Laisvės premijos laureato A. Terlecko mintys apie Lietuvos dabartį

Verdant aistroms dėl Laisvės premijos, verta prisiminti 2012 m. Laisvės premijos laureato Antano Terlecko kalbą pasakyta Seime. ekspertai.eu, 2015 11 25

•••••••

Sausio 13-ąją Seime iškilmingai minint Laisvės gynėjų dieną, iškiliam sovietmečio disidentui, vienai ryškiausių XX amžiaus Lietuvos asmenybių Antanui Terleckui įteikta 2012 metų Laisvės premija.

Taip pažymėtas Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo ir vadovo, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriaus, pogrindinės spaudos leidėjo, kurį KGB kalino Sibiro konclageriuose ir Lukiškių kalėjime, indėlis į kovą už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises.

Sakydamas kalbą Seime ir prisimindamas istoriją bei artimus bendražygius, kurie mirė nesulaukę šio pagerbimo dienos, A. Terleckas tuo pačiu aštriai įvardijo ir mūsų laikų Lietuvos realijas.

Kalbėdamas apie bauginimą ir viešosios erdvės kontrolę, kuriais siekiama nuslopinti piliečių judėjimą, A. Terleckas priminė bylas, iškeltas žodį „Tiesos“ Nemuno krantinėje rašiusiems nepilnamečiams ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams, dalyvavsiems masiniuse protesto mitinguose 2012-ųjų pavasarį:

„Imama dusinti bet kokią teigiamą iniciatyvą. Kaune keliamos bylos vaikams už kreida užrašytą šūkį “Tiesos”. Nejau taip bijome to žodžio, kad pradėjome kovoti su vaikais? Dar neseniai guodėmės, kad mūsų inteligentai neaktyvūs. Lyg tyčia tokių atsirado – turinčių ką pasakyti tautai ir norinčių tai pasakyti. Kalbėti nebuvo kur, televizijos kanaluose neatsirado vietos. Užtenka vietos gąsdinimams, šokiams, netikroms nuotakoms, greitųjų kreditų reklamoms, kurios kvailina piliečius ir net priverčia bėgti iš Lietuvos. TV ekranai užteršti visokiais senais ir naujais rusiško imperializmo kalambūrais. Po ilgos pertraukos vėl mums peršamas naftalininis štirlicas ar panašūs į šį dabartiniai supermenai, ginantys Maskvos interesus. Taigi, garbūs piliečiai, norintys prabilti, pasirinko gatvę. Bet ir ten, pasirodo, negalima. Ne tik negalima, bet ir griežtai draudžiama. Kas žino, gal buvę signatarai ar buvę ministrai pradės griauti valstybę. O juk visiems aišku – jei įstatymas varžo teigiamas pilietines iniciatyvas, vadinasi, toks įstatymas paseno ir jį reikia keisti, o ne tampyti žmones po teismus.“

* * *

Ragindamas nutraukti gėdingą bylą prieš terorizmu apkaltintą klaipėdietę Eglę Kusaitę, kurią persekiojant Lietuvos Valstybės saugumo departamentas ir Generalinė prokuratūra glaudžiai bendradarbiavo su sovietinės KGB tradicijos perėmėja Rusijos FSB, A. Terleckas minėjo ir didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlusį susidorojimą su Finansinių nusikaltimų tarnybos vadovais Vitaljumi Gailiumi ir Vytautu Giržadu.

„1957 metais buvau teisiamas už tai, kad neva dalyvavau kuriant pogrindinę organizaciją Nacionalinis liaudies frontas. Iš tiesų buvo tik užsiminta apie jos kūrimą, aš atsisakiau dalyvauti. Tai nesutrukdė nuteisti mane ketveriems metams. Norėčiau, kad tokios bylos būtų pamirštos kartu su sovietmečiu. Deja, savo absurdiškumu į manąją labai panaši Eglės Kusaitės byla. Rusijos propaganda tvirtina, kad būtent Baltijos valstybių ir Lenkijos netrukdomai ruošiami teroristai. Tokius mitus kurdami Maskvos ideologai rado draugų Lietuvoje, ir dar kokio rango! Už mūsų, mokesčių mokėtojų pinigus griebtasi teroristinės veiklos imitacijos, išprovokuojama jauna, menką gyvenimo patirtį turinti mergina. Toliau įvykiai rutuliojasi taip, kad kyla pavojus, jog paaiškės sumanytojo spektaklio absurdas. Keisčiausia, kad šiame teatre kai kurios struktūros savo vaidmenis atlieka kartu su pasaulyje susikompromitavusia, ne vieno teroristinio akto organizatore garsiąja Rusijos FSB. Absurdiškiausia, kad spektaklis vyksta Lietuvos - Europos Sąjungos ir NATO narės – teritorijoje. Užsienio žvalgybos agentai tardo Lietuvos valstybės pilietę. Šį spektaklį derėtų nedelsiant baigti. Jei kažkam labai patinka bendradarbiavimas su FSB, tegu renkasi tokį darbą, tik ne Lietuvoje. O čia leiskime dirbti savo valstybei nuoširdžiai atsidavusiems darbuotojams. Bet tokie kažkodėl atleidžiami ir tampomi po teismus. Dėl to gėda mums visiems. Kartoju dar kartą: Eglę Kusaitę palikime ramybėje!“

* * *

A. Terleckas prisiminė, kaip 1977 metų vasario 16 dieną kartu su antisovietinio pogrindžio dalyviais Kęstučiu Jokubynu, Julium Sasnausku ir kitais davė interviu „The Financial Times“ žurnalistui Davidui Sateriui, puikiai žinodami, kad šį atvirą „antisovietinį“ pokalbį įrašinėja KGB.

Šį epizodą disidentas sugretino su dabartimi: ekspertai.eu paviešintu buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pasakojimu apie tai, kad ji ir jos šeima yra sekami, o parlamentarai priima sprendimus ne laisva valia, bet gyvendami baimėje.

„Nesuprantu, kodėl visokių pasiklausymų taip bijoma dabar. Kodėl aukščiausi mūsų valstybės pareigūnai, pajutę, kad yra sekami, nutyla ar kalba puse lūpų. Visuomenininkas, paviešinęs patį pasiklausymo faktą, yra kaltinamas vos ne valstybės išdavimu, neva viešinti dabar ne laikas. Bet juk terorizuojami mūsų tautos išrinktieji atstovai.“

* * *

Baigdamas savo kalbę, A. Terleckas klausė, kas sugalvojo mūsų VSD paversti panašiu į KGB, bei išreiškė viltį, kad didžiulės lėšos, skirtos atominiams Lietuvos reikalams, netaps korupcinių dalybų objektu.

„Labai gaila, kad valdžios atstovai stengiasi daug ką kurti Lietuvoje taip, kad būtų taip, kaip Sovietų Sąjungoje. Kas sugalvojo mūsų VSD paversti panašiu į KGB, kas jiems prisiuvo antpečius, o vadovams net generolo? Kas Maskvoje karinę politinę akademiją baigusį Liną Petronį paskyrė Lietuvos Valstybės saugumo vienos ar kitos valdybos viršininku, o paskui pasiuntė kandidatu į Lietuvos Seimo narius? Kas? Ogi generolas Jurgelis. Susipažinkit su juo... Kiek žinau, atominės jėgainės projektavimui, senosios uždarymui skirtos milijardinės lėšos. Panašu, kad kai kurie rankas jomis jau pasišildė, dabar ateina kiti pasiimti savo dalies. Bet aš tikiu, kad šie nauji žmonės bus tikri Lietuvos patriotai ir neveiks, kaip buvę.“

Visą A. Terlecko kalbą, kurią renginio organizatoriai mandagiai paprašė patrumpinti, skelbiame ČIA.

Susiję:

Antanas Terleckas: Tauta iškovojo nepriklausomybę, o Landsbergis atidavė komunistams