2019 m. birželio 19 d.

 

Lietuvos užsienio politika, arba kas atsitiko Latvijoje lapkričio 18-ąją

41
Paskelbta: 2013-11-20 14:35 Autorius: Erika Drungytė | ekspertai.eu
1000 kvadratinių metrų Latvijos vėliava Mežaparke
1000 kvadratinių metrų Latvijos vėliava Mežaparke

Rugsėjo 22 dieną Lietuvos prezidentė tarė įsimintinus žodžius: „Baltų vienybės dieną sveikinu Lietuvą ir Latviją! Lietuviai ir latviai – vienintelės pasaulyje išlikusios baltų tautos. Visada saugokime savo kalbą, kultūrą ir baltiškąją tapatybę! Būkime vieningi kaip mūsų protėviai Saulės mūšyje!“ Regis, visi žodžiai, ištarti valstybės vadovo, kuris sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, turėtų būti išgirsti.

Ar Lietuva bijo kalbėti apie tautiškumo jėgą Latvijoje, Vengrijoje, Estijoje?
O gal Lietuvai labai paranku būti labiausiai stagnacine valstybe visoje ES?

Tačiau lapkričio 18-ąją Lietuvoje tvyrojo kone mirtina tyla. Didžiausi šalies dienraščiai tik paminėjo, kad tai – Latvijos nepriklausomybės diena datų skiltyje arba perspausdino ekspertai.eu straipsnį, deja, iškraipydami ir pavadinimą, ir turinį. Mažieji portalai taip pat arba perkėlė minėtą straipsnį, arba trumpai pasveikino kaimynus. Latvijos valstybės 95-metį paminėjo tik pavieniai kolektyvai, bendruomenės, organizacijos, savo iniciatyva organizavę renginius. Valstybės mastu – nieko.

Radijas? Televizija? Čia svarbiausios naujienos yra Ukrainos desperacijos dėl Julijos Tymošenko, Jungtinių Tautų vadovo Ban Ki Muno viešnagė Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo universiteto akcija, įteikiant jam garbės daktaro regalijas, šis bei tas apie Baltarusijos vadovų muistymąsi dėl vizito į Lietuvą. Visos kitos užsienio naujienos – pramoginio pobūdžio: gamtos stichijų padariniai, neramumai Rytuose, ES raginimai Ukrainai, kritika Rusijai...

Bet vis dėlto, kas įvyko lapkričio 18-ąją Latvijos sostinėje Rygoje? Apie tai savo įspūdžiais dalinasi vienintelis portalas – alkas.lt, kadangi pas brolius latvius švęsti Latvijos nepriklausomybės dienos vyko 30 Tautininkų sąjungos (TS) ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) narių, vadovaujamų TS pirmininko Gintaro Songailos ir LTJS pirmininko Juliaus Pankos. Iš pateikto dienos įvykių aprašo ir gausių iliustracijų matyti, kad tai buvo milžiniška šventė, kurios mastą apsakyti sunku.

Stabtelėkime prie kai kurių esminių dalykų. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, kai buvo minimos Respublikos 95-osios metinės, sostinėje vyko tokie renginiai, kurie niekaip neišliko atmintyje. Pavieniai „svarbių asmenų“ pasirodymai Rasų kapinėse, LR Prezidento rūmuose, Simono Daukanto aikštėje, keliant Baltijos valstybių vėliavas, pagerbiant Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus Lietuvos Respublikos Seime, visuomenei pasiūlyta pažiūrėti dokumentinių filmų, sudalyvauti šv. Mišiose, eiti į pažintines ekskursijas, stebėti iškilmingą ceremoniją prie Krašto apsaugos ministerijos, pasidžiaugti 16 simbolinių laužų Gedimino prospekte nuo Katedros aikštės iki Vinco Kudirkos aikštės ir iškilmingu koncertu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (įėjimas su bilietais).

