2020 m. liepos 3 d.

 

Laisvės šauklys „Laisvas laikraštis“ propaguoja didžiausius Lietuvos istorijos revizijos atradimus?

57
Paskelbta: 2013-09-12 07:33 Autorius: Dr. Letas Palmaitis
Letas Palmaitis
Letas Palmaitis

Š. m. rugsėjo 7 d. „Laisvas laikraštis“ pradėjo istorinių atradimų ciklą „Holokausto paslaptys“ apie žydų genocidą. Ciklo autoriai – Giedrius Grabauskas ir Aleksandras Bosas. Pirmoji publikacija perpasakoja Evaldo Balčiūno Lietuvos „Antifoje“ 1 2012 02 05 paskelbtą straipsnį, kuriame žydų civilių žudymu apkaltinamas Jonas Noreika Vėtra. Pateikta nemaža rimtų dokumentų, kurie reikalauja rimčiausio patikrinimo per Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Autoriai mėgaujasi cituodami liudytojų prisiminimus ir istorikų publikacijas, kaltina Pakruojo rajono Šukionių mokyklą, kad turi Jono Noreikos vardą.

Jei tai būtų vien Jonas Noreika! Deja, čia pat kartu apkaltinami net ir garsiausi Lietuvos partizaninės rezistencijos didvyriai – Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Tauro partizanų apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas, daugelis kitų. Jei tauta paniekins kritusiuosius už jos laisvę, beliks tik galutinai paniekinti save, pasekti Alvydo Nikžentaičio pavyzdžiu pasirenkant idealu globalistų sudergtą Šv. Valentino dieną ir pasinaikinti „Eurazijos“ džiaugsmui, lengvam „Bilderbergo“ atodūsiui.

Visa tai jau darosi nepakeliama eiliniam žmogui, kuriam šaltinių originalai neprieinami, užtat iš visų pusių girdimos liaupsės net akivaizdžiai absurdiškiems išpuoliams prieš Lietuvos istoriją. Tokiu atveju reikia ne rašinius siųsti „Laisvam laikraščiui“, kuris, beje, pasižymi chaotiškumu spausdinant diametraliai priešingos krypties publikacijas, bet pareiškimus prokuratūrai, reikalaujant iš jos rimčiausiai ištirti sunkius įtarimus.

Tačiau profesionalus istorikas, kuriuo remiasi autoriai, yra tas Peisachas Freidheimas, kuris 2000 m. Nr. 2 ir Nr. 3 „Gairėse“ pavadino Kazį Škirpą Lietuvos kvislingu! Panašu, kad tai ir bus didžiausias šio istoriko nuopelnas Lietuvai.

P. Freidheimas yra sovietinių laikų Lietuvos istorikas, 1964 m. išleidęs studiją „Marksizmo-leninizmo pradininkų veikalai Lietuvoje“, o 1974 m. paskelbęs (kartu su „mokslinio ateizmo“ korifėjumi Pranu Aksamitu) kitą studiją – „Judaizmas ir sionizmas“ (mat nuo 1968 m. SSRS intensyviai plėtojo „antisionizmu“ pavadintą antisemitizmą). Priklauso Socialistiniam liaudies frontui, kaip, beje, ir garsusis Algirdas Paleckis, suradęs, kad Sausio 13-ąją ne rusų okupantai šaudė į lietuvius, bet „savieji šaudė į savuosius“.

Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyrius 2011 m. paskelbė programos „Lietuva Antrajame pasauliniame kare“ 2001–2010 m. mokslinių tyrimų rezultatų ataskaitą, parengtą programos vadovo Česlovo Laurinavičiaus2. Ne paslaptis, kad Č. Laurinavičius (kaip ir šio instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis) pasižymėjo „modernia“ Lietuvos istorijos interpretacija, palankia imperialistinei Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos istoriografijai (plg. Vl. Terleckio „Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai“, 2009, ypač Č. Laurinavičiui skirtą analizę p. 195–197, pvz., atradimui, kad sovietinė okupacija buvusi nuo 1940 06 15 iki 1940 08 13, nes toliau jau prasideda „neokupuota“ sovietinė Lietuva). Todėl sunku patikėti, kad toks „įžvalgus“ istorikas savo programos ataskaitoje nebūtų paminėjęs pagrindinių antisovietinio pasipriešinimo vadų įsivėlimo į žydų genocidą. Tačiau nėra šito net Č. Laurinavičiaus ataskaitoje (p. 5–6, „Holokaustas bei kitos masinės žudynės“)!

