Nacionalinė pažanga be geros sveikatos neįmanoma

Vaikų gyvenimo kokybė ir mūsų ori senatvė priklauso nuo to, kaip mes šiandien suvokiame sveikatą ir ką darome, kad ji stiprėtų. Šioje srityje padėti mums yra įsipareigojusi Lietuvos valstybė. Atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu šalies vyriausybė peržiūri 2021-2030 m. Nacionalinę pažangos programą (NPP), jos tikslus ir uždavinius. Labai svarbu, kad joje atsirastų teisingai suformuluoti, aptarti ir visuotinai pripažinti akcentai.

Priminsiu, kad pagrindinis sveikatos priežiūros sistemos tikslas yra sveikų piliečių gyvenimo trukmės ilginimas, kuris pasiekiamas tausojant turimus sveikatos išteklius ir juos stiprinant biomedicininių, rekreacinių ir kitokių priemonių pagalba. Tuo tarpu medicininės paslaugos, reikalingos ligų diagnostikai ir jų sukeltų pasekmių gydymui, yra antrinis šios sistemos tikslas, kuris iškyla tik nerealizavus pirmojo. Siekiant didesnio sistemos efektyvumo būtina skirti reikiamą dėmesį sveikatos tausojimo ir stiprinimo veiklai. Todėl vertinant pastarąsias aplinkybes, formuojant šalies sveikatos apsaugos sistemai ateities tikslus, būtina aiškiai išskirti šias dvi dalis ir jų vietą bei suformuluoti joms atskirus konkrečius uždavinius ir numatyti jų realizavimo kelius.

Pastaruoju metu pasaulyje ryškėja švietimo ir mokslo svarba, kaip pirmojo svarbiausio įrankio siekiant padidinti piliečių sveikatos raštingumą ir motyvaciją gyventi sveikai. Tai šalia Sveikatos labai sustiprina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vaidmenį sveikatos sektoriuje. Be to, reikia akcentuoti, kad moksliniai tyrimai yra itin svarbūs formuojant inovacijas ir socialinius bei technologinius startuolius šioje srityje. Sveikos gyvensenos įrankio didinančio visuomenės fizinį aktyvumą - sporto sektoriaus prijungimas prie ŠMMS yra dar vienas svarbus žingsnis išryškinantis šios ministerijos prioritetą formuojant NPP 2021-2030, kurio pagalba siekiama fiziškai aktyvesnės ir sveikesnės visuomenės.

Norint efektyviai mažinti socialinę atskirtį („pajamų nelygybę ir skurdą – EK rekomendacijos“) ypatingai svarbu didinti sveikatos priežiūros paslaugų finansinį, regioninį prieinamumą visoms socialinėms grupėms. Be to, labai svarbu, kad šios paslaugos būtų suteikiamos kuo anksčiau, dar neįsibėgėjus patologijai ir kuo arčiau gyvenamosios vietos.. Pažymėtina, kad geros sveikatos ir efektyvių medicininių paslaugų daugiausia trūksta Lietuvos regionuose gyvenantiems žmonėms. Todėl būtina neišleisti iš akiračio ir šios svarbios aplinkybės. Atsižvelgdamas į EK rekomendacijas ir šalyje diktuojamų gyvenimo aplinkybių svarbą, siūlau NPP suformuluoti atskirai dar vieną, specialiai tik šiai problemai skirtą, šalies sveikatos apsaugos sistemos tikslą.

Vyriausybės parengtoje NPP sveikatos apsaugos sistemai iškeltų uždavinių įgyvendinimo rodikliai nėra siejami su socialinių ir technologinių inovacijų kūrimo ir įdiegimu į praktikos procesu. Tai parodo, jog šioje srityje moksliniai tyrimai yra suprantami ir vertinami tik per ekonominės naudos prizmę. Toks požiūris visiškai nedera su ilgalaike Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, kurioje išskiriamos trys esminės pažangos sritys – visuomenė, ekonomika ir valdymas, o jų pažangos prielaida yra mokslo žinių kūrimas, sklaida ir naudojimas.

Neleistina, kad sveikatos priežiūros srityje netinkamai suformuluoti prioritetai taptų kliūtimi subalansuotai ir tvariai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekosistemai, gebančiai efektyviai reaguoti ir spręsti Lietuvos valstybei ir visuomenei kylančius iššūkius, kurti ir plėtoti šalyje gyvenančių žmonių sveikatą ir gerovę.

Vadovaujantis išdėstytomis mintimis pateikiu mano naujai suformuluotą NPP 4 -ąjį punktą „Gerinti asmens ir visuomenės sveikatą”, kuriame uždavinius sveikatos priežiūros sektoriui išskiriu keturis atskirus suformuluotus (žr. priedas). Kviečiu visus norinčius gyventi sveikiau ir ilgiau prisidėti prie LRV rengiamos NPP tobulinimo savo pastebėjimais ir pasiūlymais.

Pasiūlymų lentelė