Tiesa, nepamirštama bus gal tik tautininkų eisena, kuri vyko Kaune, apsupta dešimčių policininkų, provokuojama ANTIFA judėjimo atstovų, nacių medžiotojo, S. Wiesenthalio centro Izraelio skyriaus vadovo Efraimo Zuroffo ir Dovydo Kaco, bėrusių aiškinimus, kad tai – fašistinis renginys. Vilniuje Kovo 11-ąją tokios eitynės apskritai buvo uždraustos.

Deglų eisenoje dalyvavo 12 400 žmonių

Rygoje Latvijos valstybės 95-metį minėjo tūkstančiai žmonių, nes buvo parengta nuostabi programa ir tvyrojo šventinė nuotaika. Šventės kulminacija – eitynės su deglais. Visiems Rygos gyventojams buvo suteikta galimybė visuomeniniu transportu į sostinės senamiestį atvykti nemokamai.

Pirmąjį renginį suorganizavo studentų korporacijos. Didžiulė eisena, pasipuošusi universitetų kepuraitėmis, nešina vėliavomis ėjo nuo Latvijos universiteto centrinių rūmų iki Brolių kapų ir pagerbė žuvusiuosius už Laisvę. Duomo bažnyčioje tūkstančiai žmonių dalyvavo ekumeninėse mišiose, kuriose susivienijo visų krikščionių bažnyčių atstovai. Nacionalinių karinių pajėgų ir Vidaus reikalų ministerijos organizuotą milžinišką paradą taip pat stebėjo tūkstančiai. Visą dieną įvairiose koncertų salėse vyko daugybė nemokamų koncertų, kuriuose dalyvavo folkloro, kamerinės muzikos kolektyvai, pučiamųjų instrumentų orkestrai, chorai. Pagrindinis, iškilmingas koncertas vyko Nacionaliniame teatre, kuriame 1918 metais buvo paskelbtas Nepriklausomybės aktas. Šias iškilmes tiesiogiai transliavo nacionalinė televizija.

Sutemus visa Ryga suspindėjo įvairiausiomis šviesomis, nes nuo lapkričio 15 dienos vykdomas šventinis šviesos projektas „Ryga šviečia“ – įdomiausi, gražiausi apšvietimo specialistų darbai naujai atskleidė sostinės objektų tūrius ir turinį. Lapkričio 16 ir 17 dienomis Mežaparke vyko renginys „Išdidūs po Latvijos vėliava“. Visi lankytojai galėjo pamatyti ne tik alėjose ištapytas nacionalines vėliavas, bet ir choristų tribūnose, kuriose vyksta Dainų šventė, ištiestą daugiau nei 1000 kvadratinių metrų Latvijos vėliavą.

Ką jau kalbėti apie dešimtis parodų, pavienių kamerinių renginių, muzikinių premjerų ir kt. Svarbiausiuoju akcentu tapo žmonių eisena, į kurią pakvietė Nacionalinis susivienijimas „Visų Latvijai!“ Oficialūs šaltiniai skelbia: „Jau vienuoliktus metus vyksta deglų eisena lapkričio 18- ąją. Šiais metais joje dalyvavo daugiau kaip 12 000 Latvijos patriotų iš visų Latvijos regionų.“ Reikia išgirsti šiuos žodžius. 12 400 Latvijos patriotų! Nacionalinio susivienijimo tinklapyje rašoma: „Kasmet didėjantis deglų eisenos dalyvių skaičius patvirtina nemirštantį latvių troškimą išsaugoti tautos laisvę ir latviškumą.“

Pirmojo 1918 metų valstybės vadovo Karlio Ulmanio pagerbimas prie jo paminklo, kur susirinko keletas tūkstančių žmonių su deglais, vyko ypač patriotiškai: buvo dainuojamos senovinės ir šiuolaikinės latvių dainos, folkloras, aštrus rokas ir chorinės dainos, kurios vienija tautą svarbiausiais istoriniais momentais. Tūkstančiai balsų kartu su roko grupe „Lyviai“ atliko dainą „Gimtoji kalba“.

