Lietuvių literatūros debiutas žurnale „Inostrannaja literatura“

Šią savaitę Vilniuje bus pristatytas lietuvių literatūrai skirto Maskvoje leidžiamo žurnalo „Inostrannaja literatura“ numeris.

Gegužės 8 d., penktadienį, 16.00 val. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje (Gedimino pr. 24) įvyks žurnalo „Inostrannaja literatura“ specialaus Lietuvai ir lietuvių literatūrai skirto numerio, pavadinto „Lietuva: išsklaidyta ir surinkta“ (2015, nr. 3) sutiktuvės. Renginyje dalyvaus vyriausiasis žurnalo redaktorius Aleksandras Livergantas, lietuviškojo numerio redaktorė ir vertėja Tamara Kazavčinskaja, žurnalo autorius Julius Sasnauskas, Vertėja Dalija Epštein, vertėjas Tomas Čepaitis, publicistas Pranas Morkus, numerio sudarytojos Marija Čepaitytė ir Rūta Mėlinskaitė ir kt.

Lietuviškas „Inostrannaja literatura“ numeris žurnalui, šiemet švenčiančiam 60 metų sukaktį, taip pat svarbus įvykis – Lietuva tapo pirmąja buvusios Sovietų Sąjungos šalimi, kurios literatūra pateko į legendinio žurnalo puslapius ir pagaliau atsidūrė rusakalbiui skaitytojui skirtoje užsienio literatūros lentynoje.

Lietuviškojo numerio pavadinimas gana tiksliai apibrėžia tai, kas įvyko ir vyksta ne tik Lietuvos literatūroje, bet ir istorijoje. 300 puslapių apimties žurnale publikuojami rusų skaitytojui gerai žinomų ir visai nežinomų Lietuvos autorių kūriniai, rašyti gimtinėje, Maskvoje, Kipro saloje ar už Atlanto, laisvai ar slapstantis bunkeryje, o vėliau visą sovietmetį dūlėję KGB archyvuose, kaip Liongino Baliukevičiaus – partizano Dzūko dienoraštis. Čia pristatomas šviesos taip ir neišvydęs lietuvių išeivių poezijai skirtas almanachas Sintaksis, kurio rankraščiai buvo konfiskuoti 1960 metais suimant jo sumanytoją ir leidėją, ilgus metus kalintą rusų disidentą Aleksandrą Ginzburgą. Numerio skaitytojai atras jau pamėgto dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus dramą „Mistras“, bene geriausiai jiems pažįstamo lietuvių autoriaus – Tomo Venclovos prisiminimus apie 1960-ųjų Maskvą, Jurgio Baltrušaičio laiškus italų rašytojui Giovanniui Papiniui, pernai spalį įrašytą poeto ir vertėjo Jurgio Jefremovo interviu su Maskvoje dirbančiu režisieriumi Mindaugu Karbauskiu. Karas, pokaris ir sovietmetis iš rusų skaitytojui naujos perspektyvos atsivers ne tik Liongino Baliukevičiaus, bet ir Romualdo Granausko, Juditos Vaičiūnaitės, Ričardo Gavelio kūriniuose, Alfonso Nykos-Niliūno, Mirono Ginko, Vytauto Kubiliaus dienoraščiuose ir prisiminimuose. Įdomiausia Lietuvos eseistika pristatoma Sigito Parulskio, Giedros Radvilavičiūtės, Danutės Kalinauskaitės, Dalios Staponkutės, Juliaus Sasnausko tekstuose, o trumpa XX a. lietuvių poezijos antologija – Lietuvoje gyvenančių Antano A. Jonyno, Gintaro Patacko, Gyčio Norvilo ir pokariu lietuvių išeivijos gretas papildžiusių Jono Aisčio, Henriko Radausko, Alfonso Nykos-Niliūno bei tarp žemynų ir kultūrų laisvai keliaujančio Tomo Venclovos eilėraščiais. Lietuviško numerio novelistiką reprezentuoja Sauliaus Tomo Kondroto ir Alvydo Šlepiko novelės, o humoristinį požiūrį į gyvenimą Undinės Radzevičiūtės, Juozo Erlicko ir Gintaro Beresnevičiaus kūriniai.

Žurnalo viršelį puošia Lenkijoje gyvenančio lietuvių dailininko Stasio Eidrigevičiaus paveikslas „Broliai lietuviai“, nutapytas 1990 metais. Trijų brolių lietuvių viena ant kitos paguldytos galvos – tokia XX amžiaus Lietuvos istorijos tikrovė, apie kurią buvo galima atvirai papasakoti tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Po 25-erių metų – su ja turi progą susipažinti ir rusakalbis skaitytojas.

Lietuviško „Inostrannaja literatura“ numerio parengimą, vertimo ir redagavimo darbus kuravo ir skatino Lietuvos kultūros institutas, žurnalas šviesą išvydo kovo mėnesį, o balandį buvo pristatytas Maskvoje – Jurgio Baltrušaičio namuose, Užsienio literatūros bibliotekoje, Jurgio Baltrušaičio vardo Maskvos vidurinėje mokykloje. Anot Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorės ir leidinio sudarytojos Rūtos Mėlinskaitės, „Mus jau nudžiugino neabejingas rusų skaitytojų dėmesys, jų padėkos žodžiai už tai, kad šiuo sudėtingu laiku mes ieškome būdų atnaujinti trūkinėjančius ryšius, ypač su tais, kurie savo šalyje patys jaučiasi nereikalingi. Žurnalas jau skaitomas ir mus pradėjo pasiekti pirmieji skaitytojų atsiliepimai. Visais šviežiais įspūdžiais, išgirstais ar perskaitytais atsiliepimais ir pačiu žurnalu norime kuo greičiau pasidalinti ir su Lietuvos skaitytojais, todėl nutarėme surengti du žurnalo pristatymo renginius Vilniuje“.

Šaltinis: Vilniaus žydų viešoji biblioteka