Lietuvos istorijos pamoka – pasiaukojimas, išdavystė, užmarštis ir naivumas

Paskelbta: 2016-07-26 08:18

Autorius: Algirdas Endriukaitis

Alfonsas Svarinskas. Nuotr. J. Vaiškūno, Alkas.lt

Iš signataro Algirdo Endriukaičio pasisakymo monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame partizanų parke š. m. liepos 16 d. vykusioje konferencijoje: „Už garbingus didžiavyrius Alfonsą Svarinską, Juozą Zdebskį, Bronių Laurinavičių, kuriems šiandien neleistų kalbėti Seime, nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Atmintis teikia prievolę kalbėti už juos atvirai.“

1. Tegyvuoja Tarybų Lietuvos saulė

Vilniaus apylinkės prokuroro Gedvydo Vaivados 2016-05-03 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl 28 nukentėjusių nuo KGB, prokurorų ir teisėjų.

Nukentėjusieji: A. Svarinskas, P. Plumpa, N. Sadūnaitė, S. Tamkevičius, J. Kauneckas, B. Gajauskas, A. Terleckas ir kiti. Apklausti tik 8 KGB pareigūnai.

Čekistas E. Eismuntas:

„Paskirtas į pareigas, jis davė priesaiką garbingai atlikti pareigas ir tos priesaikos nesulaužė, tačiau niekada neperžengė įstatymų ribos ir vadovavosi galiojančiais įstatymais.“ (39 psl.).

„Tokia buvo santvarka, tokia valstybės politika, kurią jie vykdė. Nemano, kad jo ir kolegų darbas buvo nusikalstamas, nes jie vykdė valstybės politiką ir ją saugojo.“ (40 psl.).

Čekistas Vidmantas Baumila

Nepriklausomybės metais buvo padavęs N. Sadūnaitę į teismą už šmeižtą. „Mano, kad F. N. Sadūnaitė jį tiesiog apšmeižė.“ (42 psl. ).

Prokuroras Alfonsas Kairelis

„Apie kunigo Zdebskio mirtį nieko konkretaus nežino, tai buvo grynai milicijos byla. Daugiau nieko šiuo konkrečiu klausimu pasakyti negali.“ (52 psl.).

Prokuroras Gedvidas Vaivada

„Darytina išvada, kad visi asmenys, t. y. tiek VSK pareigūnai, prokurorai, teisėjai ir tarėjai negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn šią dieną už tuo metu galiojusių teisės aktų vykdymą.“ (58 psl.). Niekur nepaminėti ir nepasitelkiami išleisto unikalaus LKBK 10 tomų tekstai!

„...atsižvelgiant į tai, kad SSSR (LTSR) nebuvo Jungtinių Tautų nare, nei pagrindines žmogaus teises ginančių konvencijų dalyve, dėl TSRS uždarumo ir totalitarinio režimo ypatybių konstatuotina, kad LKBK leidusius asmenis tardę bei teisę asmenys neturėjo galimybės ir nežinojo apie priimtus tarptautinius dokumentus, numatančius atsakomybę už nusikaltimus žmoniškumui, tuo labiau, suvokė darantys nusikaltimą žmoniškumui, t. y. siekę persekioti žmones dėl religinių ir politinių motyvų.“ (59 psl.).

2015 m. liepos 15 d. Vokietijos Liulenbergo teismo sprendimu 94 metų SS unteršarfiureris Oskaras Groeningas, dirbęs Aušvico konclageryje eiliniu buhalteriu, nuteistas 4 metus kalėti.

Antano Kraujelio byla

M. Misiukonio atžvilgiu Panevėžio apygardos teismo (teisėjai Algirdas Gaputis, Artūras Ridikas ir Sigitas Bagdonavičius) 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje pateikiamas M. Misiukonio paaiškinimas: „/.../ A. Kraujelis tarnybiniuose VSK, teismo ir prokuratūros dokumentuose įvardijamas kaip „ginkluotas nelegalas“, o ne kaip partizanas.“

Šis teismas nurodo: „Nagrinėjamo įvykio metu galiojusiame 1961 m. BPK buvo nurodyta, kad KGB yra vienas iš parengtinio tardymo ir kvotos organų (134, 142 straipsniai), t. y. šia prasme KGB buvo teisėsaugos institucija /.../“ (12 psl.).