Nacionalinio susivienijimo pirmininko pavaduotojas ir deglų eisenos idėjos autorius Raivis Dzintaras sveikinimo kalboje sakė: „Mes privalome išsaugoti latviškumą, mes turime nepailsdami dirbti, kad įgyvendintume latvių tautos teises į savo kalbą, kultūrą ir gimtąją žemę – prioritetines teises gyventi latviškoje Latvijoje.“ Dešimtis kartų tūkstančiai vaikų, jaunimo ir senimo balsų skandavo „Mes esame latviai!“ ir pradėjo eiseną nuo K. Ulmanio Laisvės paminklo link. Pakartosiu: beveik 13 tūkstančių latvių su deglais ir vėliavomis, skanduojantys „Mes esame latviai!“ Neapsakomas žmonių džiaugsmas ir susitelkimas – „Latvija yra mūsų!“

Latvijos prezidentas Andris Berzinis

Prie Laisvės paminklo žmonių buvo dar daugiau. Prezidentas Andris Berzinis kreipėsi į susirinkusiuosius: „Šiandien – Latvijos 95-ųjų metinių iškilmėse – esame čia susirinkę, kad paliudytume pagarbą ir meilę savo žemei, kad susivienytume vieningame jos ateities regėjime, nes tai, kas bendra ir vieninga, padarys mus stiprius ir neleis išnykti pasaulio vėjuos. (...) Kaip nepranykti atvirame ir permainingame pasaulyje? Kaip išsaugoti latviškąjį identitetą ir tautos dvasios jėgą? Tai mūsų esminiai, pamatiniai klausimai ir tuo pačiu sunkiausieji uždaviniai, kuriuos turime išspręsti. Atsakymas – sąžiningas darbas, kultūra ir mokslas (...). Kokius tikslus iškelsime, tokiame pasaulyje ir gyvensim. Tad nebijokime didingų, net neįmanomų tikslų. Latvijos patriotai nebijojo prieš 95 metus, ir mes sukūrėme savo valstybę. Mes nebijojome prieš 25 metus ir atgavome Latvijos nepriklausomybę.“

Taigi ir kyla klausimas, ar tikrai Ukrainos ir Baltarusijos klausimai Lietuvai yra tokie gyvybiškai svarbūs, kad ji nemato Latvijos? Ar Lietuva bijo kalbėti apie tautiškumo jėgą Latvijoje, Vengrijoje, Estijoje? Ar Lietuva, kuriai užsienio politikos klausimais atstovauja šalies prezidentė, tikrai nenori žinoti, kaip gyvena Baltijos valstybės, kokios ten dabar aktualijos, kokios žmonių nuotaikos, nusiteikimas ir keliami uždaviniai? O gal Lietuvai labai paranku būti labiausiai stagnacine valstybe visoje ES? Tuomet kyla svarbiausias klausimas, kam tai naudinga ir kas siekia išsaugoti šitą baisią, nebepakenčiamą, amoralią, dvokiančią atmosferą? Šitą baimės ir patyčių sistemą, kuri krūpčioja nuo savo šešėlio, kaišiodama visiems šalies gyventojams naujuosius savo kozirius – „fobijas“.

Nekovok už tautą, nekovok už tiesą, nekovok už žemę, nekovok už šeimą. Tūkstantmetė valstybės istorija šiandien yra nieko verta. Mes kiekvienas esame nieko vertas. Kai pasiduodi, kai tavo gyvenimas yra tik baimė ir malonės laukimas, ar dar esi pilietis, lietuvis, žmogus?

Tekstą rengiant, naudotasi medžiaga iš: www.president.lt, www.president.lv, www.nacionalaapvieniba.lv

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
41. kaimietis
(2013-11-27 01:49:28)
(195.14.163.197) Parašė:

na latviukai- braliukai ir pavarė. Apsiverkiau, o čia tai jėga. Kad taip Lietuvoj, kas susiburtų , susieitų.



40. Al.
(2013-11-23 01:26:58)
(78.60.156.126) Parašė:

Lietuva užgrobta okupanto paliktų rezervistų.Spauda ir mokykla jiems pavaldi. Rinkimais čia sunku ką nors pakeisti, nes balsus skaičiuoja irgi jie. Bandymai juos gėdinti ar prašyti atrodo apgailėtinai. Tiesiog reikia lygiagrečiai kurti kitą Lietuvą. Bet jei mes nesugebam sukurti nepriklausomos žiniasklaidos, televizijos, net iškelti sau tokio siekio; jei nesugebam sukurti bent vienos žmoniškos partijos, tai tos pretenzijos valdžiai atrodo tik kaip rypavimas. Jei tauta nori, kad ją gerbtų, turi sugebėti organizuotis. Priešingu atveju, tai tik tautos išnara.



39. Daryti
(2013-11-22 11:26:57)
(82.145.221.70) Parašė:

Išeiti į gatves Vasario 16 , Kovo 11.Visų nesustadys,nesuims,nenuteis,o atvirkšiai tai bus taikoma kas tarnauja nusikalstamai sistemai su nuogu karalium.



38. sekla
(2013-11-21 19:47:44)
(78.62.156.80) Parašė:

Patys kalti,kaip jauciame,taip ir svenciame.



37. tautietė
(2013-11-21 14:03:31)
(217.77.26.26) Parašė:

kol panelė iš daukantynės bus,tai ne gerbsime nei tautos,nei kalbos,nei kaimynų,busim visai atsiskiria kaip dabar,bet pedofilai ir kiti garbinami



36. MAMA
(2013-11-21 13:19:27)
(78.62.9.112) Parašė:

KOKIUS TIKSLUS IŠKELSIME, TOKIOJE APLINKOJE IR GYVENSIME - DARBAS,KULTŪRA,MOKSLAS. DIRBI LIETUVAI,PARODYK TAUTIŠKUMĄ:elgesiu,apranga,baltiškais ženklais,mokykis visų baltiškų kalbų ,vaikai privalo baigti dvi aukštąsiąs mokyklas;TIKSLIŪJŲ MOKSLŲ - INŽINIERINES SPECIALYBES IR HUMANITARINIUS MOKSLUS.SIEKTI BŪTI GERIAUSI SPECIALISTAIS PASAULYJE. VISA BALTIŠKA APLINKA PRIVALO GLOBOTI IR SKATINTI GABIUS PILIEČIUS IR SUDARYTI SĄLYGAS ,KAD GABIAUSI DIRBTŲ IR KURTŲ BENDRAM BALTIŠKAM GĖRIUI. LATVJA,LIETUVA,BALTARUSIJA( GUDIJA),UKRAINA IR PRUSIJA(LAIKAS SUSIGRAŽINTI LENKŲ IR RUSŲ OKUPUTĄ TURTINGIAUSIĄ TERITORIJĄ).SKELBIAME BALTŲ SĄJUNGĄ IR BENDRAI DIRBAME JAI.



35. Šarūnas Ramsai
(2013-11-21 12:40:10)
(123.194.197.7) Parašė:

Būtent - puiku, kad yra atmintinai žinančių datas. Reikia išleisti kokį nors LDK kalendorių, kad būtų lengviau prisiminti, kaip rožančių kartojant :)



34. ramsa > samsai
(2013-11-21 12:35:31)
(158.129.49.33) Parašė:

Latvių žemės - Vidžemė ir Latgala - į LDK sudėtį pateko 1561 m. Latgala toje sudėtyje išbuvo iki 1772 m. Kuršo Kunigaikštystė nuo 1561 iki 1569 m. buvo LDK vasalė, nuo 1569 iki 1795 - ATR vasalė.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras