Kraštutinė dešinė ir socialistinė Baltoskandija

Birželio 16 d. nužudytos britų parlamentarės tikro ar tariamo žudiko teismas virsta farsu. Kažkas akivaizdžiai gudrauja, nes politikė pasisakė už Jungtinės Karalystės likimą ES, laisvą Palestiną, o karalienei tai nėra priimtina.

Pradinė žudymo schema buvo itin paprasta: Tomas Meiras (Thomas Mair) pribėgo prie Džo Koks (Jo Cox), keliskart šovė į ją, kelissyk dūrė, tada nubėgo, pakeliui sužeidė dar vieną žmogų (77 metų vyrą, jis gydomas ligoninėje), jį ėmė vytis du policininkai, kurie lydėjo žudiką daugiau nei pusantro kilometro, kol jį sutiko 12 kitų policininkų ir greitosios pagalbos automobilis, išvežęs į „durnyną“ (kodėl ne į kalėjimą?).

T. Meiras žudyti politikės vyko iš gana toli (specialiai tam pirko ginklą) ir, kaip teigiama, prieš žudydamas sušuko „Britanija svarbiausia“. Vestminsterio magistrato teisme teisiamasis vietoje vardo ir pavardės pasakė „Mirtis išdavikams, laisvę Britanijai“. Panašus elgesys į norvegų monstro, išžudžiusio keliasdešimt tautiečių.

Ar tikrai prieš žudydamas T. Meiras sušuko tokį šūkį, apie kurį kalbama? Esama liudininkų, ir nemažai, kurie tvirtina, kad prieš žudydamas (jei tai buvo T. Meiras) Dž. Koks niekas nieko nešaukė nei apie Britaniją.

Tačiau greičiausiai tokie tvirtinimai yra „baltosios galios“ (white power) arba kraštutinės dešinės (neonacių ir pan.) atstovų bandymas išsukti angliškąjį breiviką, kuriam, skirtingai nei norvegiškajam, pagal britų įstatymus gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Juolab kad įrodymų, nors istorija ir keistoka, pakanka: T. Meiras priklausė kraštutinės dešinės organizacijai „National Alliance“, aktyviai domėjosi šia ideologija, dalyvavo protestuose su vėliava (yra užfiksuotas fotografijoje) ir šūkiu „Britain first“.

Tad, ko gero, neonaciai šįsyk ir vėl neišsisuks. Europa bijo pripažinti, kad joje labai daug kraštutinės dešinės atstovų, kurių gerokai daugėja (ir ne tik dėl pabėgėlių krizės), tačiau tai yra nemaloni, bet tiesa.

Amerikiečių teisininkė, CNN komentatorė Seli Kon (Sally Kohn) 2014 m. pagarsėjo savo itin taikliu pastebėjimu: „Musulmonas šaulys: kalta visa religija. Juodaodis šaulys: kalta visa rasė. Baltaodis šaulys: psichiškai nesveikas vienišas vilkas.“

Jei kandidatas į JAV prezidento postą Donaldas Trampas (Donald Trump) atvirai pareiškia, kokia žiniasklaida jam nepatinka ir kad visus musulmonus reikia vyti iš šalies, kai bene garsiausias žudynes Orlande įvykdė baltasis, o JAV tebeegzistuoja KKK (Kukluksklanas, baltaodžių kraštutinės dešinės organizacija), tad ar turėtume nustebti, kad ir Europoje iki dar vieno hitlerio atėjimo į valdžią – vienas žingsnelis.

Pažvelkime, kokia situacija dėl kraštutinės dešinės pasaulyje ir Europoje (Lietuvoje tai buvo marginalai, dalyvaujantys išgertuvėse „Skindays“, grupės „Diktatūra“ koncertuose, o galiausiai paaiškėjo, kad kraštutiniausia dešinė yra valdžioje tūnantys konservatoriai.)

Manote, kad Lietuvos neonaciai itin originalūs savo šūkiu „Lietuva lietuviams“? Nejuokinkite. „Gruzija gruzinams“ buvo 1991 m. sukurta pirmojo Gruzijos prezidento Zviado Gamsachurdijos doktrina. Neonacių organizacijų Europoje ir pasaulyje yra šimtai. Jų esama kiekvienoje valstybėje, net Izraelyje.

Kur kas įdomiau, kad 2006 m. švedų neonacis įkūrė gana populiaria tapusią „Metapedia“ – atvirosios enciklopedijos „Wikipedia“ neonacistinę atšaką. Kodėl 7-asis (Alexa vertinimais) pagal populiarumą pasaulyje tinklalapis „Wikipedia“ (iš pradžių veikęs kaip „Nupedia“), egzistuojantis nuo 2001 m. sausio 15 d. ir turintis milijonus vartotojų bei prieinamas net 292 kalbomis, neuždraudžia „Metapedia“, kuri Adolfą Hitlerį pristato itin pagarbiai ir melagingai, pateikia jį kaip „visuomenės veikėją“? „Wikipedia“ savininkė yra San Franciske įsikūrusi kompanija „Wikimedia Foundation“, kurios savininkai milijardierius Džimbo Veilzas (Jimbo Wales) ir filosofas Leris Sengeris (Larry Sanger) teigia turintys savitą požiūrį į gyvenimą.

Toli gražu ne visą kraštutinės dešinės partijų sąrašą galima rasti čia. Asmeniškai man keista, kodėl jos išvis egzistuoja. Italai suvokė, kad fašizmas yra blogis, tad pakorė jo įkūrėją Musolinį. Nepaisant to (o gal kaip tik todėl), Italijoje žmonės mąsto laisvai, joje legaliai ir nesunkiai galima įsigyti bet kokios ideologinės pakraipos knygų. Lietuvoje įstatymais draudžiama komunistų ir nacių propaganda, tačiau jei palygintume sisteminės medijos skleidžiamas žinias ir komentarus pagal ideologinę kryptį, pamatytume, kad ant svarstyklių lėkštelių kraštutinė dešinė nesunkiai nusvertų netikrąją kairę. Lietuvos kairieji – tie patys dešinieji, jiems nerūpi profsąjungos, jie turtingi, iki skandinaviško „socializmo“ propagavimo jiems kaip iki Mėnulio.

O juk kadaise egzistavo puiki idėja: Baltoskandija. Baltoskandijos konfederacijos geopolitinę regioninę koncepciją plėtojo vienas genialiausių kada gyvenusių lietuvių profesorius Kazys Pakštas (1893–1960). Jis siūlė susijungti Švedijai, Danijai, Norvegijai, Suomijai, Estijai, Latvijai ir Lietuvai. Tačiau K. Pakšto idėjos, 2004 m. Lietuvai patekus į ES, buvo galutinai nuslopintos: 2009 m. Baltoskandijos akademija, įsteigta 1991 m. Panevėžyje, buvo uždaryta.

Referendumo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES išvakarėse pamąstykime: o kas būtų buvę, jei Lietuva pastaruosius 26 metus (o gal ir daugiau) būtų buvusi Baltoskandijos dalis. Dalį atsakymo rasime imigrantų į Norvegiją ir kitas Skandinavijos šalis skaičiuose. Kitą dalį – savo artume Šiaurės šalims, kurios ne tik gerai ir išmintingai gyvena, bet ir yra labiausiai socialiai atsakingos pasaulyje, be to, artimos mums kultūriniu požiūriu. Ar mes artimi ES narėms-vadovėms Belgijai, Vokietijai, Prancūzijai? Nė iš tolo. Mes baltai, turintys daug istorinių ryšių su skandinavais germanais ir skandinavais finougrais (daugiausia su suomiais, su kuriais mus vienija ir bendri genai, ir 400 bendrų žodžių).

Įkvėpsiu Jums šiek tiek sveiko nacionalizmo: Lietuva pirmiausia. Ir ne „Lietuva – lietuviams“, mąstykime plačiau. Šveicarija ir Islandija referendumais atsisakė būti ES. Yra dar ne viena Europos valstybė, kuri gyvena gerai, bet ES nepriklauso, tarp jų – ir kai kurios Skandinavijos šalys. Gal ne ten buvome nuvesti kraštutinės dešinės, kuriai taip nepatinka „skandinaviškasis socializmas“, kuriame egzistuoja progresiniai mokesčiai?