2019 m. birželio 25 d.

 

Lietuva, nenutilk!

108
Paskelbta: 2012-07-18 09:40 Autorius: Inga Stepukonienė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė
Gegužės 17 dienos rytas Daukanto aikštėje. Nuotr. Alkas.lt.
Gegužės 17 dienos rytas Daukanto aikštėje. Nuotr. Alkas.lt.

Liepos 17-ąją sukako du mėnesiai, kai iš savo globėjos namų buvo per prievartą išplėšta maža mergaitė. Kur ji, koks jos likimas? Nei buvusiai globėjai, nei visuomenei jokie atsakymai apie vaiko gyvenimo sąlygas, jos psichologinę ir fizinę būklę nepateikiami. Mergaitei neleidžiama susitikti nei su buvusia globėja, kurią ji labiausiai mylėjo ir su kuria sąmoningai rinkosi gyventi, nei su seneliais, kurių namuose praleido beveik visą savo vaikystę. Kas jai likę, kas sudaro šiandieninio jos gyvenimo turinį? Numanyti galima nesunkiai. Ne linksmi Lietuvos vaikai, ne žaidimų aikštelės, ne saulėtas pajūrys, kaip priklauso mažiesiems vasarą. Ir ne svajonių mokykla baltais langais, kur suklegės bendraklasiai rudenį, nešini gladiolių ir astrų žiedais savo mokytojai. Mergaitei likusi kaukėtų apsaugininkų kompanija, manyčiau, gan dažnai apsilankantys psichiatrai ir vienas kitas socialinis darbuotojas – ,,dėl formos“. Gali būti, kad jos reginys prabudus – grotuoti langai. Šalia – biologinė motina L. Stankūnaitė (o kas žino, ar iš tiesų šalia?!). Štai ir visa vaiko ,,socializacija“, apie kurią tiek daug per Lietuvos televiziją prikalbėjo aukščiausioji šalies vaiko teisių gynėja Edita Žiobienė. Dabar ji tyli, nes ,,vaikui gerai“. Teismo sprendimas ,,įvykdytas“ - ,,viskas padaryta, kaip reikėjo pagal įstatymus“. 

Ar tikrai?!! Lietuvos žmonės gerai žino, kad ne. 

Interneto tinklais tebekeliauja informacija apie ,,ėmimą“, vis papildoma naujomis detalėmis. Darkart peržiūrėdama tą tragišką gegužės 17-osios rytą filmuotą medžiagą iš Kedžių namo vidaus, baisėjausi, viduje stingau. Sąmonėn įstrigo vienas anksčiau taip ryškiai nepastebėtas fragmentas. Didiesiems Lietuvos gynėjams – policininkams užtvindžius kiemelį, išdaužius ir ištampius beginklius žmones ir pradėjus grąžtais gręžti namo duris, daužyti langus, kartu su Neringa Venckiene namuose buvęs kunigas Jonas Varkala pradėjo melstis. Mergaitė, visu kūnu glausdamasi prie savo globėjos, išgąstingu, baimės apimtu veidu ėmė kartoti maldos žodžius. ,,Tėve mūsų... teesie šventas tavo vardas... teateinie tavo karalystė...“ Ji meldėsi. Mergaitė instinktyviai suvokė, kad malda – vienintelė jai likusi galimybė išsigelbėti nuo to pro langus besiveržiančio košmaro. Su siaubu pakeldavo galvytę, kad žvilgteltų, kaip namų griovėjai brukasi vis artyn, ir vėl nuleisdavo ją prie globėjos krūtinės, kartodama maldos žodžius. Maldos, kurios taip ir nepabaigė.

