Lietuva ir užsienis per savaitę

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė (trečia iš kairės). Nuotr. facebook.com

Nauja švietimo ministrė ir dvi NATO generolo dienos Lietuvai. Kaistantis Padniestrės konfliktas ir „Islamo valstybė“ Saudo Arabijoje. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje nauja švietimo ministrė. Prezidentė patvirtino jos kandidatūrą be ypatingo pasipriešinimo – jokių jums STT pažymų ir anglų kalbos egzaminų, tik premjero atsakomybė. Šiame kontekste galima konstatuoti, kad D. Grybauskaitė eilinį kartą perlaužė per kelį valdančiuosius, kurie daug triukšmavo, bet gėdingai pasidavė. Žinoma, galima teigti, kad jie vadovavosi principu „užleisk užsispyrėliui kelią“, bet iš tiesų paprasčiausiai nusileido prezidentės, kuri parodė jiems jų vietą, valiai. Atrodo, metas keisti Konstituciją ir oficialiai įteisinti prezidentinę valdymo formą, nes lietuviškas parlamentarizmas, kaip aiškėja, yra tik ant popieriaus.

Antroje vietoje V. Ušacko ir V. Žirinovskio ginčas. Įdomu, kad ES ambasadorius Rusijoje pastaruoju metu nuolat patenka į kažkokias dviprasmiškas istorijas: tai krepšinį su netinkamais žmonėmis sužais, tai minkštą poziciją Rusijos atžvilgiu užims. Štai ir dabar sureagavo į provokacines V. Žirinovskio kalbas apie Klaipėdos ir Vilniaus krašto sugrąžinimą Rusijai. Šiaip, už dalyvavimą įvairiose Rusijos analitinėse laidose V. Ušacką reikėtų pagirti – nebijo žmogus eiti ir kalbėti priešiškoje aplinkoje. Į V. Žirinovskio gi išsišokimus jam tiesiog reikėjo nekreipti dėmesio. Kita vertus, tegul Rusijos URM dabar pasiaiškina, kad mums būtų ramiau, nes NATO atstovai tik panikos privaro.

Trečioje vietoje kaip tik Lietuvos gynybos ministras J. Olekas prieš Čekijos generolą P. Pavelą, kuris nuo 2015 m. birželio 1 d. taps NATO karinio komiteto pirmininku. Savo laiku J. Olekas pareiškė: „Nuolat kartojama, kad gal net neverta priešintis, nes vis tiek šalį galima užimti per kelias valandas ar kad NATO partneriai paliks Lietuvą likimo valiai. Visa tai yra grynas propagandinis melas“. O štai P. Pavelas pažymėjo, kad Rusija gali užimti Baltijos valstybes per dvi dienas, ir Aljansas nesugebės sureaguoti opertyviai dėl sudėtingos politinio sprendimo priėmimo procedūros. O čia dar JAV viceprezidentas Dž. Bidenas kaip tyčia vėl prigasdino, kad sekančiu Rusijos taikiniu gali tapti Lietuva, Latvija ir Estija. Taip ir gyvename nežinioje, puls – nepuls, apgins – neapgins.

Užsienis

Pirmoje vietoje Padniestrė. Ten situacija rimtai komplikuojasi. Kuomet Ukrainos prezidentas P. Porošenka po susitikimo su kolega iš Rumunijos pareiškė, jog atėjo metas „sušildyti“ šį „užšaldytą“ konfliktą, niekas neatkreipė dėmesio į jo žodžius, kadangi Ukrainos lyderis mėgsta daryti skambius nepagrįstus pareiškimus. Tačiau kuomet Kijevas uždraudė Rusijos karinį tranzitą į Padniestrę, kuris aprūpindavo ten rusiškus taikdarius, pasidarė nejuokinga. Maskva pareiškė, kad savo karių likimo valiai nepaliks ir, jeigu prireiks, naudos jų aprūpinimui aviaciją. Tačiau niuansas yra tas, kad vis tiek teks skristi per Ukrainos teritoriją, kuri žada panaudoti S-300 kompleksus. Rusijos kariniai ekspertai šiame kontekste ima svarstyti variantus su radioelektroniniu Ukrainos aviacijos ir priešlėktuvinės gynybos kompleksų „išjungimu“, o šaltinis Rusijos gynybos ministerijoje pareiškė „Nezavisimaja gazeta“, kad Vakarai sukūrė karinės provokacijos Padniestrėje planą, kad išstumtų Maskvą iš šio konflikto. Tai kas čia darosi? Galimai, „karo stovykla“ Vakaruose taip siekia įtraukti Rusiją į tiesioginį karinį konfliktą Ukrainoje, kuriame ji kol kas dalyvauja hibridiškai. Jeigu nepavyks, galima organizuoti Rusijos taikdarių Padniestrėje užpuolimą, kad Maskva sureaguotų kaip Pietų Osetijoje. Bet kuriuo atveju po tokių įvykių apie europinių sankcijų panaikinimą, Rusija, kuri labai to tikisi šiandien, galės pamiršti neapibrėžtam laikui. Žinoma, gal nieko baisaus ir nebus, bet kol kas tendencija nedžiugina – faktas yra tas, kad Kijevas ir Kišiniovas kryptingai komplikuoja situaciją.

Antroje vietoje žinia apie tai, jog „Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę už teroro išpuolį Saudo Arabijoje, kurio metu buvo savižudis susisprogdino šalies mečetėje. „Foreign Policy“ šiame kontekste parašė: „Islamo valstybė atneša karą į Saudo Arabiją“. Jeigu dar prisiminti tai, kad Rijadas įsivėlė į konfliktą Jemene ir ten jam nelabai sekasi, galima konstatuoti, jog Saudo Arabija susiduria su rimtu iššūkiu jos valstybingumui. Kol kas situacija nėra kritiška, bet jeigu šiandieninė tendencija stiprės, visko gali būti. Šiame kontekste verta prisiminti, kad neseniai išslaptintas JAV žvalgybos dokumentas teigia, jog Amerika dar 2012 m. svarstė paramą Islamo valstybei. Kas gali garantuoti, kad ji neišlieka Vašingtonu projektu? Jeigu išlieka, kam prireikė atakuoti lygtais sąjunginę Saudo Arabiją? Sunku pasakyti, bet chaosas Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose visada yra kažkam naudingas. O gal tai tik perspėjimas Rijadui, kad taptų sukalbamesnis kažkokiu klausimu? Kaip ten bebūtų, „Islamo valstybė“ jau Saudo Arabijoje, ir tai kvepia labai rimtu geopolitiniu gaisru regione.

Trečioje vietoje pranešimas, kad Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai nusiuntė Europos Komisijos vadovui savo siūlymus dėl ES federalizacijos, kurie numato glaustesnį sąjungos narių bendradarbiavimą ekonominės politikos, euro zonos valdymo ir mokestinėje srityje. ES užsienio reikalų ministrė F. Mogherini irgi pareiškė, kad metas persvarstyti europinį projektą, kuris negali būti euroskeptiškų šalių įkaitu. Beje, apie skeptikus. Didžiojoje Britanijoje šiandien tik ir kalbama apie referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (dar daugiau, Anglijos bankas oficialiai patvirtino, kad ruošiasi šiam variantui). Jeigu tai įvyks, tada kelias į federacinę Europą iš esmės bus atviras. Bet ar Amerikai tai naudinga, ar ji tai leis? O kodėl ne – iš vieno centro valdomą ES bus kontroliuoti dar lengviau, o Didžiąją Britaniją kaip savo agentą Europoje JAV galimai išima iš žaidimo tam, kad Londonui nereikėtų vykdyti Berlyno ir Paryžiaus nurodymų. Jeigu Europos Sąjunga virsta „Jungtinėmis Europos Valstijomis“, reiškia to kažkam reikia.