Kristus negelbės euro zonos

Didelį rezonansą Graikijos blogosferoje sukėlė viešas archimandrito Christoforo (Ageloglu) laiškas Deutsche Bank valiutų strategijos vadovui Bilalui Hafeezui.

 Laiško parašymo priežastimi tapo Kipro finansų krizė ir Vokietijos bankininko pareiškimas, kuriame jis išreiškė įsitikinimą, kad „tik Jėzus gali išgelbėti euro zoną“.

Šis laiškas puikiai atspindi niūrias apokaliptines nuotaikas, sklandančias eurozonos (į kurią taip veržiasi Lietuvos valdžia) pietinėje dalyje.

„Gerbiamas p. Bilalai Hafeezai, kovo 17 d. jūs, komentuodamas Europos krizę Kipro problemos kontekste, kaip asmuo, būdamas gerai susipažinęs su tikrąja padėtimi, teigėte, kad „tik Kristus gali išgelbėti euro zoną.“ 

Atsižvelgiant į tai, kad dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonės ir nuolankumo turiu garbės būti jo tarnas, ir žinau, kas yra Jo šventoji valia, aš noriu jus patikinti, kad Žmogmylįs Viešpats nori išgelbėti visą žmoniją (taigi, ir ES gyventojus).

Deja, kad ir kaip liūdnai tai skambėtų, bet visagalis Dievas jungtinės Europos negelbės.

Taip nutiks todėl, kad (kaip tikriausiai žinote) Dievas gerbia laisvą žmogaus valią ir nenori jokiomis aplinkybėmis jos sunaikinti. Priežastis, dėl kurios mūsų Viešpats Jėzus Kristus nesikiš į euro zonos išsaugojimą, yra ta, kad jungtinė Europa savo Konstitucijoje nenorėjo minėti Kristaus vardo arba bent jau jos krikščioniškų ištakų ir paveldo.

Kadangi Europoje net nenori minėti Viešpaties vardo, Jis gerbia laisvą pasirinkimą ir netrukdo. Pagaliau dieviška pagalba būtų suvokiama kaip „antikonstitucinė“ ir neteisėta visų apsišaukusių „gelbėtojais", kurie teigia, kad padėčiai ištaisyti pakanka jų pačių jėgų. Be to, ES ne tik nemyli To, Kurį jūs laikote vieninteliu įmanomu gelbėtoju, bet ji nekenčia Dievo, sudievindama medžiaginius dalykus.

Viešpats yra pasakęs žmonėms: „aš noriu pasigailėjimo“ (Mt 12, 7). ES tiktų ir šie jo žodžiai: „Jūs kraunate žmonėms nepakeliamas naštas, o patys tų naštų nė vienu pirštu nepajudinate.“ (Lk 11, 46). Prisiminkime ir tokius Viešpaties žodžius: „Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą.“ (Lk 6, 34). Europos Sąjunga yra tarsi visų laikų blogiausias palūkininkas, kuris ne tik nieko nesitiki, bet ir nori sunaikinti bei sutrypti savo skolininkus.

Kristus atėjo į žemę suvienyti žmones savo meile: „Tegul visi bus viena!“ (Jn 17, 21). Europos Sąjunga nori kitos vienybės - susijungti medžiaginiu pagrindu, remiantis Mamonos garbinimu. Ir dabar Europa renka tokios nuostatos vaisius. Pūvanti ir byranti į gabalus, ji patvirtina Evangelijos žodžių tiesą: „kas nerenka su manimi, tas barsto“ (Lk 11, 23).

Viešpats sakė: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte“ (Jn 13, 34). Tuo tarpu Jungtinė Europa naikina tautas, atima iš žmonių pragyvenimo šaltinius, sunkina vaistų įsigijimą, stumia į savižudybę. Vienintelis dalykas, kuris nervina šį negailestingą kreditų ryklį - baimė prarasti savo dideles palūkanas iš „paskolų“. ES savo narius atidavė Mamonos garbei. Ir net dabar, kai ji patiria savo veiksmų pasekmes, nuolaidžiaujant Europos Teisingumo Teismui, Europos sostinėse kyla piktžodžiavimas ir panieka Kristaus adresu (tokiu mastu ir su tokiu cinizmu, kokio nesugalvojo net tie, kurie Jį nukryžiavo).

Nežinia, atsitiktinumas ar ne, kad ES dusina ir naikina pirmiausia Airiją, Graikiją, Portugaliją, Kiprą, Ispaniją ir Italiją (pirmiau jas apsvaigindama savo lengvais kreditais ir Mamonos garbinimu) – šalis, kurių gyventojai skiriasi savo giliu religingumu ir daugiaamžiu krikščioniškos kultūros paveldu?

Europos Sąjungos tautoms, kurios savanoriškai pateko į kredito vergiją, patyrė degradaciją, pateko į užsienio kreditorių kontrolę, elektroninį visų operacijų, viršijančių 500 eurų reguliavimą, patyrė bankų indėlių apiplėšimą, turėjo atsisakyti nacionalinio suvereniteto lieka tik laukti Apokalipsės pranašystės išsipildymo: „Jis verčia visus, mažus ir didelius, turtuolius ir vargdienius, laisvuosius ir vergus, pasidaryti ženklą ant dešinės rankos arba ant kaktos, kad niekas negalėtų nei pirkti, nei parduoti, jei neturės to ženklo – žvėries vardo ar jo vardo skaičiaus.“ (Apr 13, 16-17)