Latvijos Seimas nori, kad teismais būtų pasitikima labiau

Birželio 13 d. Latvijos Seimas trečią kartą balsavo dėl įstatymo „Dėl teisminės valdžios“ pakeitimų. Naujoje redakcijoje įtvirtinta privaloma tvarka visus atviruose posėdžiuose priimtus ir įsigaliojusius teismo sprendimus viešai skelbti internete. Viešinti sprendimus privaloma nuo rugsėjo 1 dienos. 

Iki šiol tokia teismų informacija taip pat buvo prieinama, bet realybėje – sunkiai pasiekiama, nes publikuoti buvo galima tik tada, kai tai numato normatyviniai aktai ar paties teismo pageidavimu. Su teisių normų interpretacija, kuri privalomai įtraukta į teismų sprendimus, dabar kiekvienas galės susipažinti, patikrinti, kaip teismai pritaiko konkrečias teisių normas ir sprendžia atitinkamus ginčus. Ankstesniais sprendimais, kurie nebuvo skelbiami ir viešai prieinami, teismai neturi naudotis kaip teismine praktika ir negali jais remtis. Viešinant teismų sprendimus, fizinio asmens tapatybės duomenys nebus matomi.

Pakeitimai numato ir teismų pirmininkų galios bei atsakomybės padidinimą, teisėjo, galinčio eiti pareigas, maksimalų amžiaus pailginimą iki 70 metų, taip pat tai, kad drausminės bylos nagrinėjimo ar baudžiamosios atsakomybės laikotarpiu atstatydintiems teisėjams būtų siūlomas kitas darbas arba mokamas minimalus atlyginimas, ir tai, kad iki 2017 metų būtų visiškai pereita prie teismų kaip „skaidrių instancijų“.

Įstatymo pakeitimai apibrėžia visišką perėjimą prie bylų nagrinėjimo „skaidriose“ teismų instancijose: visas bylas kaip pirmos instancijos teismas nagrinės rajono (miesto) teismas, ir bus atsisakyta ligšiolinio reguliavimo, kai skirtingų kategorijų bylas kaip pirmos instancijos teismas nagrinėdavo apskrities teismas, apeliacijos tvarka – atitinkami Aukščiausiojo Teismo (AT) teismo rūmai, o kasacijos tvarka – AT Senatas.

Įstatymo pakeitimai taip pat numato ir AT struktūros bei kompetencijos pakeitimus. Iki 2017 metų bus panaikintas AT Baudžiamųjų bylų skyrius ir Civilinių bylų skyrius, o vietoj Senato kaip kasacijos instancija bylų nagrinėjimą tęs AT trijų sričių departamentai, kurie priims sprendimus dėl baudžiamųjų, civilinių ir administracinių bylų.

Atsižvelgiant į tai, kiek bylų yra susikaupę AT, visišką perėjimą prie bylų nagrinėjimo „skaidriuose“ teismuose planuojama baigti tokia tvarka: baudžiamųjų bylų – iki 2014 metų pabaigos, civilinių bylų – iki 2016 metų pabaigos, kol bus išnagrinėtos visos ankstesne tvarka pradėtos bylos. Kad būtų išnagrinėtos susikaupusios bylos antrojoje instancijoje, tam tikram laikui AT liks dirbti Civilinių ir Baudžiamųjų bylų skyriai.

Pakeitimai praplečia rajono (miesto) teismo pirmininko funkcijas ir įgaliojimus. Teismo pirmininkas organizuos teismo darbą, skatins bendrą teismų praktiką, užtikrins teismo darbo viešumą, prižiūrės teismo darbuotojų darbo kokybę ir skatins profesionaliosios etikos laikymąsi. Įstatymas pirmininkui suteiks teisę reikalauti teisėjo atlikti procesinius veiksmus per atitinkamą terminą ar, kai teisėjas be pagrįstos priežasties nevykdo būtinų veiksmų, padalyti bylas teisėjams, kad byla būtų ištirta per protingą terminą.

Įstatymo pataisos apibrėžia vienodą maksimalų teisėjo, galinčio eiti pareigas, amžių. Joms įsigaliojus, ir rajono (miesto), ir apskrities teisėjai pareigas galės eiti iki 70 metų. Teisingumo taryba negalės pailginti teisėjo darbo dvejiem metams, kaip buvo iki šiol. Teisėjui, sulaukusiam maksimalaus amžiaus, nenumatyta galimybė tęsti pradėtos bylos tyrimo.

Jei teisėjui iškelta drausminė byla arba jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir turi „asmens, kuris turi teisę į gynybą“, statusą ir yra atstatydintas iš teisėjo pareigų, jo sutikimu jam bus galima pasiūlyti eiti kitas pareigas teisme, Teisėtvarkos ministerijoje ar Teismų administracijoje, mokant atitinkamą darbo užmokestį. Jei teisėjas nesutinka su tokiu pasiūlymu, jo atstatydinimo laikotarpiu bus mokama minimali mėnesio alga. Jei drausminė byla bus iškelta nepagrįstai ar teisėjas bus išteisintas, jam bus grąžintas neišmokėtas atlyginimas ir priedai už visą atstatydinimo laiką.

„Diena.lv“

Vertė Erika Drungytė