Lietuvos apeliacinio teismo (teisėjai Violeta Ražinskaitė, Valdemaras Bovėjanas, Daiva Pranytė-Zalieckienė) 2015 m. liepos 3 d. nutartyje užrašyta: „Tai reiškia, jog M. Misiukonis, nagrinėjamo įvykio metu dirbęs VSK struktūroje, nebuvo atsakingas už jo vykdytą veiklą“ (13 psl.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos (Artūras Pažarskas, Olegas Fedosiukas, Armanas Abramavičius) 2016 m. vasario 25 d. nutartyje nurodoma: „Teismų sprendimuose visi įrodymai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo ir teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių.“ (11.1 punktas).

Fantazija: M. Misiukonis diplominio darbo rašymui išleidžiamas 2 metams atostogų. i.

Anykščių rajone buvo sekami 151 asmuo pagal griežtą sistemą: bendra direktyvinė literinė byla ir byla-formuliaras kiekvienam asmeniui, o M. Misiukonis, kaip operatyvininkas to nežinojo.

2. Žuvys neturi atminties

Vyksta KGB‘istų teismo posėdžiai. Ateina keletas žmonių, mažiau negu M. Misiukonio gynėjų. Teismas mato, kad mažai kam įdomu. Reiškia J. Šyvokienę, A. Kraujelio seserį, paliekame vieną prieš visą sovietinę mašiną.

Tuo metu susirenkame Ariogaloje, užsimerkę ir užsikimšę ausis, ką mūsų broliams ir seserims šiandien daroma, susirenkame Seime, kur leidžiama tribūnoje nubraukti ašarą, padejuoti, o tam čia pat paploja tie patys A. Kraujelio teisėjai ir prokurorai. Tampame žuvimis, neturinčiomis atminties, kaip rašė rašytojas Juozas Aputis, nejaučiame nagais ir ragais pareigos atlikti drąsaus pasipriešinimo solidarumo pareigą, mesti iššūkį toje pačioje Seimo salėje užuot nelyginant pametus sužeistuosius kovos draugus lauke, vizginti uodegą. Gal baimė ar užmarštis? Kur partizaniško pasipriešinimo dvasios atmintis, jeigu tyliai kaip avinėliai sėdime vienoje salėje su budelių gynėjais? Ar tai ne išdavystė? Tegu budeliai vieni save pasigerbia. Šaukti reikia! Išeiti reikia!

Iš prieštaraujančio Strasbūro teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimui teisėjo E. Kūrio nuomonės tekstas byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą cituojamas amerikiečių rašytojo rašinys. O mes? Jokio pasipriešinimo ir mus traiško po vieną:

„9. Apytiksliai tuo pačiu metu, kai pareiškėjas dalyvavo operacijose prieš

partizanus, kai kas žiūrėjo į dalyko esmę. Archibald MacLeish, puikus

poetas ir buvęs Kongreso bibliotekininkas, savo eilėraštyje „Jauni mirę

kariai nekalba“ rašė:

„Jauni mirę kariai nekalba.

Tačiau juos girdi tyliuose namuose: kas jų negirdėjo?

Jie turi tylą, kuri kalba už juos naktį, laikrodžiui tiksint.

Jie sako: Mes buvome jauni. Mes mirėme. Prisiminkite mus.

Jie sako: Padarėme, ką galėjome, bet kol tai nėra užbaigta, tai nepadaryta.

Jie sako: Atidavėme savo gyvybes, bet kol tai neužbaigta, niekas negali žinoti, ką

davė mūsų gyvybės.

Jie sako: Mūsų mirtys yra ne mūsų: jos yra Jūsų, jos reikš tai, ką Jūs joms

suteiksite.

Jie sako: Negalime pasakyti, ar mūsų gyvybės ir mirtys buvo taikos ir naujos

vilties labui ar dėl nieko, čia Jūs turite pasakyti.

Mes paliekame Jums savo mirtis. Suteikite joms reikšmę.

Buvome jauni, jie sako. Mirėme; prisiminkite mus.“

10. Tai skamba kaip įsakymas. Taip pat ir teismams. Šiam Teismui

ypatingai, atsižvelgiant į jo reikšmingumą laikant jį „Europos sąžine“.

Todėl šiam Teismui dabar patikėta pagaliau suteikti reikšmę jų mirtims.

Ir visgi, kokią reikšmę mes suteikėme jų mirtims šiuo apgailėtinu

sprendimu?

„Toliau tyla.“

3. Tylus išnacionalinimas ir išvalstybinimas

„Socialinė ekonominė krizė ir dėl jos išaugęs skurdas kyla iš neoliberalizmo įkvėptų strategijų, kuris laiko pelną ir rinkos dėsnius absoliučiais parametrais, esančiais aukščiau žmonių ir tautų orumo.“

Pranciškus, popiežius

„Savais žodžiais“, Alma littera, 2014, p. 97

„Globalizacija, kaip vienakryptis ir pastovus vertybių, praktikų ir gėrybių primetimas, eina ranka rankon su pamėgdžiojimu ir kultūriniu, intelektualiniu bei dvasiniu pavergimu.“

Pranciškus, popiežius

„Savais žodžiais“, Alma litera, 2014, p. 67

„Net didžiausia Dievo bausmė būtų tik balzamas palyginus su tuo, kas ištiktų žmoniją, jei Rytų ar Vakarų materialistai užgrobtų Pasaulio Valdžią.“

Jonas Paulius II, popiežius

„Laisvas laikraštis“, 2002-08-16, „The Keys of THS Blood, 1989

Reikia skirti ES ir NATO. NATO – remti ir remtis, į ES žvelgti su klaustukais ir atsarga.

„Europos Sąjungoje nacionalinė kultūra turi išnykti, kad būtų galima ugdyti globalinį, internacionalų žmogų – Homo Europaens.“

Hermanas Van Roompėjus, ES Tarybos pirmininkas

„Respublika“, 2015-01-09, p. 3

Naujas Europos Sąjungos naratyvas. „Europos idealas – renesansas ir kosmopolitizmas.“

Naujas EP narių rinkimų įstatymas. Šeimyninės partijos.

Europinių partijų ir jų fondų veikimo legitimavimas Lietuvoje.

„Sąjungos pilietybė turtų būti pagrindinis valstybės narių piliečių statusas.“

„Europos institucijų gebėjimą sudaryti sąlygas platesnei integracijai silpnina įsitvirtinęs prieštaringas ir seniai atgyvenęs idealas – tautinė valstybė, kaip politinio pagrįstumo ir suvereniteto pagrindas.

Bendrai pilietybei visai nebūtinas bendro gyvenimo modelis, bendros egzistencinės vertybės ar bendra istorinė praeitis.“

Julianas Nida Rumelinas, Vokietijos kultūros ministras, filosofijos profesorius

„Lietuvos rytas“, 2002-01-26

Žanas-Pjer Ševenman: „ES savo likimą patikėjo autopilotui“.

Umberto Eko, Levi, Rušdi ir kiti intelektualai Paryžiaus manifeste dar 2012 m. pareiškė: „Ne krizė ištiko Europą, Europa miršta.

Europa, ne kaip teritorija.

Europa, kaip idėja.

Europa, kaip svajonė ir kaip projektas.“

Tilo Sarazini „Vokietija: savilikvidacija.“ „Mirties nuosprendis Vokietijai parašytas“.

Vokietijoje veikia 2800 mečečių, Prancūzijoje – 2500, statoma 300.

Anglijoje (1969-2011) nugriauta 500 maldos namų, per 1000 – supasaulietinta ir parduota

„Partijos turi labai ryškiai suformuluoti proeuropietiškas pozicijas. Reikia nuslopinti tuos populistinius, radikalius ir, neslėpkime, ksenofobiškus ir nacionalinius junginius, kurie kartais kelia galvą.“

L. Linkevičius, užsienio reikalų ministras

„Respublika“, 2013-09-03

„Europos ateitis yra gilesnė integracija. Ateis laikas – šiandien dar sunku pasakyti, kada, - kai turėsime kažką panašaus į Jungtines Europos Valstijas.“

Algirdas Šemeta, eurokomisaras

„15 min.lt“, 2012-12-14, p. 4

„Europos integracija prasidėjo ir tęsėsi tautinio patriotizmo dimensijoje. Galima sakyti, kad Europos integracija, kurią noriai pradėjo neva tautinės valstybės, šiandien ar netolimoje ateityje tą tautinės valstybės koncepciją turi ir sugriauti.“

Egidijus Vareikis, Seimo narys

„Dinozaurėjanti Europa“, „Strofa“, Vilnius, 2002, p. 150

Šiandien Europos Sąjungos komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris vokiečių spaudoje šiuo metu kaltinamas rūkymo, alkoholio ir sveiko proto trūkumo problemų. Toks intelektas mus veda į šviesų rytojų.

„Stojimui į Europos Sąjungą pasirengėme visais įmanomais aspektais, išskyrus pagrindinį - žmonės neparengti dvasiškai, jie tarsi nuogi išmesti į dilgėles, ir pasirašytas mūsų išnykimo aktas”.

J. Marcinkevičius, poetas

„Alytaus naujienos”, 2003-06-25, p. 4

„Istorija mus pašovė. Tik mes vis dar tuo netikime, kad mirtinai. Ir vis dar slenkame, kaip mirtinai sužeistas karys, kuris šventai tiki, kad prišliaužęs prie artimiausio apkaso įgrius į jį ir ras išsigelbėjimą. Tragiškos, bergždžios gyvybės pastangos. Verčiau jau prisiminti Brisių: mirtinai pašautas šuo šliaužė dėl kilnesnio tikslo – instinktas stūmė prie šeimininko, kad paskutinį kartą lyžtelėtų jam kojas.“

Arvydas Juozaitis, filosofas

„Metai“, 2014, Nr. 8, 4

Lietuvą valdo kategoriškai nepataisomas baudžiauninkų mentaliteto elitas.

„Pagrindinės problemos ne finansinės, o politinės. Nes politikai yra nekompetentingi ir nemotyvuoti spręsti ilgalaikes problemas.“

Stasys Jakeliūnas, buvęs premjero patarėjas

„Dėmesio centre“ – pokalbis su buvusiu ministro pirmininko patarėju S. Jakeliūnu“, 2015-01-15

Biudžetinės partijos - 18 mln. litų per metus. Kitos jėgos – nieko, eliminuotos.

Apskritai, tauta užčiaupta, tik valdžios tiesa ir glostymas, o demokratija reiškia nelyginant šmikinių ir tulpinių teritorijų ar portfelių pasidalinimą.

Tokio lietuviško mentaliteto pagrindu Vilniuje pastatomas paminklas Lenonui ir siūloma tris Neries salas pavadinti jo vardu. J. Basanavičius lauks dar 27 metus.

7 tūkst. lietuvių vyksta į kažkokį australų metalo koncertą Varšuvoje ir moka 90 eurų už bilietą.

Primityviausias žurnalas „Žmonės“ leidžiamas 90 tūkst. tiražu, o intelektualinis „Metai“ 1 tūkst. Tai formuoja vertybes ir mentalitetą.

Valdžia kuria instaliacijas ir performansus padėčiai išgrąžinti – duosim dvigubą pilietybę ir lietuvių pasaulyje bus daug. Tai reikš, kad skatinam išvykimą ir negrįžimą, bet gražią statistiką. Kaip rašė V. Radžvilas – tai paskutinė vinis į Lietuvos karstą ir, pridurčiau, su muzika.

Tai sovietinių laikų prirašinėjimas: tautos be kalbos ir teritorijos nebūna.

„Globali Lietuva – tas pats, kas sveikas širdininkas po trijų infarktų. Nėra jokios globalios Lietuvos ir nebus. Lietuva yra lokali. Arba ji bus čia, arba jos nebus iš viso. /.../ „Globali Lietuva“ – vienas tokių inhaliacinių anestetikų. Bet ir jis po 5–6 metų neveiks. Jei nesukursime stiprios Lietuvos čia.“

Rimvydas Valatka, signataras

„Rimvydas Valatka: Globali Lietuva? O gal vis dėlto ji lokali?“, 2014-01-05

Etikečių klijavimas bolševikmečiu buvo: buožė, buožės pakalikas, klerikalas, nacionalistas, liaudies priešas.

Dabar prieš patriotus klijuojamos tuo pačiu principu etiketės: populistas, marginalas, kraštutinis dešinysis, dešiniųjų užkampis, ultra patriotai, nacionalistas, dirbantis Kremliui, agresyvus dešinysis, homofobas, antiimigracinė kraštutiniųjų dešinė“, ksenofobas.

Išeitis viena – niekas nesikeis kol neišguisime iš arenos visas biudžetines partijas.

Šiuose rinkimuose tai parodykime, antraip liks ta pati politinė pelkė.

Padėtį primena caro Nikolajaus II žodžiai po bolševikų perversmo: ,,Aplink išdavystė ir bailumas, ir apgaulė!‘

Rašytojas R. Lankauskas kalba apie tautos išlikimą: „...pelningos globalizacijos strategams, kosmopolitinei Amerikai ir jos pasekėjams Briuselyje ar Strasbūre tai turėtų labai patikti - būkit šiaip sau piliečiai, ir gana. Kam jums ta tautybė? ...Europa bus kosmopolitinė, žmogaus teisės dar labiau triumfuos, kontinentą valdys galingieji, bet liokajų irgi reikės. Į juos neblogai tiks pinigų prisiplėšęs tariamasis elitas iš Stiliaus žurnalo puslapių su kokiu nors „agurkichu” ir limonadiniu prezidentu priešaky”. („Kultūros barai”, 2002, Nr.2, p. 24).

Būkime griežtai kritiški sau ir aplinkai. Tik tautinė valstybės buvimas gali mus nesunaikinti šiame chaoso pasaulyje. Lietuvą neišgelbės su liberalais susidėję konservatoriai. Paremkime tautininkus, kai kad yra daugelyje šalių.

Ar užmiršome Vasario 16-ąją, kad griebiame kitą tikėjimą? Todėl kiekvienas politikas privalo atsakyti: ar tik už valdiškai paminimą šimtmetį, ar už tautinę valstybę?

,,Amerikietiškas forumas – tu klausi, tau išsamiai atsako. Izraeliškas forumas – tu klausinėji ir tavęs klausinėja. Lietuviškas forumas – tu klausinėji, ir tau pasakoja, koks tu esi mulkis“. ,,Vakaro žinios“, 2015-12-11, 9. Suklaidinti, palaužti ir įbauginti, be praeities. O juk himną giedame!

savastis.lt, Algirdas Endriukaitis

„Šiandien viskas pajungta konkurencijos ir natūralios atrankos dėsniams, ir stiprieji minta bejėgiais.“

Pranciškus, popiežius, 2013-11-30

„Šiandien politikos problema yra ta, kad ji nuvertėjo, ją sugadino korupcija. Nekalbu vien apie Italiją, bet apie visas valstybes.“

Pranciškus, popiežius