Nepabaigė, nes netrukus pasigirdo kraują stingdantį psichologės ,,profesionalumą“ liudijantys žodžiai: ,,dabar, arba po vienos minutės...“, kurie nutraukė net ir septynis kartus klykte išklyktą ,,neisiu!“ (kiek galima daugiau?!). Nepabaigė, nes rankos, mūvinčios medicinines pirštines - gal kad nesusižeistų chemikalais - užmetė ant galvos raudoną ,,kaldrytę“. Buvo ir kitos rankos – sugriebusios kūną, sukryžiavusios kojas – taip, kad nebūtų įmanoma net spurdėti. Buvo rūstūs, bejausmiai veidai stingdančiais žvilgsniais. Buvo 240 treniruotų vyrų galia – kad visiems būtų labai baisu. Buvo daug ginklų ir žmonių klyksmą nustelbiantis garsiakalbio triukšmas.

Ko buvo labai daug? Brutalumo. Amoralumo. Sąžinės ir tiesos išdavystės. Buvo daug žmogaus ir valstybinių simbolių niekinimo parodant, kad tai, kas žmogiška ir valstybiška - yra tiesiog nevertinga.  

Per trisdešimt metų jokioje literatūroje - nei vakarų, nei lietuvių - tokio klaikaus, kraupaus scenarijaus neteko skaityti. Nei įsivaizduoti. Nei matyti filmuose. Tai kažkas iš pragaro, iš juodžiausių tamsybių. Įdomu, kas jį tokį sukūrė, surežisavo, palaimino? Žmonių vaikai?! Lietuvių motinų auginti sūnūs? O gal, pasak profesoriaus Vytauto Landsbergio – mistiniai marsiečiai?!! Iki šiol taip ir neįstengiu suvokti protu – kokia valia leido moteriai (moteriai!!!) rengtis ,,paėmimui“ - užsimauti gumines pirštines iki alkūnių ir eiti užmesti mažametei mergytei ant galvos galimai cheminių medžiagų pripurkštą ,,kaldrytę“, nuo kurios galbūt ims slopti jos kūnas?! Kaip vadinamas toks veiksmas? Kas toji moteris, kuri rengėsi tam iš anksto, kuo gyvenime kvėpavusi? Auginanti savo mažamečius vaikus, sekanti jiems pasakas?! Ką galinti jiems pasakyti apie pasaulį, apie mūsų gyvenimą?! Mokanti dvasingumo, meilės gamtai ir žmogui?! Žmogiškos užuojautos ir vidinės šilumos? O gal – jau tik zombiškumo, dvasinio mankurtizmo?! Kas, iš kur, iš kokių gyvenimo užribių, egzistencinių periferijų, kokios – kitos moterys – įsakiusios ,,pašalinti kliūtis“, leidusios ir padėjusios plėšti, grobti? Institucijų moterys - padėjusios parašus po ,,leidimais“ veikti, davusios ,,sutikimus“, ,,instrukcijas“? Kas jos?!

Ir kas tie politikai, leidę veikti visiems šitiesiems su valstybės įgaliojimu, tiesiog – jos vardu?!

Po Garliavos įvykių Seimas atsisakė svarstyti klausimą dėl smurto panaudojimo. Dori Lietuvos teisininkai ir visuomenininkai, rimtai susirūpinę tuo, kas vyksta valstybėje ir subūrę komisiją veiksmams Garliavoje gegužės 17-ąją įvertinti, pasisakė vienareikšmiškai: prieš mažametę mergaitę, jos globėją, senelius ir prie namų buvusius žmones įvykdyta neteisėta ir brutali prievarta. Deja, svarstant N. Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą Seime, visuomeninės komisijos atstovas, jos pirmininkas teisininkas profesorius Saulius Arlauskas nebuvo pakviestas – komisijos išvadų, paremtų realiais faktais, Seime nenorėta išklausyti. Tiesiog sąmoningai nenorėta girdėti nieko, kas įrodo tiesą. Ir niekam nebuvo svarbu, ir jau – net žmogiškai - ne gėda, kad taip drastiškai, akiplėšiškai, primityviai visų akivaizdoje paminami elementariausi žmogiškumo ir padorumo principai - tai sąvokos, kurios šiandieniniams seimūnams akivaizdžiai yra netekę savo prasmės ir reikšmės. Labiausiai tautiečius pribloškė Seimo dauguma, kurią sudaro Tėvynės sąjunga, deklaruojanti ištikimybę tautos žmogui ir tiesai, ir kurios nariai bemaž visi balsavo, kad ,,Venckienė savo teisumą įrodytų teisme“.

Taip drąsiajai Lietuvos moteriai savo teisumą pasitikrinti pasiūlė pati Seimo pirmininkė, kurios atvirai norėčiau paklausti: ar ji šiandien tebepriklauso tiems keliems procentams, Lietuvoje dar tikintiems valatinų, kondratjevų, gladučių, kūrių, kryževičių ir nekrošių teisingumu, kuriuo jau pareiškė nebetikį daugiau nei 80 procentų šalies gyventojų, ar tik apsimeta tikinti?! Ar jai teisėsauga jau davė aiškius atsakymus į visus pedofilijos istorijos klausimus, pavyzdžiui, kad ir dėl visų žuvusiųjų? Ar jai atrodo žmogiškai aišku ir teisiškai pagrįsta, pavyzdžiui, kodėl devynis kartus teistas asmuo gavo teisę auginti savo pedofilų galimai skriaustą dukrą ir skubiai išvežti ją į Vokietiją, kur ji auga ne jo globojama ir nieko tikro apie jos likimą nežinome? Ar vieni neaiškūs klausimai, kylantys iš ,,teisingų“ teisėsaugos sprendimų, Seimo pirmininkei natūraliai neiškelia dar grandinės kitų - kaip didžiajai daliai Lietuvos žmonių?

Ar minėtas jos pasiūlymas N. Venckienei nerodo, kad Seimo vadovė perdėm menkai pažįsta socialinę tikrovę, yra labai nuo jos nutolusi? Tokiu atveju tai būtų sunkiai atleistina tokiai aukštai valstybės pareigūnei. Beje, ar jai išties nekelia abejonių vaiko ,,išnešimo“ proceso teisėtumas?! Ar jai neįdomu, kodėl mikroautobusiuke mergaitė matė ,,aštuonias rankas“, kodėl jai iš burnos taip nenatūraliai vis tįso seilės? Ar tiesiog visais atvejais Seimo pirmininkei patogiau veidmainiškai manipuliuoti nuostata, kad ,,tikslas pateisina priemones“?

Klausimų, atveriančių šiandieninės tautos dramos gelmę ir valdančiųjų moralės prarastį, begalė. Pavyzdžiui, ar Tėvynės sąjunga, į savo narių susirinkimą Jonavoje, kur buvo svarstomas ,,nepaklusniųjų reitingavimo keitimas“, pirmąkart per dvidešimt dvejus metus atsitiktinai, tik per klaidą nepakvietė profesoriaus V. Landsbergio? O gal kai kam buvo gėda pažiūrėti į akis didžiajai Lietuvos istorijos legendai, partijos įkūrėjui ir valstybingumo ramsčiui? Gal vis dėlto kai kam dar buvo gėda svarstyti, pavyzdžiui, Evaldo Jurkevičiaus perkėlimą per šimtą pozicijų į daugiamandatės sąrašo pradžią tautos patriarcho akivaizdoje? E. Jurkevičiaus, kuris būdamas N. Venckienės neliečiamybės naikinimo komisijos pirmininku patvirtino išvadas, komisijai taip ir nepamačius visos filmuotos ,,ėmimo“ medžiagos – objektyvių tyrimo įrodymų? Ir – jei šio žmogaus ,,perkėlimas“ į sąrašo pradžią yra  vadovybės ,,padėka“, kaip imama vis plačiau kalbėti, kas tuomet galėtų paneigti, jog E. Jurkevičiaus vadovaujama komisija veikė neobjektyviai ir turėdama išankstines nuostatas dėl galutinio sprendimo, kurias tik reikėjo patvirtinti oficialiai? Nuostatas – nematyti objektyvių faktų ir pasmerkti susidorojimui tiesos siekiantį žmogų? Atiduoti jį priešininkų tiesos ,,sprendimams“?

Tai savo balsavimo verdiktu patvirtino ir Seimas, kuris tuo, profesoriaus V. Landsbergio žodžiais, ,,save pažemino“. Tiksliau - Seimas tiesiog išdavė žmogiškumą, taip prarasdamas bet kokį dorų piliečių pasitikėjimą. O tautos patriotų – tremtinių, partizanų, visų laisvės gynėjų bastionas - Tėvynės sąjunga? Laikysena ir elgesiu pedofilijos istorijos fone ji pasirodė visu savo iškreiptuoju veidu, visomis grimasomis – kaip išsigimusi, nutolusi nuo savo pamatų, pamynusi ne tik tautiškumo, tiesos, bet ir elementaraus bendražmogiškumo principus, ir tuo būdu absoliučiai išdavusi savo rinkėjus, partija. Šiuo atveju nebeliko jokio pagrindo kalbėti ne tik apie partijos deklaruotą tautiškumo idėją, turėjusią vienyti tautą (Tėvynės sąjunga), nes per visus valdymo metus jos vadovybė visiškai nesiekė sutelkti žmonių lietuvybei ir jos ugdymui, o laikydama save modernia (a la ,,Kubilius – modernus partijos pirmininkas“), aiškiai propagavo kosmopolitizmą, ir emigracija pasiekė tokį siaubingą mastą, kad jau tapome išsivaikščiojusia po pasaulį tauta (tai – faktas, visiškai nejaudinantis partijos pirmininko - valstybės premjero: ,,nėra darbo ir nebus! Vietas susikurkite patys!“, ,,išvyko, pasimokys ir sugrįš!“). Nebeliko jokio pagrindo kalbėti ir apie elementariausią žmogaus teisių gynimą - jis nustojo būti Tėvynės sąjungos, kurios daugybė įkūrėjų duso Sibiro lageriuose, prerogatyva. Galime teigti, kad tautinė, gyvybingiausias patriotines galias turėjusi vienyti partija sudegė, susinaikino, prarado savo esmę, ypač kai įgyvendino normą, kad prieštaravimas vadovybei – šiuo atveju tiesiogiai Andriui Kubiliui ir Irenai Degutienei – ir laisvas nuomonės reiškimas tapo baudžiamas: reitingavimų pozicijos keitimu, viešomis patyčiomis. Taip nebeliko pagrindo kalbėti apie bet kokius demokratinius principus, jų laikymąsi. Partijoje? O visuomenėje?

Po viso šito – ar partizanai ir tremtiniai, sovietmečio laiku nukentėjusieji, Sausio 13-osios ir Klonio gatvės gynėjai – dar gali su tuo egzistenciškai tapatintis, rasti tarpusavio ryšį, minčių ir idėjų sąsajas, siekių bendrumą?! Ir ką gali tautai pasiūlyti partijos vadovybė, pamynusi svarbiausias tradicines ir bendražmogiškas vertybes? Siūlyti tapatintis su vertybėmis, kurias patys išdavė? Kurių nesiekia ir jau nebeįgyvendina? Kaip teigia ne vienas pedagogas, daug paaukojęs vardan tėvynės, kaip jaučiu aš pati, profesoriaus Vytauto Kubiliaus ir jo žmonos mokinė, šita išdavystė tautai – pati skaudžiausia.

Tokio valstybinio chaoso, tokio žmogaus nuvertinimo valstybiniu lygmeniu lig šiol dar nesame patyrę. Lig šiol dar nesame patyrę tokio valdžios mankurtizmo, tokio ciniško netiesos gynimo ir galios demonstravimo. Absoliutaus vertybių išniekinimo. O kartu ir – savęs, savojo žmogiškumo išniekinimo. Parodymo, kad valdžia, valdymas, reitingai, sukiojimasis viešuose koridoriuose – svarbiausia besąlygiškai. Paminant absoliučiai viską.

Išvykstanti į JAV Lietuvos prezidentė, giliai sujaudinta dramos Garliavoje, žadėjo išsiaiškinti, ar ,,ėmimo“ metu prieš vaiką nebuvo panaudota prievarta. ,,Išsaiškinimas“ baigėsi Dariaus Valio pasirodymu Seime – prašant panaikinti N. Venckienės teisinį imunitetą. Šiomis dienomis taip pat duodamos rekomendacijos tautai ,,vienąkart tai pamiršti“ ir pasipiktinus klausiama, ar be Garliavos ,,nėra daugiau problemų?“ Tokie teiginiai – tiesiog klaikus moralinis aukščiausių valstybės pareigūnų savęs diskreditavimas ir savos institucijos vertės suniekinimas.

Ką ir vardan ko turėtų pamiršti tauta? Pedofilų prievartautą ir nežiniam kam per prievartą atiduotą, iš namų tiesiog išplėštą klykiantį vaiką - auką, kuri yra nežinia kur, nežinia ką kenčia dabar ir nežinia, ko sulauks ateityje? Neištirtą ir visaip gniaužiamą pedofilijos istoriją, kurioje niekaip taip ir neįstengiama viešai apklausti Laimos Stankūnaitės? Pamiršti, kaip vis dažniau kalbama – jau devynis lavonus?!! Ir tiesiog ,,ramiai“ imtis ,,kitų reikalų“? ,,Svarbesnių“?!

Pamiršti vardan to, kad nusikaltėliai liktų nenubausti, o vaikas – amžiams nutildytas? Kad apie jį nieko niekada nežinotume, kaip apie kitą, apie kurį iš tiesų nieko tikro nežinome? Pamiršti, kad liktų švarūs ir nepraradę savo reitingų pedofilijos istorijos tiesą visaip gesinę ir tildę ,,didieji“ politikai, tarnaujantys ne žmonėms ir tautai, bet nežinia kam? Kad jiems būtų galima tyliai užmarinti savąją atsakomybę – politinę ir asmeninę? Likti ,,nekaltiems dėl nieko“?!

Pamiršti vardan to, kad prezidentė neprarastų galimybės būti dar kartą išrinkta, Seimo pirmininkė – nustota kaltinti didžiosios vaikų teisių gynėjos Editos Žiobienės protegavimu bei daugeliui sunkiai suprantamu vaiko gyvenimo sąlygų vertintojų, Vilijos Abramikienės ir Virginijos Baltraitienės, parinkimu, užuot aplankiusi pati? Lankytojų, kurios daug kalbėjo apie geras vaiko gyvenimo sąlygas, bet taip ir neparodė jokių objektyvių savo apsilankymo įrodymų ir kurios charakterizavo vaiko elgesį (kone iš medicininės-psichologinės pusės), nors tokių mokslų baigimo diplomų neturi?! Pamiršti, kad Stasys Šedbaras vėl galėtų šypsodamasis pro ūsą pretenduoti į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkus ar bent jau narius, ir padėtų Seime neteisininkams spręsti, kokios ,,teisinės“ problemos vertos dėmesio, o kokios - ne? Kur ,,tiesa“, o kur – ne?

Pamiršti vardan to, kad toliau liulėtų iki koktumo šlykštus korupcinis partijų-teisėsaugos klano pliurzalas?! Kad tauta niekada iš jo neišbristų, nes tiesiog – nebristų?!

Apgailėtini valstybės politikieriai! Muselės, kaip mėgdavo sakyti Juozas Grušas.

Tauta – gyvas kūnas, ji savo žaizdų nepamiršta. Nei savo aukų ir aukojimosi, nei savo kančių. Ir ji niekados nepamirš nei Drąsiaus Kedžio, nei nelaimingosios jo dukrytės. Kaip niekada nepamirš ir tų, kurie lėmė ir sudarė visas sąlygas jų nelaimėms. Kurie jas ramiai, gražiai šypsodamiesi palaimino. Tokie dalykai nepamirštami ir neatleidžiami.

