2019 m. rugsėjo 15 d.

 

Latviai mus lenkia okupacijos žalos atlyginimo fronte

3
Paskelbta: 2012-12-03 10:08 Autorius: Česlovas Iškauskas
1941 metų birželio 14 dienos deportacija Latvijoje. Nuotr. iš latvianhistory.wordpress.com
1941 metų birželio 14 dienos deportacija Latvijoje. Nuotr. iš latvianhistory.wordpress.com

Okupacijų žalos atlyginimas daugeliui atrodo bereikalingas rūpestis, tik gadinantis santykius su kitomis valstybėmis. Pastarosios visaip suka uodegą, pirmiausia apskritai nepripažindamos okupacijos fakto, o antra, ginčydamos, kas kam turi atlyginti patirtus nuostolius. Ginčas gali tęstis iki begalybės, tačiau yra vienas daugiau moralinis šios problemos aspektas: istorinis teisingumas reikalauja, kad šalys agresorės atsakytų už savo nusikaltimus prieš kitas tautas ir nesiryžtų pakartoti tokių veiksmų ateityje. Štai kodėl visų – lenkiškosios, nacistinės ir sovietinės – okupacijų padarytos žalos pirmiausia turi būti visuotinai pripažintos, o po to abipusiu susitarimu kompensuotos.

Šia prasme suaktyvėjo Latvija. Kaip pranešė laikraštis „Neatkarigas Rita Avize“, neseniai atnaujinta komisijos, skaičiuojančios sovietinės okupacijos padarytą žalą, sudėtis. 2013 metais jos darbui bus skirta 10 tūkstančių latų. Žinoma, tai simbolinė suma, pastebi laikraštis, tad iš jos efektyvaus darbo laukti negalima.

Ji buvo sukurta 2005-ųjų rugpjūtį, kai gegužę Latvijos parlamentas priėmė deklaraciją „Dėl komunistinės ir totalitarinės sovietinės santvarkos pasmerkimo“, kurioje reikalaujama, kad Rusija, kaip SSRS įsipareigojimų perėmėja, atlygintų okupacijos padarytus nuostolius. Ji dirbo iki 2009 metų rugpjūčio 1 dienos. Tada vietoje šios komisijos atsirado Okupacijos tyrimo draugija, kurios valdybai pirmininkauja Ruta Pazdere, laikraščiui tvirtinusi: „Mes tai darome ne tam, kad erzintume Rusiją“.

Skolos skaičiavimai įspūdingi

Leidinyje „SSRS skolos Latvijai knyga“ filosofas Juris Prikulis rašo, kad pokario laikotarpiu iki 1988 metų įvairios sovietinės įstaigos iš Latvijos persivedė pinigų beveik dukart daugiau, negu šalis gavo iš SSRS biudžeto. 1990 metais sukurta latvių darbo grupė apskaičiavo, kad minimali Sovietų Sąjungos skola Latvijai sudaro 63 milijardus rublių, iš jų 10,5 milijardo – už stalinines represijas ir deportaciją. Kiti šaltiniai nurodo, kad, skaičiuojant per okupaciją negautą Latvijos BVP, lyginant ją su Suomijos, Austrijos, Danijos ir JAV patirtais nuostoliais, įskaičiuojant aplinkai padarytą žalą, skolos suma sudaro apie 200 milijardų JAV dolerių.

Vien tik sovietinės armijos padarytą ekologinę žalą latviai įvertino 356 milijonais latų arba 712 milijonais JAV dolerių. Antai, armijos reikmėms buvo naudojami gamtos turtai – iškasta 2 milijonai kubinių metrų smėlio, 31 milijonas kubinių metrų dolomito, kuris dabartinėmis kainomis sudarytų apie 300 milijonų JAV dolerių. Komisija taip pat apskaičiavo nuostolius uostų akvatorijose, kur buvo sovietinių laivų bazės, pakrantės zonoje.

R. Pazdere tvirtina, kad okupacijos padariniai iki šiol neištirti, nors komisija per daugiau nei ketverius metus išnaudojo jai skirtą apie pusės milijono latų biudžetą. Šie pinigai panaudoti duomenų bazės archyvo tvarkymui, tyrėjų komandiruotėms į Rusijos archyvus, 1941 metų birželio 14 dieną ištremtų Latvijos gyventojų sąrašo publikavimui. Pavyzdžiui, vieno žmogaus siuntimas į Rusijos archyvus kainavo 5000 latų… Bet komisijai trūko maždaug dvejų metų, kad galėtų apibendrinti okupacijos padarytus nuostolius.

„Mūsų represuotieji turi gauti kompensacijas iš Rusijos, – sakė laikraščiui mokslininkė. – Tai reikia pasiekti. Bet tai politikų užduotis. Rusija mums sako: mes jums pastatėme gamyklas. Taip, pastatė, bet jos juk vykdė karinius užsakymus, o kai SSRS iširo, jų niekam nereikėjo, gi kiekvienas atvykęs į Latviją šaliai atsiėjo 12 tūkstančių rublių, nes juos reikėjo aprūpinti gyvenamuoju plotu ir t. t. Taip vienas dirbantis užtikrino vieno atvykusiojo gyvenimą…“. Be to, reikia milžiniškų lėšų iki šiol grįžtantiems į savo etninę Tėvynę įkurdinti.

