Kuršių nerijos apžavėta

Neringos istorijos muziejuje nuo liepos 17 iki 31 dienos parodoje “Kuršių nerijos apžavėta” galima pamatyti iš Livonijos vokiečių šeimos kilusios menininkės Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės (merg. Schwede) kūrinius, sukurtus 1926-iais jai vasarojant Kuršių nerijoje.

Parodos pagrindas – Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomas O. Dubeneckienės-Kalpokienės (1891–1967) Klaipėdos krašto kaimų: Nidos (Hakeno, Skruzdynės ir Purvynės), Preilos ir Klaipėdos miesto tautodailės rinkinys. Jį sudaro dvidešimt devyni akvarelių ir piešinių lapai su autoriniais pavadinimais, paaiškinimais bei numeracija, sudėti į pačios dailininkės sukurtą aplanką.

Viename piešinyje užfiksuota seno laivo pirmagalį puošianti skulptūra, matyta Klaipėdos mieste, kituose dvidešimt aštuoniuose kūriniuose įamžintas ją sužavėjęs unikalus Kuršių nerijos kultūrinis paveldas. Pastabios menininkės dėmesį patraukė vietiniai statiniai, jų puošybos detalės, saviti antkapiniai paminklai krikštai, tik šiam kraštui būdingi žvejybos laivai kurėnai bei juos ženklinusios ir puošusios vėtrungės. Dvidešimt penkiuose rinkinio lapuose matome Nidos bei jos sudėtinių dalių Skruzdynės, Purvynės, Hakeno (dar vadinto Atragiu) vaizdus, o trijuose Preilos fragmentus. Tai ne tik vertingi meno kūriniai, bet ir neįkainojama ikonografinė medžiaga, tiksliai dokumentuojanti unikalų, tačiau nykstantį Kuršių nerijos paveldą

Rinkinį parodoje papildo jo paruošiamieji piešiniai bei eskizai, pasiskolinti parodai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino bei Neringos istorijos muziejų. Taip pat eksponuojama iš vieno rinkinio piešinio “Žvejų valtys. Lapas 9” gimusi drobė “Nida mėnesienoje”, sukurta 1926-iais ir pasiskolinta parodai iš P. Steponavičiaus kolekcijos. Dailės kūrinius paįvairina pora O. Dubeneckienės-Kalpokienės nuotraukų, aptiktų Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, kuriose ji užfiksuota tais pačiais metais Kuršių nerijoje.

Sankt Peterburge 1891-iais gimusi O. Dubeneckienė-Kalpokienė buvo ne tik dailininkė ir scenografė, bet ir šokėja bei choreografė, taip pat pedagogė, išugdžiusi pirmąją Lietuvos baleto šokėjų kartą. Į Lietuvą ji atvyko 1919 metais su savo pirmuoju vyru lietuvių kilmės architektu bei dailininku Vladimiru Dubeneckiu. Įsikūrė Kaune ir čia gyveno bei dirbo iki mirties 1967-iais. Po V. Dubeneckio mirties ištekėjo už dailininko Petro Kalpoko.

[gallery order="DESC" columns="2" orderby="post_date"]