Maskvai vis agresyviau veikiant kibernetinėje erdvėje, būtina sukurti Lietuvos kibernetinės gynybos pajėgumus

Konservatorius Dainius Kreivis pranešė, kad „Lietuvos gynybinei galiai stiprinti būtina ne tik geresnė ginkluotė“.

„Vieną šiltą rugpjūčio naktį Lietuvoje stoja aklina tamsa. Nė viename lange nebedega šviesa, dingsta mobilusis ryšys, išsijungia sistemos, reguliuojančios traukinių eismą. Nebeveikiant radarų stotims, sutrinka oro erdvės ir jūros stebėsena. Iš Kaliningrado Čkalovsko oro uosto vienas po kito pakyla kariniai transporto lėktuvai An-26... Savaime suprantama tai – išgalvotas scenarijus.

Tačiau Rusijos keliamos kibernetinės grėsmės Lietuvai yra daugiau nei realios. Nuo 2015 m. Kremlius Ukrainoje jau du kartus įvykdė virtualias atakas, dėl kurių šimtai tūkstančių ukrainiečių buvo palikti be elektros. Tikėtina, kad tai tebuvo pasiruošimas daug platesnio masto veiksmams. Kibernetinė hibridinio karo dimensija paveikė ne tik Ukrainą, bet ir kitas Rusijos kaimynes. Prieš savaitę paviešinta informacija, kad pernai metais Švedijos kontržvalgyba atrado ir pašalino programinį kodą, skirtą išjungti visą šalies elektros sistemą. Po šio įvykio Švedija po 10 m. pertraukos Gotlando saloje skubiai dislokavo savo karius.

Lietuvos gynybinei galiai stiprinti būtina ne tik geresnė ginkluotė. Maskvai vis agresyviau veikiant kibernetinėje erdvėje, privalome skubiai (kol kas nuo apvalaus nulio) sukurti Lietuvos kibernetinės gynybos pajėgumus. Ir ne tik gynybos. Kibernetinėje erdvėje valstybės ir jos kariuomenės dydis netenka prasmės. Čia net ir maža valstybė, panaudodama savo žmonių talentus ir gebėjimus, agresoriui gali pridaryti neproporcingai didelės žalos – pažeisti kritinę infrastruktūrą, atjungti ginkluotės sistemas, perimti reikšmingą informaciją ar sėkmingai vykdyti informacines operacijas.

Pavyzdį ir patirtį kaip sukurti tokią kariuomenę galime imti iš Norvegijos“, - socialiniuose tinkluose visuomenę informavo konservatorius.