Latviai nusižiūrėjo į prieštaringą Lietuvos patyrimą, sako Latvijos URM oficialus atstovas Aleksandras Lukaševičius. Praėjusią vasarą Rusijos diplomatinė tarnyba kategoriškai atmetė Vilniaus pretenzijas į kompensacijas už sovietinę okupaciją. „Mums, latviams, šis klausimas baigtas visiems laikams“, – tvirtino atstovas, galbūt norėdamas pasakyti, kad Ryga ryžtingai juda savo keliu, nelaukdama jokių Maskvos atsiprašymų už okupaciją. Tačiau diplomatas kritiškai vertino Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus liepą išreikštus ketinimus įtraukti okupacijos padarytos žalos atlyginimo klausimą į Rusijos ir ES santykių darbotvarkę. Latvijos teisingumo ministras Janis Bordans pareiškė, kad Rusija net neatsiprašė už tuos metus, kuriuos Latvija praleido SSRS sudėtyje, bet „mes atsiprašymo ir nelaukiame“, – pridūrė jis.

Mes jau prieš ketverius metus „Geopolitikoje“ rašėme apie ryžtingesnius Rygos žingsnius, apskaičiuojant ir tikintis Rusijos kompensacijos už patirtą sovietinės okupacijos žalą. Ryga tai padarė pagal įdomią metodiką: anot komisijos, demografinė žala siekia 10 milijonų vadinamųjų žmogaus metų (Žmogaus metai – tai bendras darbo laiko apskaitos vienetas, sudarytas iš nuveikto darbo kiekio per metus, apskaičiuojant jį per savaitę ir dauginant iš 52 – tiek savaičių yra metuose. Kiekvienoje veiklos srityje šis rodiklis skiriasi…).

Kaip tuomet paaiškino komisijos vadovas Edmundas Stankevicas, Latvija neteko tiek pajamų, kiek vienas žmogus uždirbtų per 10 milijonų metų. Pavyzdžiui, dėl penktame dešimtmetyje vykdytų trėmimų buvo netekta 742 tūkstančiai, dėl Černobylio avarijos padarinių likvidavimo – 29 tūkstančiai, o dėl karo Afganistane – 5,2 tūkstančio metų.

Skaičiai įspūdingi. Beje, kompensacijų, tik gal ne taip nuosekliai, reikalauja ir kitos posovietinės šalys. Tuomet rašėme, kad Moldova, nusižiūrėjusi į Azerbaidžane praėjusio dešimtmečio pradžioje kilusią kampaniją „Reikalauk pinigų iš Rusijos“, 2005 metų birželį Kišiniove prie Rusijos ambasados surengė Sibiro tremtinių ir kalinių demonstraciją, kurios dalyviai protestavo prieš 1940 metų birželio 28 dienos paktu patvirtintą prievartinį Besarabijos ir Šiaurės Bukovinos prijungimą prie SSRS. Piliečių asociacijos prieš Molotovo–Ribbentropo paktą pirmininkas Jakobas Golovka tada sakė, kad protestuotojai reikalauja likviduoti šio pakto padarinius ir išmokėti kompensacijas tiems, kurie buvo deportuoti ir atsidūrė koncentracijos stovyklose.

Prie jų prisidėjo ir Kazachstanas, tačiau jo gyventojai reikalavo kompensacijų už dėl SSSR-Rusijos kaltės nusekusį gėlą Aralo jūros vandenį – po 1 dolerį už kubinį metrą.

Žinoma, Maskva tik šaiposi iš tokių reikalavimų. Stebėdama, kokie nevieningi šiuo klausimu Baltijos šalių politikai ir įvairaus rango veikėjai, ji visokius skaičiavimus vadina klastotėmis. Nenuostabu, kad Rusijos pasipriešinimas atvėsina ir Lietuvos pareigūnų ryžtą bent jau priversti Maskvą pripažinti okupacijos bei padarytos žalos faktus. Tiesa, šių metų rugsėjį Lietuvos Vyriausybė taip pat atnaujino komisiją, kuri koordinuos pasiūlymų dėl SSRS okupacijos žalos kompensavimo vykdymą. Anuometinė komisija snūduriavo.

Ar vėl viskas iš pradžių? Niekas nesako, kad tai lengvas klausimas. Ypač dabar, kai naujoji Lietuvos valdžia, matyt, keis savo santykių su kaimynais, o kartu ir kompensavimo už okupacijos žalą, vektorius. Tokių signalų jau pasigirsta. Aišku, kad Ryga šiame nematomame fronte išsiveržia į priekį.

www.iskauskas.lt

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
3. nona Rutai
(2012-12-03 14:45:25)
(81.29.31.195) Parašė:

nenusimink ir mano beveik visi supuvo lageriuose, gryžo, o čia ruseliai ir pakalikai užėmę namus. Kas man kompencuos? Gausi šilto š... garą...



2. ruta
(2012-12-03 13:57:18)
(78.62.25.16) Parašė:

O kaip kompensuos komunistines zmogedros mano senelio , diedes susauditu 194o metais , kai sovietai aneksavo Latvija ? Kas atlygins mano mociutei ir mamai , kurios buvo istremtos i Sibira , kur mociute mire nuo issekimo , o mama galejo grysti tik 1962 metais ? O ir gryzus i Tevyne neturejo kur prisiglausti , ju bute ir name , seimininkavo rusu karininku seimos ! Kodel zydai sugebejo isreikalauti pagarbos ju tragedijai is viso pasaulio , o mes , lietuviai nesugebame nieko ?/ ne tik pagarbos , bet ir milijardinius finansavimus ./



1. nona
(2012-12-03 13:47:26)
(81.29.31.195) Parašė:

nu lenkia, ir kas - gal mums nubyrės



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras