Mažiausiai 21 trilijonas dolerių - ofšoriniuose rojuose

Reuters ir BBC praneša apie šiandien (liepos 22 dieną) paskelbtus tyrimo rezultatus, kad turtingi asmenys ir jų šeimos ofšoriniuose “mokesčių rojuose” laiko nuo 21 iki 32 trilijonų dolerių, o tai reiškia, kad pasaulio valstybės dėl nesumokėtų mokesčių praranda iki 280 milijardų dolerių.

Tyrimą su mokesčių slėpimu kovojančios organizacijos “Tax Justice Network” užsakymu atliko žinomas ekonomistas ir teisininkas James Henry.

Studijoje teigiama, kad vien tik ofšorinėse sąskaitose laikomos piniginės lėšos – nevertinant nekilnojamojo turto, aukso, prabangių jachtų ir pan. - sudaro nuo 21 iki 32 trilijonų dolerių.

Trilijoną sudaro tūkstantis milijardų. Kukliausiu vertinimu, nuslėptų lėšų suma (21 trilijonas) prilygsta JAV ir Japonijos ekonomikų dydžiui kartu sudėjus.

Pateikiant šiuos skaičius, remtasi Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, Jungtinių Tautų ir centrinių bankų duomenimis.

Be to, tyrimas atskleidė žalą, kurią 139 besivystančių valstybių ekonomikoms daro turtingųjų elitas, laikydamas pinigus vietiniams mokesčių administratoriams nepasiekiamuose “mokesčių rojuose”.

Nurodoma, kad suma, kurią turtingiausi šių šalių gyventojai laiko ofšoruose, 1970-2010 metais sudarė nuo 7,3 iki 9,3 trilijonų dolerių.

“Tradicinė statistika rodo, kad 139 valstybių grupės, kuri apima daugiausia žemų ir vidutinių pajamų šalis, užsienio skola 2010 metų pabaigoje sudarė 4,1 trilijono dolerių. Bet įvertinę jų užsienio atsargas ir ofšoruose laikomą privatų turtą, matome priešingą vaizdą: jų grynoji skola yra minus 10,1 - 13,1 trilijono dolerių. Kitaip tariant, šios šalys pasaulio mastu yra ne skolininkės, o kreditorės. Deja, jų turtą valdo nedidelis skaičius privačių asmenų, tuo tarpu skolos per vyriausybes užkraunamos ant paprastų žmonių.” - rašoma studijos pristatyme spaudai.

Anot J. Henry, privatus turtas, laikomas ofšoruose, yra “milžiniška juodoji skylė pasaulio ekonomikoje”.

Iš diagramos, pridėtos prie tyrimo, matyti, kiek neapmokestintų lėšų 2010-iais įvairių šalių turtingųjų elitas laikė ofšoruose: Lenkijos – 165, Ukrainos – 167, Vengrijos – 242, Kazachstano – 138, Turkijos – 158, Irano – 147, Argentinos – 399, Venesuelos – 406, Meksikos – 417 milijardų dolerių.

Ekspertai.eu ta proga primena vieną iš istorijų, po kurių buvo galima tikėtis, kad Kėdainių kniazius Viktoras Uspaskichas karjerą tęs ne Europos Parlamante ar Seime, bet Lukiškėse.

1998-ųjų sausį Valstybės kontrolės Utenos skyrius nustatė, kad 1995 metais Didžiosios Britanijos Virdžinijos salose registruotos bendrovės „Jangila incorporated“ veikloje yra pinigų plovimo požymių.

Nors „Jangila“ nebuvo registruota kaip Lietuvoje veikianti įmonė, V. Uspaskicho kontroliuojama „Vikonda“ sudarė su šia nelegalia bendrove sandorį, kuriuo perleido jai labai pelningą verslą - tarpininkavimą atsiskaitant už importuojamas dujas tarp „Gazprom“ ir „Lietuvos dujų“.

1995-1997 metais „Jangila“ iš šios veiklos gavo daugiau negu 270 milijonų litų pajamų. Nuo Lietuvos valstybės nuslėpti mokesčiai sudarė daugiau negu 7 milijonus litų.

„Iš „Jangilos“ veiklos pobūdžio (slepiamos nemotyvuotai didelės pajamos, milijoninių sumų paėmimas grynaisiais), iš to, kaip lengvai šią Lietuvoje neregistruotą įmonę surado „Vikonda“ ir nesuderinamai su verslo logika perleido jai labai pelningą veiklą, matyti, kad dujų verslą Lietuvoje ir Rusijoje kontroliavę asmenys galėjo naudoti „Jangilą“ kaip nusikalstamu būdu įgytų pinigų plovimo priemonę“, - 2002-aisiais rašė advokato Kęstučio Čilinsko įsteigtas Teisės projektų ir tyrimų centras.

K. Čilinsko suburti nepriklausomi teisininkai tuomet pabrėžė, kad įtariama „Jangilos“ veikla kelia pavojų nacionaliniam saugumui, nes per ją Rusijoje kontroliuojama nelegali ekonomika gali daryti didžiulę įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui.

Tačiau byla buvo numarinta. 2001-iais Panevėžio apygardos teismo teisėjas Vylius Kryževičius nutarė, kad ji Lietuvos teismams neteisminga, nes “Jangila” registruota ne mūsų šalyje, o Virdžinijos salose. Panevėžio apygardos prokuratūrai pateikus skundą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Konstantinas Gurinas, Vincas Verseckas ir Vigintas Višinskis paliko galioti skandalingą V. Kryževičiaus sprendimą.

Pagal Reuters, BBC ir Teisės projektų ir tyrimų centro skelbtą informaciją parengė Rasa Kalinauskaitė