Tauta niekada nepamirš Garliavos, jos niekinto, bet nesuniekinto vardo, jos kilnių ir drąsių žmonių, tąsytų, spardytų, iškentėjusių dujas akyse, muštų elekrošokais XXI amžiuje, kai galimiems nusikaltėliams reikėjo atsiimti savo galimą auką. Kai valdžia nusigręžė nuo šios galimos aukos, kai  jos išsižadėjo, jos skausmą ir kančią paniekino. Garliava gulė ant žemės už vaiką. Ir ne tik Garliava – gulė visos Lietuvos žmonės. Gaubėsi Trispalve, giedojo Lietuvos valstybės himną. Jie gynė vaiką žmogiškumo ir valstybiškumo ženklais. Jiems – reiškiančiais, virpančiais sieloje, gyvais ir nesuniekintais, nepraradusiais vertės. Garliava ir Lietuva neapgynė vaiko. Bet apgynė žmogiškumą. Amžiną ir amžiams. Ir tai, apgailėtini politikieriai, visiems laikams įvyko 2012 metų gegužės 17 dieną. Lietuvos prezidente esant Daliai Grybauskaitei, Premjeru – Andriui Kubiliui, Seimo Pirmininke – Irenai Degutienei, Socialinės apsaugos ministru – Donatui Jankauskui. Neužmirštamai.
  
Ko tautai šiandien nevalia pamiršti? Nevalia pamiršti, kad Lietuva – ne vien Kubiliaus ir ne Degutienės. Ne Šedbaro ir ne Razmos. Ne Uspaskicho, ne Paulausko, ne Butkevičiaus. Ne jurkevičių, sabatauskų, kuodyčių, ne šimašių, ne melianų. Ji – mūsų visų. Ir mes visi – jos šaknys, jos kamienas ir jos vaisiai. Mes visi – joje, o ji – mumyse.

Tauta prieš keletą dešimtmečių išsilaisvino iš svetimųjų jungo. Dabar ji turi išsigydyti, išsilaisvinti iš supuvusios savo dalies. Išsikamavusi, nukraujavusi turi kilti naujam augimui. Nepamiršdama ir nenutildama, kaip kad neramiu balsu pasiūlė aukšta politikė, o garsiai ir visu balsu šaukdama, šaukdama visur ir apie viską, kas tik skauda.

Tauta gali išsigydyti tik susitelkdama nenutilti, kaip kažkada tokius pačius jausmus kad išsakė tautos dainius Justinas Marcinkevičius: ,,Ašara Dievo aky, / Lietuva, ką tu veiki? Volunge šauk ąžuole, / Nenutilk – ne...“

Taigi, Lietuva, nenutilk. Tik šaukiantis prišaukia.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
108. voras
(2012-08-09 14:54:34)
(88.119.187.147) Parašė:

man rūpi ūso pimpės klausimas, dar net nepradėtas tirti....



107. audra
(2012-07-22 22:17:58)
(94.219.8.141) Parašė:

KUR irodymai, kad tie lavonai turi kazka bendro su BÜTENT patvorio istorija ? Tai ir vel TIK venckienes versija..Ir KODEL 6 m. " bliovusi " venckiene apie TIESA > eme ir BÜTENT pries apklausa " apsirgo " su koja, KURIA jos pacios zodziais tariant " seniai skaudejo "? o skuciene > pries apklausa TAIP PAT " suslubavo " ? kedziu Advokatas > isvyko atostogu, puikiai zinodamas apie kvietima i Teisma ? Sutapimas ? Nejuokinkit ! Ir GEDA visa tai skaityti, ypac kai lyginama su Sausio 13, Sibiru ir t.t. Nelyginkit vienos seimyneles paronajos su " 8 ranku " pasakom ! venckiene viesai ubagauja ant baudu, o Ekspertai.eu ant sitokiu straipsniu platinimo ! Nenuostabu, kad aukoja TIK tikintys siomis pasakomis, tad ir turinys turi atitikti aukojanciuju poreikius ! O Faktai vistiek lenda , kaip yla is maiso , NIEKAS jau nebetiki venckienes " meile" nei mergaitei, nei Tevynei !



106. audrai
(2012-07-22 18:30:41)
(213.226.179.60) Parašė:

tu gal isprotejusi ,kad taip rasai,kokia reklama,koks seimas....tiek lavonu del seimo,nesvaik....



105. audra
(2012-07-22 17:43:56)
(94.219.8.141) Parašė:

NEMATAU nei menkiausios priezasties del pigaus Cirko tapti isteriska ! TEN, kur rasomi Faktai jus matote " netiesa", o va Ekspertai.eu platina TIK "nenugingyjama tiesa" ! Tuo mes ir skiriames, kaip violetiniai nuo NEvioletiniu, tad beprasmiska su tamsta diskutuoti ! Geguzes 17 veiksmai buvo BÜTINI, nors ir labai paveluoti, kad isgelbeti vaika nuo isprotejimo ! O tokia " globeja " kaip venckiene, kuri visame kame pamyne vaiko privatuma, bet kurioje kitoje Europos salyje jau SENIAI butu uzdaryta kalejime ir jos sapaliojimai apie Seima butu traktuojami kaip ligos simtomai ! Tamsta turi savo nuomone, as savo ! Kazkada ta TIESA vistiek islys i dienos sviesa, tada bus proga atsirinkti, kuriam is musu teks pasukioti pirsta prie smilkinio !



104. audrai
(2012-07-22 16:34:01)
(78.60.185.205) Parašė:

nemanau, kad didžiosiomis raidėmis rašydama ir šauktukus dėliodama padidinsite savo teisumą, tik parodysite savo isterinį būdą, ir tiek. Taip, sutinku, ypač Europoje po padidinamąjį stiklą globojami visi vaikai, dėl kurių saugumo šeimoje kyla nors koks įtarimas. Gal ir gerai, kad siūlote Stankūnaitei išvykti - ten net menkiausia užuomina apie sysalus, raudonas dėmes ir kremą šluostančią mamą iškart sulauks reakcijos ir "tokiu" asmeniniu vaiko ir motinos gyvenimu bus pasidomėta visu instancijų griežtumu.



103. audra > alfai kindziuliui
(2012-07-22 15:04:44)
(94.219.8.141) Parašė:

O JEIGU netycia suzinotum kur yra antra mergaite , atsikraustytum ir i jos patvori ?? Pasvajoti galima > vokieciai po minutes nusluotu visa violetini surmuli ! TODEL nuosirdziai siülyciau ir Stankünaitei su dukra isvykti i vakaru Europa, kur VAIKO teises PIRMOJE EILEJE, ne paskutineje , kaip buvo pas venckiene ! Ne patvorio " grobeju " reikalas zinoti apie abieju mergaiciu ASMENINI Gyvenima , NE PAS VISUS vaikai " globojami "po padidinimo stiklu ! NE VISUR pagarliaves taisykles !



102. Paulė
(2012-07-22 13:02:37)
(62.212.204.74) Parašė:

Laukiam sąrašo ir tikimės, jog iš jo rinksime geriausius.



101. alfa kindziuli
(2012-07-22 02:38:24)
(78.60.185.205) Parašė:

skirtingas nuomones "suteikia" ne gamta - žmogus pats renkasi ir atsirenka, kokiu pagrindu darytis kokias išvadas, žinoma, jei tik geba tai atlikti pagal bendruosius logikos dėsnius... Beje, tamsta siekdamas sumenkinti kito nuomonę savo klausimu apie "išsipagiriojimą", matyt, remiesi savo patirtimi, bet jei išties pats rašai visokias kiršijančias nesąmones būdamas apsvaigęs, ir gėda, ir nusikalstama. Pasikartosiu: jausk atsakomybę už savo žodžius - vis tiek teks anksčiau ar vėliau atsakyti.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras