas, lygiai taip pat ir valstybė, įstojusi į šalių bendriją, negali nustoti tobulėti – priešingu atveju šiame negailestingame globaliame pasaulyje ji netrukus atsidurs rikiuotės gale.

Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
40. jo
(2014-05-05 13:22:12)
(213.252.240.35) Parašė:

Šiaip tai narystė ES Lietuvai nėra naudinga. Lietuva paramos per dešimtmetį gavo 30 mlrd. litų (po 3 mlrd. kasmet), o štai valstybės skola nuo 2004 m. "nerealiai" augo iki pat šių dienų (šaltinis tinklapis 2g.lt) ir sudaro per 60 mlrd. Lt. Išvada - minėta parama nenaudinga, nes nieko "neuždirbo"... Kitaip tariant, visokie paistymai, kad BVP didėja (o atitinkamai ir pragyvenimo lygis šalyje auga) yra niekiniai pažiūrėjus į minėtos skolos dinamiką...



39. Pensininke
(2014-05-04 16:10:37)
(86.38.154.217) Parašė:

pamatu Nausedos veida, tuoj perjungiu kanala. Ir kam sis tusciakalbis atstovauja, jei jis visai be loginio mastymo vaziuoja i pudymus.



38. Tomas J.
(2014-05-03 15:08:38)
(84.55.8.176) Parašė:

- Ką narystė davė Lietuvai? ES milijardai - milijonieriams, visiems kitiems platus asortimentas: bedarbystė, darbo vietų mažėjimas ir vis mažesnis SODROS biudžetas, augantis savižudybių skaičius, emigracija, beglobiai vaikai.. ir реdеrаstų eitynės. Dešimtais narystės ES metais Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyvena apie 18,6 proc. visų šalies gyventojų (skelbia Statistikos departamentas). Sodros biudžetas - neigiamas, valstybė nerentabili, neišsilaiko net tokiomis sąlygomis, kai kasmet - dalis biudžeto pinigų - skolinti, - dalis - išmalda. Iki įstojimo į ES to nebuvo. Tai ar naudinga ta "integracija"? Ar ne integracija lemia, kad žmonėse baigia susiformuoti išlaikytinių mentalitetas - dažnas sako, jog Briuselis mums privalo duoti tą, aną? Kodėl demokratiniu besivadinantis Briuselis neklausia žmonių nuomonės dėl integracijos, dėl federacijos, neskelbiami jokie referendumai? Todėl, kad ES yra globalistinė imperija, naikinanti tautiškumą ir turinti tikslą eilinius žmones padaryti mankurtais. Briuselis nesilaiko savo įsipareigojimų, įrašytų stojimo sutartyje, o eurofilai tyli apie tai! Gal pakaks klausyti tų, kurie mus įviliojo į šitą “rojų”?! Gal laikas siųsti po velnių konservatorius, liberalus ir socialdemokratus – didžiausius eurofilus? Dalies suvereniteto jau netekom, dar iš mūsų nori atimti savą valiutą, nupirkti žemę. Gyvenkim Lietuvoj ir kurkim lietuvišką gerovę, nebėkim nei į Rytus nei į Vakarus. Lietuvos įstojimo į ES procedūra buvo tik farsas, grubiai pažeidžiant Lietuvos įstatymus (agitacijai referendumo iniciatoriai net nebuvo atidarę specialios banko sąskaitos, nors įstatymas to įsakmiai reikalavo!). Todėl nedalyvavau stojimo referendume, niekad nedalyvauju Europos Sąjungos parlamento rinkimuose ir jus raginu nedalyvauti.



37. Besė
(2014-05-02 19:17:25)
(81.7.77.46) Parašė:

Stasiui- Tai kuo gi turi " rūpintis ta valstybė? Gal kaip maksimaliai apiplėšti dirbančiuosius? Būtų gerai, kad tuo " nesirūpintų", bet taip nėra.Šioje vietoje smarkiai " rūpinasi". Nuo uždirbtų pinigų tokiu santykiu - apie 40 procentų valstybei ir 60 procentų žmogui, uždirbusiam tuos pinigus? Čia toks būtų pavyzdys, nekalbant apie minimumą -dirbančiajam darbdavys skiria 2619 lt ( atlyginimas ant popieriaus 2000 lt) mokesčiams atitenka 1053 litai, dirbančiajam 1566 litai. Tai skurdas, o kai sulauks pensijos galės ir pabadauti? Apie tą penktadalį, kur dirba už minimumą, net nėra ką ir kalbėti, nes iš tų pinigų neįmanoma išgyventi - ir ne žmogus kaltas, kad jam pasityčiojant numeta minimumą - nenori nedirbk, gali iš bado dvėsti, atsiras kas dirbs, bedarbiu pilna. Ir tokius mokesčius imdama sistema " prasiskolinus"? O priežastis gal tame, kad didžiulė armija valdininkų, kurių dideles algas su visomis įmokomis sodrai uždirba tie privačiame sektoriuje. Ar ne gudriai pridengiama jų didžiulės algos -jei valdininko alga 10000 litų, tai realiai jis mokesčių mokėtojams kainuoja virš 13000 litų. O apie jų darbo rezultatus galima spręsti iš praskolintos valstybės,emigracijos, prekybos žmonėmis,kontrabandos, narkomanijos ir kt...



36. stasys
(2014-05-02 17:59:49)
(78.63.181.51) Parašė:

Besei ..Bese... minimumą Lietuvoje gauna tik penktadalis dirbančių gyventojų,.. beje sodra surenkanti tuos mokesčius ir paskirstanti tas lėšas per socialines programas ..tame tarpe ir pensijoms ..jau eile metų yra dotuojama paskolomis ..kas rodo kad ta sistema dirba nuostolingai ..ir ateities pensininkai netgi šiandieninių sąlygų neturės..Kas link Vokietijos nereikia tiek toli važiuoti ..pasižvalgykite Lenkijoje..kuri labiau artima mums savo socialine padėtimi ir ten situacija kitokia. Nes ne valstybė turi rūpintis piliečių maksimaliai didelėmis algomis,. o pats pilietis su to pačio verslo pagalba. Kas link „dideliu“valdininkų algu ..jus kaip tikra lietuvė ..ne tik suskaičiuosite kaimyno žmonos sukneles ..bet ir ar seniai jos pirktos. Kiekvienas darbas vertintinas tokia alga kokia galima sumokėti už geriausia rezultatą..kitas dalykas jei niekas nevertina tų rezultatų ..Bet tai neesminės sumos.



35. Besė
(2014-05-02 14:27:05)
(81.7.77.46) Parašė:

Stasiui- nuvažiuokit į Vokietiją ir pažiūrėkit, kaip ten gyvena pensininkai, o lietuviai nei tinginiai, nei prasčiau už juos dirba. Kažin, ar bent žinot, kaip skaičiuojamos tos pensijos, kokius " koeficientus" pritaiko, kad nieko nelieka, vidurkį( atseit draudžiamąsias pajamas ) juk skaičiuoja ir iš didelių valdininkų algų, o jiems ir algas ir jų dideles įmokas į sodrą tai uždirba privačiame sektoriuje dirbantys, dažniausiai už minimumą ( o kam mokės darbdavys daugiau, jei eilė bedarbių laukia ) Taigi,manau, ne Anupras, o Stasys čia kažką painioja.



34. tiek
(2014-05-02 12:14:40)
(5.20.205.100) Parašė:

iki narystes ES Lietuva nebuvo valdziazmogiu beviltiskai praskolinta Jubiliejus svenciamas su tikrai jubiliejine milziniska valstybes skola Tas beviltiskumas pasireiskia ta ypatybe kad specialistai jau pripazino valstybines skolos neimanomumu kada nors grazinti Stai ir visa nauda valstybei O kad keli trizniai pasakiskai apiplese valstybe praturtejo tai net ir kokioj nors Angolos valstybei nuo to tikrai nei lengviau anei bent kuom nors geriau Valdzios uzurpatoriai ta visa vadinama pagalba praktiskai pervede i savo saskaitas o zmonems liko ir toliau lieka vien didele spyga ir laukines emigracios siautejimas Kas tas Nauseda Man jis yra grynas nulis valstybei neatneses anei trupuciuko naudos Nors pats kazkaip stebuklingai per keleta metu patapo vienu turtingiausiu pilieciu ir dabar is aukstu tribunu spjaudydamas i juos visaip giria esama tvarka O juk ta tvarka kaip minimum jau senai butina buvo keist



33. stasys
(2014-05-02 07:40:37)
(78.63.181.51) Parašė:

Anuprui ..sumaišėte ES su USSR ..pastaroji santvarka ..siekė vidutinės lygiavos,..prie minimalių pastangų.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras