Laukia bausmė už migrantų priėmimą

Seimas labai sunerimo: pabėgėliai, kuriuos mes priėmėme pagal ES primestas kvotas, masiškai palieka Lietuvą. Ką daryti, kad jie liktų? Apie tai diskutuota penktadienį Seime surengtoje konferencijoje. O „Vakaro žinios“ pakalbino žmones, tiesiogiai bendraujančius su pabėgėliais, ir žinančius, nuo ko jie bėga.

Ruklos pabėgėlių priėmimo centro Priėmimo ir integracijos skyriaus vedėja Gintarė Davalgienė „Vakaro žinioms“ pateikė šokiruojančius skaičius. Pasirodo, šiandien Lietuva iš 1105 pabėgėlių, kuriuos turime priimti pagal mums nustatytas kvotas, atsivežė jau 276. Iš jų 36 tebegyvena Pabėgėlių priėmimo centre, 10 jau perkelti į savivaldybes ir net 230 pabėgo iš Lietuvos.

„Iš perkeltų į savivaldybes 5 asmenys gyvena Vilniuje, 3 - Kaune, po vieną - Jonavoje ir Kėdainiuose. Vilniuje gyvena dvi šeimos be vaikų ir vienas viengungis, visur kitur - tik viengungiai. Visi pilnamečiai. Iš likusių Lietuvoje dirba penki“, - atskleidė G.Davalgienė.

Beje, pernai viešojoje erdvėje buvo eskaluojama tariama „sėkmės istorija“, kaip pas mus nelegalai sėkmingai integruojasi. Skelbta, kad iš Pabėgėlių priėmimo centro išėjęs asmuo gavo darbo pasiūlymą Jonavoje - dirbs tinkuotoju. Ir jau susirado butą, kurį už mūsų visų pinigus kartu su žmona nuomosis Rukloje. Tačiau paaiškėjo, kad šiuo metu nei jo, nei žmonos Lietuvoje jau nebėra - išvyko ieškoti sotesnio gyvenimo. Kur - neaišku. O iš likusių Lietuvoje 10-ies pabėgėlių dirba tik pusė. Pasak G.Davalgienės, vienas Vilniuje dirba barzdaskučiu, vienas kažką veikia „Western Union“, viena moteris - viešbutyje „Novotel“, vienas siras yra doktorantas Aleksandro Stulginskio universitete, dar du dirba įmonėse.

„Dar turime jaunuolį iš Sirijos, kuris Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoja farmaciją. Kiti stovi Darbo biržoje, kaip ir Lietuvos piliečiai. Likę išvyko iš Lietuvos ir nė vienas negrįžo. Beje, nė vienas iš išvykusiųjų ir į savo tėvynes negrįžo, jie keliauja toliau, nes pas mus per mažos išmokos. Pavyzdžiui, Vokietijoje jos triskart didesnės. Lietuvoje karo nėra, todėl iš mūsų šalies išvykstančius pabėgėlius galima traktuoti kaip ekonominius migrantus“, - neslėpė G.Davalgienė.

Ruklos (Jonavos r.) seniūnas Gintas Jasiulionis sako, kad pabėgėliai šiuo metu Rukloje neramumų nekelia, tačiau tik todėl, kad jų likę mažai.

„Pernai rudenį buvo atvežę „partijėlę“ žmonių, kurie labai norėjo parodyti, kad jų čia niekas nemyli. Dabartiniai ramiai gyvena, konfliktų nekelia. Tačiau ko jiems būti nepatenkintiems, kai turi geresnes sąlygas nei mūsų žmonės? Jie privilegijuoti. Mūsiškiai juk neturi nemokamo interneto, nemokamų patalpų, teisinių paslaugų ir kitų dalykų. Tačiau vis tiek pabėgėliai Lietuvoje neužsibūna. Puikiai žinome, kad jie čia nenori būti ir ieško priežasčių kuo greičiau dingti ten, kur geresnės sąlygos. Manau, tai niekam nėra paslaptis. O štai Seime diskutuojama, kaip užtikrinti, kad pabėgėliai liktų. Kam čia užtikrinti? Jei nori - tegul važiuoja sau. Sako, kad nepatinka mūsų mentalitetas. Palaukite, bet ar mes juos kvietėme? Jie juk prašosi prieglobsčio, nes esą bėga nuo karo. Bet jei aš bėgu nuo karo, tai man visos sąlygos valstybėje, kur karo nėra, turi tikti. Tačiau jie ne nuo karo bėga. Jei pas mus per blogai, vadinasi, tai - ekonominiai migrantai. Jei norite geresnių sąlygų - mes jūsų nelaikome“, - kalbėjo G.Jasiulionis.

Seniūnas nesuvokia to, kad dauguma pabėgėlių - jauni vyrai, bėgantys nuo karo, užuot dalyvavę kare ir su ginklu gynę savo šalį.

„Kiekvienos šalies patriotas turėtų gyventi savo šalyje, joje dirbti, o jei kyla karas - ginti ją. Aš vienoje laidoje vieno iš atvykusiųjų paklausiau, ar jis yra savo šalies patriotas. Kiti laidos dalyviai ir žiūrovai kažkodėl pasipiktino, nes kalbėti apie patriotizmą pasidarė gėda. Pabėgėlis į mano klausimą neatsakė, nukreipė kalbą, nors aš tiesiai šviesiai paklausiau, kodėl jis, dvidešimties su trupučiu metų jaunuolis be šeimos, bėga nuo karo, o ne gina Tėvynę“, - prisiminė G.Jasiulionis.

Zigmas Vaišvila, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:

- Seime surengta didžiulė konferencija, kurios metu diskutuota, kaip užtikrinti, kad mums primesti pabėgėliai neišsibėgiotų. O gal ir gerai, kad jie bėga? Gal verčiau sukti galvas, kaip užtikrinti, kad savi gyventojai nebeemigruotų?

- Visų pirma, jei skelbiamės, kad esame teisinė valstybė, prisiminkime, kad prieš dvejus metus ES Tarybos sprendimas dėl pabėgėlių kvotų yra neteisėtas. Juk tie pabėgėliai - nelegaliai į ES patekę emigrantai. Kitaip sakant, nelegalai. ES Tarybos sprendimą yra apskundusios kelios šalys, jei nesuklysiu - Vengrija, Slovėnija ir Slovakija. Turėjo prisijungti ir Lenkija, tačiau ji buvo kažkuo pamaloninta ir atsitraukė. Visų pirma nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl visų šitų skundų. Kol Lietuvos Respublikoje galioja Baudžiamasis kodeksas, visi šitie asmenys yra nelegalai ir iš viso neturi teisės patekti į Lietuvą. O kai valdžia, kuriai įstatymai irgi yra privalomi, puola tuos nelegalus kviesti, pažeidžia šalyje galiojantį Baudžiamąjį kodeksą. O jame numatyta ne tik atsakomybė už nelegalų patekimą į šalį. Dar didesnės sankcijos numatytos tiems, kurie padeda nelegaliai patekti į šalį.

Antras momentas - visos ES šalys jau gavo pakankamai pamokų. Net ir Švedija po pastarojo teroristinio akto Stokholme paskelbė atsisakanti masinės imigrantų įleidimo į šalį politikos. Klausimas mūsų valdžiai yra toks: ar mes esame teisinė valstybė, ar tik ja apsimetame? Jei kas pasakys, kad tai nėra svarbu, kad viskas yra ramu, tegul pasižiūri, kaip greitai keičiasi pasaulis, kaip padažnėjo teroro atvejų. Beje, jau ir Valstybės saugumo departamentas pagaliau atsibudo ir terorizmą pripažino nacionaline grėsme Lietuvai. Dar noriu paklausti premjero Sauliaus Skvernelio, kuris, būdamas vidaus reikalų ministru, viešai pažadėjo, kad bus patikrinti visi iki vieno nelegalai. Kur tie patikrinimai? Jei žmonės Graikijoje atvirai į jūrą mėto pasus, o vietos policininkai ant balto lapo išrašo naujus dokumentus pagal jų pareiškimus, tai kaip galima užtikrinti, kad jie nėra susiję su terorizmu? Ar dar per mažai Europoje teroristinių aktų? Yra nustatyta tvarka, kaip į Lietuvą ir kitas ES šalis turi patekti imigrantai. Jie turi rūpintis vizomis ir leidimais Lietuvos ambasadose užsienyje. Ten turi teikti dokumentus, įrodymus, kad turės pragyvenimo šaltinį ir nebus čia veltėdžiai.

- O pas mus tik 5 pabėgėliai dirba, išsilakstė ir tie, kuriems buvo parūpinti darbai, būstai.

- Nes jie nenori dirbti, tikisi, ir pagrįstai, kad kitur bus geriau. Prisiminkime, kad Šengeno erdvė tebeveikia, jei jau patekai į ją, gali važiuoti, kur tik nori. Akivaizdu: jei žmogus turi darbą, būstą, bet vis tiek bėga ten, kur geriau, tai yra ne pabėgėlis, o ekonominis migrantas. Neapsimeskime, kad nesuprantame, kas vyksta. Negana to, tiems, kurie nelegaliai pateko į ES, mes dar turime primokėti už tai, kad jie taip elgiasi. Ar yra nors kiek sveiko proto ES ir Lietuvoje?

- Tiek S.Skvernelis, būdamas ministru, tiek ekspremjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, kad pabėgėlius mes priimame tik laikinai, kai baigsis karai jų tėvynėse, nelegalai esą grįš namo.

- O koks dokumentas tą laikinumą pagrindžia? Joks. Juk migrantai atviru tekstu sako, kad jie atvažiavo visiems laikams, o mes turime juos išlaikyti. Prisiminkime, kad pirmieji migrantai, atvykę į mūsų šalį, net padavė valstybę į teismą, kai gavo tik laikinus leidimus gyventi.

- Bent jau vienu aspektu gerai, kad Lietuva yra neturtinga valstybė, - pabėgėliai pas mus neplūsta.

- Būtent. Jei Lietuva būtų turtingesnė, ir pas mus plūstų tūkstančiai.

Šaltinis: respublika.lt