Gal pirmasis, kuris ėmė griauti Lietuvos partizanų pavyzdinį įvaizdį tautai, buvo klaipėdiškis Vygantas Vareikis, 2000 06 30 Seime surengtame istorikų seminare apie antisemitizmą sakęs: „Ir šiandien žydai ir lietuviai nelengvai supranta vieni kitus, kai kalbama apie tuos pačius įvykius. Likimai yra skaudžiai susipynę. Budeliai ir herojai dažnai gali egzistuoti viename ir tame pačiame asmenyje. 1941 metų birželio sukilimo dalyviai nebuvo vien tik žydšaudžiai, bet ir patriotai, bandantys atkurti nepriklausomybę. Bet ir kai kurie pokario partizanai nebuvo tik herojai – jų rankos buvo suteptos žydų krauju nacių okupacijos metais.“ Toliau V. Vareikis užsiminė apie Jono Noreikio antisemitines nuostatas studentavimo laikais.

Nors, skirtingai nuo Rusijos ir kai kurių Rusijos pavergtų kraštų, Lietuvoje niekad nebuvo antisemitinių ekscesų, tarp lietuvių ir žydų nebūta ir noro vieniems kitus pažinti. Žydų sąmonėje Lietuva–Litė buvo etninių sienų tarp Lietuvos, Baltarusijos, dalies Lenkijos ir Ukrainos neturintis kraštas su žydų miesteliais ir savu gyvenimu, su svetimais ponais, kalbėjusiais lenkiškai arba rusiškai, ir su svetimais valstiečiais, kalbėjusiais lietuviškai arba slaviškai. Lietuvių sąmonėje žydai buvo svetimi žmonės su juoką keliančiais papročiais ir tikėjimu. Šią situaciją apsunkino vieniems ir kitiems būdingas gentinis mąstymas: žydams – dėl tikėjimo savimi kaip D-vo išrinktąja tauta, lietuviams – netekus savojo aristokratų luomo (jam sulenkėjus) ir todėl išsivysčius sveikai valstietiškai tautų klasifikacijai, nelyginant gyvūnų rūšių (savo rūšies gimstama su savo kalba: lietuviai kalba lietuviškai, ponai – lenkiškai, vištos kudakuoja, karvės baubia). Šie mentaliteto bruožai vienaip ar kitaip išlieka net iki mūsų dienų (pvz., nežydams visi kiti yra realūs arba potencialūs antisemitai, lietuviams visi kiti – automatiški savo gentinių „partijų“ kovotojai).

Žydų ir lietuvių artimesnis pažinimas ir susipažinimas prasideda nuo Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m., bet ją palydinčios ekonominės galimybės suteikia santykiams konkurencinį faktorių, o artėjanti nacizmo ir stalinizmo akistata – politinį poliarizavimą. Pirmoji bolševikų okupacija tuo ir pasinaudojo: atsidėkojo prosovietiškai nusiteikusiems žydams (iš esmės jaunimui ir daliai intelektualų), suteikdama jiems daugybę vietų žemesnės grandies administracijoje ir represinėse struktūrose, tuo gudriai nukreipdama nuo savęs į žydus lietuvių pasipiktinimą. Toliau suveikė karo metais sąmoningai vienų ir kitų įsibrovėlių panaudoti tautų kiršinimas ir žudynės. Lietuviams šis laikotarpis buvo itin apsunkintas tragiškiausio šitaip ilgai svajotos Nepriklausomybės praradimo, priverstinio pažeminimo pasiduodant trims svetimųjų ultimatumams, areštų ir vežimo į Sibirą. Visa tai paprastesnio mentaliteto žmones skatino keršyti pasitaikius pirmai progai, kaip kas supranta, o karas sudaro tam ypač palankias galimybes. Tokiomis sąlygomis kiekvienai tautai pirmiausia rūpi savo išsivadavimas ir savo didvyriai, todėl ką ir kaip tauta pasirenka didvyriais, yra jos pačios atsakomybės ir sąžinės dalykas. Tikintiejį D-vą privalo būti šventi. Deja, šventų tautų nebūna. Žiūrėti, ką šiuo klausimu mano akimirkos politiniai sąjungininkai kituose kraštuose, nuo kurių Lietuva priklauso politiškai ar ekonomiškai, vargu ar yra dorõs požymis. Tautų istorijoje tie patys asmenys vienai pusei yra didvyriai, kitai – nusikaltėliai (korikui Muravjovui pats Aleksandras II atidavė pagarbą, Kaukazo tautų žudikas Jermolovas – rusų karo su Napoleonu didvyris, lenkų pasididžiavimas lietuvis Juzefas Pilsudskis – Nepriklausomos Lietuvos priešas).

Mūsų publicistika žydų ir lietuvių santykių tema visada pavirsta sportine „genčių kova“, kurioje kiekviena pusė „serga už savo komandą“. Todėl ir autoriai nesusilaiko prabėgom mesdami akmenį, kaip ir dažnas daro, į Emanuelį Zingerį, visų akyse akivaizdžiai valdžioje esantį žydą, tarsi į atpirkimo ožį: ko tyli! (Beje, ne taip seniai užpultas kaltinant „lietuvių žudynėmis“ net jo tėvas velionis mokytojas Mykolas Zingeris, kuris tikrai kaip pogrindininkas komunistas objektyviai veikė prieš Lietuvos Respubliką, paskui kariavo 16-ojoje lietuviškoje divizijoje, tačiau ar tai pagrindas vadinti jį „lietuvšaudžiu“ stribu, kaip daro Arvydas Damijonaitis?)3

Sutinku su autoriais, kad jei dabar pasikartotų ankstesnio karo įvykiai, antisemitizmas pasireikštų nė kiek ne mažesniais kruvinais nusikaltimais, – užtenka paskaityti žydų net akyse (nebent TV) niekad nemačiusių jaunų „sirgalių“ komentarus internete su visais „žydeliais“ ir „žydkrikščionybe“. Juk tikybinio stabdžio nebėra, o tradicinė informacija plačiu srautu atplūsta internetu iš rytinių „bratuškų“, dabar jau „rodnoverų“.

Nebūdamas Teisėjas, neketinu prisidėti prie jokių smerkiančiųjų. Neketinu nieko ginti, jei yra nusikaltę, žydai ar lietuviai – nesu politizuoto etninio sporto sirgalius. Žydų tautą laikau D-vo išrinkta Mesijui, Kuris Golgotos Auka atpirko visas mūsų kaltes, belieka tik jas išpažinti atgailaujant. Džiaugiuosi, kad daug tūkstančių žydų visame pasaulyje priima JHS kaip savo Mesiją, – vien Izraelyje jau per 20 000, o tai Jo greito atėjimo ženklas! Kiekvienas jungiantis savo gyvenimą su Golgotos Auka yra įskiepijamas į Išrinktąją tautą pagal apaštalą Paulių. Kiekvienas keikiantis JHS tautą yra D-vo prakeikiamas pagal Jo pažadą Abraomui.

Vis dėlto iki šiol visą sąmoningą gyvenimą dirbau Lietuvai, o šventas nesu. Todėl, tame pačiame „Laisvo laikraščio“ numeryje paskaitęs G. Grabausko pranešimą apie „antifašistinį“ (t. y. aiškiai antilatvišką) sąskrydį Rygoje, o paskui – jo ir A. Boso straipsnį apie Lietuvos rezistencijos didvyrius, susimąsčiau, kaip pats būčiau elgęsis, tarkim, partizanaudamas kokiais 1949 metais Lietuvos miškuose?

Abiejose minėtose publikacijose atkakliai peršama idėja, neva vokiškasis fašizmas buvo ta blogio jėga, prieš kurią turėjo vienytis visas pasaulis. Visai aiškiai remiama Rusijos pozicija, neva sovietai – „gelbėtojai“, vadinasi, Lietuvai žūtbūt reikia stoti SSRS pusėn. Suprantu, kad trečios pusės tuo metu nebuvo. Tačiau net ir Vakaruose dabar prieita prie išvados, kad sovietinis bolševizmas buvo nė kiek ne mažesnė, bet net didesnė blogio jėga nei hitlerinis nacizmas4. Ne menkesnė ir SSRS kaltė rengiant pasaulinį karą, jau neminėkime analizės, kas finansavo Hitlerį ir iš esmės kurstė jo nusikaltimus, o paskui ant sugriautos Europos griuvėsių ėmė kurti sau palankią dabartinę „naująją pasaulio tvarką“.

Remdami dabartinę prostalininę Rusijos poziciją, autoriai nepatingėjo paminėti ir „rusofobijos“, nors jei vokiečiai, kurie atgailauja ir po šiai dienai, bent nieko nežinojo apie hitlerininkų slaptai vykdomą žydų genocidą, SSRS genocido aukomis tapo savo piliečiai, o patys rusai, nepaisant kelių valstietiškų pasipriešinimų, nors ir pajuto bolševikų žvėriškumą savo kailiu, uoliai liaupsino budelius, liaupsina ir šiandien.

Iš esmės autoriai palaiko Kremliaus šiuo metu vykdomą stalinizmo reabilitaciją ne tik skelbdami, kad dėl neva „blogio“ ir „gėrio“ „takoskyros“ reikėjo įsitraukti į „Raudonąją kapelą“, bet net ir teigdami, kad „1941–1945 metais Lietuvoje žmonės kovojo prieš fašistus, tapo pogrindinių organizacijų nariais, tarybiniais partizanais [matyt, banditavę sovietų diversantai ir Zimano galvažudžiai – pagal žodžio „partizanas“ reikšmę, – „Tarybų valstybės gynėjai“, plg. minėtą Vl. Terlecko knygą, p. 389, – L. P.], slėpė žydus rizikuodami savo gyvybe [Elena Kutorgienė, Kazys Binkis, V. Landsbergio giminės, daugelis kunigų – „tarybiniai partizanai“? Kad jums liežuvis nudžiūtų! – L. P.].“

Neabejotinais priešais nepatartina tikėti, net kai jie bando argumentuoti faktais. Kad tai faktai, o ne falsifikatai, turi pasakyti kompetentingos įstaigos. Užtat iš jų publikacijų visai aišku, kur suka dabartinė penktoji kolona, mielai rengianti dirvą naujam kraujo praliejimui, ko gero, tikėdama Kremliaus pažadu dėl Baltijos, jei JAV smogs Sirijai. Tikrai niekas dar nepasibaigė, nes, anot autorių, „tokių barbariškų žmonių Lietuvoje atsirastų ir šiuo metu“.

Todėl man nekyla abejonės, kaip ten būtų buvę miškuose, jei G. Grabauskas būtų pakliuvęs man į nagus, klausimas tik – o jei dar ir nekalta jo šeima? Čia jau ištvermės ir tikėjimo išbandymas, o gal tik dėl nemiegotos nakties pašlijusių nervų rezultatas. D-vas Teisėjas.

Dr. Letas Palmaitis

(1) „Antifa“ – kairuoliškų pažiūrų ateistų chuliganų ir paleistuvių neva antifašistinės organizacijos, matyt, su FSB pagalba kuriamos Rusijoje ir palaikomos Vakaruose.

(2) Žr. PROGRAMOS „LIETUVA ANTRAJAME PASAULINIAME KARE 2001–2010 M. ATASKAITA

(3) Šitoks elgesys ne ką kilnesnis nei niekingas kabinėjimasis prie velionio prezidentės tėvo, neva NKVD darbuotojo, kuris likimo valia neilgam tapo gaisrininku NKVD sistemoje, o paskui už kažkokias peštynes pateko į kalėjimą.

(4) Žr., pvz., Timothy Snyder, Bloodlands, lietuviškas vertimas – Kruvinos žemės, Tyto alba, 2011.

 

Kalba redaguota ekspertai.eu

 
Komentarai

 
57. labai
(2014-01-12 13:43:33)
(87.247.86.99) Parašė:

nesamoningas straipsnis, viskas sumalta, matosi , kad žmogus nesugeba rišliai išreikšti savo minčių, tai pokario metu miškabroliai žeminėse kūrė liausies dainas ir meldėsi laukdami amerikonų ???, pažiūrėk Kriaunų kapinėse paminklas devynių žmonių tarybinių aktyvistų šeimai pastatytas,( nužudytai buržuazinių nacionalistų) mažiausias aukos amžius 3 metukai, ....( ar čia komjaunuolis buvo, ar liaudies gynėjas ) o tai Mykolas Zingeris gaudamas 300 litų per mėn, ir būdamas tautos kuri sudarė 80 proc Lietuvos komunistų partijos iš 300-ų, irgi vertas idealizavimo ??? istorija daug sudėtingesnis dalykas ponas autoriau....



56. Arvydas Damijonaitis
(2014-01-10 11:12:54)
(79.132.168.240) Parašė:

Dėmesio! Klastingi „kaltinimai“ antisemitizmu, nutylint žydų tautybės „raudonųjų nacių“ vykdytą lietuvių ir kitų tautų genocidą, yra nusikaltimas, baudžiamosios teisės objektas.



55. Labai
(2013-11-13 16:02:39)
(86.100.220.216) Parašė:

Geras ir teisingas Arvydo Damojonaicio komentaras, nes tokia ir yra istorine realybe.



54. taigi...
(2013-11-11 21:58:09)
(67.167.33.157) Parašė:

Musu brangioje Lietuvele reiketu nuo pirmu mokslo metu pravedineti pazintines pamokas apie,sakykim,antro pasaulinio karo ivykius!Pirmiausiai,apie holokosta,kurio neegzistavo... .Gana jau kvailinti lietuva ir visa pasauli tomis pasakomis!Gana,jau mineti holokosto diena Lietuvoje... .Turetu but pasakojama apie zydu-sionistu zveriskus siautejimus 1919-1924 metais rusijoje...Paprasciausiai reikia grizti i tiesa!Ar mes dar ilgai gyvensime mele???O,ko sionistai labiausiai bijo?Gi,tiesos!!!



53. Arvydas Damijonaitis
(2013-10-01 21:31:56)
(79.132.181.73) Parašė:

.Kodėl lietuviai pakimba ant lietuvšaudžių – raudonųjų nacių propagandinio triuko? Kas “šaudė” “žydus”? Atsakymas gludi šiuose faktuose : 1.Kai Holodomor metu,1932-1933 m. Ukrainoje sąmoningai, planingai buvo numarinta badu 11 milijonų ukrainiečių, Kremliuje tuo metu darbavosi net 80 procentų žydų tautybės Rusijos vadovų.2.Po 1945 metų NKVD-KGB Lietuvoje sunaikino milijoną lietuvių. NKVD-KGB – 50 proc. žydų tautybės “raudonųjų nacių”. Todėl gandai apie “žydšaudžius” lietuvius yra klastingas ir žiaurus NKVD-KGB LIETUVŠAUDŽIŲ propagandinis triukas, kuriuo siekiama nuslėpti lietuvių tautos genocidą, masines lietuvių žudynes” trėmimų” priedangoje..”Trėmimai” – raudonųjų nacių “išradimas”, pigus masinių žudymų būdas.NKVD – KGB (50proc.žydų tautybės vadovų) – raudonieji naciai, nužudė šimteriopai daugiau nekaltų žmonių nei rudieji naciai. Lietuvių tautos genocido neigimas yra toks pats nusikaltimas, kaip ir holokausto neigimas.



52. to Mano
(2013-09-22 17:48:51)
(84.15.181.181) Parašė:

jokie jokių miestelių žmonės žudynėse nedalyvavo. Kiek apklausinėjau per pastaruosius 20 metų senus miestelių gyventojus, jie liudijo, kad tų žmonių jie akyse nebuvo matę. Greičiusiai šiam reikalui buvo panaudotos brigados iš karo belaisvių ir vežami iš miestelio į miestelį, o paskui sušaudomi. Arba parinktas brigadas iš kokios Baltarusijos veždavo į Lietuvą ir atvirksčiai. Ir tai buvo daroma gerai organizuotai, kad niekas niekada žudikų neišaiškintų. gal todėl ir Vizentalio centrui taip sunku jos surasti Europoje. Be reikalo HOLOKUSTO architektą - Adolfą Eichmaną taip greitai Mosadas pakorė. Juk galėjo labai daug šis žmogus, pats save laikęs žydu, papasakoti. O gal ir papasakojo? Tik mums to neleidžia sužinoti? O gal ir skubėjo jį taip greit sunakint, kad nesužinotume, kad pvz. raudonieji žydai nemėgo tų, kurie nenorėjo keltis į jų kuriamą Izraelį/ Kas žino? Juk pats odis Holokaust reiškia "deginamąją auką. Kas ką aukojo ir kokiu tikslu?



51. pajuokavimas
(2013-09-22 15:48:26)
(79.133.252.255) Parašė:

Autorius ,matyt,pajuokavo, siųlydamas...užuot siuntus rašinius laikraščiui, rašyti pareiškimus prokuratūrai, reikalaujant iš jos ištirti (?)įtarimus.



50. kas?
(2013-09-21 14:43:07)
(88.119.253.240) Parašė:

labai prašome Jūsų pagalbos- kreiptis į teismą, raginti parlamentarus ar kitus kreiptis į teismą su prašymu pripažinti 2003-01-23 47 Konstitucijos straipsnio pataisą pripažinti neteisėta, negaliojančia, antikonstituciška, pažeidusią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 153 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad Seimas (tik) IKI 1993 metų spalio 25 dienos, o ne vėliau, t.y. 2003 metais turėjo teisę keisti 47 straipsnį. Tai privalu daryti šalia referendumo. Ačiū. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 153 straipsnis "Kai ši Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje." copy-"Advokatė Aldona Birutė Jankevičienė: Priėmus šias Konstitucijos pataisas 2003 m. (įrodymas toliau turinyje) buvo įvykdytas, esą Europos sąjungos reikalavimas, įtraukiant 47 str. 3 dalį dėl žemės įsigijimo nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektams , nustatant, kad gali žemę įsigyti Lietuvoje pagal konstitucinį įstatymą, bet tuomet Lietuvos piliečių teisė konstitucijoje nei pagal konstituciją, nei pagal konstitucinį įsakymą net nepaminėti. Esant tokioms aplinkybėms , būtina skelbti privalomąjį referendumą Lietuvoje, bet ne dėl užsieniečių, o dėl lietuvių teisės į žemę Lietuvoje įtvirtinimo (atstatyti buvusią 1992 konstitucijos redakciją.) Kitas esminis klausimas: • Ar teisėti šis ir kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimai, jei Konstitucija buvo priimta Lietuvos piliečių 1992-10-25 referendume? • Ar referendumo priimtam įstatymui pakeisti nebuvo privalu inicijuoti referendumą? Kadangi ši informacija yra šokiruojanti, siūlau Jums dar kelis kartus pertikrinti šią informaciją, aš tikrinau visas LR Seimo duomenų bazėje esančias oficialias pataisas, nieko kito nesuradau Pagarbiai : Advokatė Aldona Birutė Jankevičienė LIETUVOS KONSTITUCIJOS 2003-01-23 47 STR. PATAISOMIS LIETUVOS PILIEČIAMS ATIMTA NUOSAVYBĖS TEISĖ Į ŽEMĘ - AR GALĖJO PARLAMENTARAI TO „NEPASTEBĖTI“? NEBEGALIOJANTI AKTO REDAKCIJA- 1 . Lietuvos Konstitucija, priimta Lietuvos piliečių 1992-10-25 referendume nustatė pagrindines Lietuvos piliečių teises ir laisves. Konstitucijos 47 straipsnis nustatė: Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. (1992-10-25 redakcija ) NEBEGALIOJANTI AKTO REDAKCIJA-2. Vėlesni Straipsnio pakeitimai: Nr. 1-1390, 96.06.20, Žin., 1996, Nr. 64-1501 (96.07.05) 47 straipsnis: Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Savivaldybėms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat tiems ūkinę veiklą Lietuvoje vykdantiems užsienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio įstatymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti. Tokio sklypo įsigijimo nuosavybėn tvarką, sąlygas ir apribojimus nustato konstitucinis įstatymas. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. GALIOJANTI, AKTUALI AKTO REDAKCIJA-3. Tačiau 2003-01-23 47 konstitucijos straipsnio redakcija (Nr. IX-1305, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 14-540 (2003-02-07) dėl Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo: šią teisę Iš Lietuvos piliečių ATĖMĖ: 47 straipsnis: Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti. Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1390, 1996.06.20, Žin., 1996, Nr. 64-1501 (1996.07.05) „Akivaizdu, jog tai yra NEGIRDĖTO MASTO AFERA. Juk negalėtumėte patikėti, kad aplamai tokie veiksmai, atliekami LR Seime, dėl Konstitucijos pataisų teikiant privalomas išvadas teisingumo ministerijai, konstitucinės teisės specialistams ir balsuojant už pataisą Seimo “konstitucinei“ daugumai yra įmanomi.‘‘ Pagarbiai : Advokatė Aldona Birutė Jankevičienė"



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras