Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas

Tokia nuostata dažniausiai pasibaigia LR KT nutarimai ir sprendimai.

Pabandykime išsiaiškinti patį svarbiausią nutarimą, kuris skelbiamas galutiniu ir neskundžiamu. Tai liečia LR Seimo rinkimų legitimumą, kitaip tariant Lietuvos valdžios legitimumą [1]:

„Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies (2012 m. lapkričio 6 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 132-6666) nuostata „Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus“ tiek, kiek pagal ją leidžiamas iki 20 proc. rinkėjų vienmandatėje rinkimų apygardoje skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio 1 daliai.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.“

Poreikis priimti tokį LR KT nutarimą atsirado todėl, kad Seimas priėmė Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus formuojant vienmandates apygardas taip, kad iš vienmandačių apygardų buvusių dydžių su 0,9 iki 1,1 nuokrypiu nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus padarė 0,8 iki 1,2. Kitaip tariant dalis Seimo narių suabejojo tokio pakeitimo konstitucingumu.

Tuomet grupė Seimo narių apskundė šį Seimo rinkimų įstatymą ir LR Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tai prieštarauja LR Konstitucijos 55 straipsnio 1 daliai. Kitaip tariant LR Konstitucinis Teismas sugrąžino vienmandačių apygardų dydžius į pradinę būseną, kai vienmandatės apygardos gali turėti ne didesnį kaip 0,9 iki 1,1 nuokrypį nuo vidutinio rinkėjų visose rinkimų apygardose skaičiaus.

Aiškiai matome, kad LR Konstitucinis Teismas savo nutarimą grindžia LR Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalimi, konkrečiai lygia rinkimų teise. Todėl yra labai svarbu išsiaiškinti kaip LR Konstitucinis Teismas mato tos LR Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos lygios rinkimų teisės turinį.

LR KT nutarimo [1] III-čio skyriaus 1-mam punkte teigiama:

“1. Šiai konstitucinės justicijos bylai yra svarbios tarptautinės teisės normos, kuriose įtvirtintos visuotinai pripažintos rinkimų teisės, inter alia lygi rinkimų teisė, ir kurių laikytis yra įsipareigojusi Lietuvos Respublika.”

O tai reiškia, kad ne vien LR Seimas, bet ir LR Konstitucinis Teismas taip pat, o taip pat ir Konstitucijos garantas LR prezidentas pagal LR Konstitucijos 106 straipsnį yra atsakingi už rinkimų demokratiškumą ir teisėtumą, kitaip tariant Seimo rinkimų įstatymo konstituciškumą. Dar kitaip tariant, Seimo rinkimų įstatymas privalo pilnai atspindėti LR Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pilną lygios rinkimų teisės turinį.

Pilną lygios rinkimų teisės turinį LR KT atskleidė III skyriaus 1.4, 2.1, 2.3 punktuose, pabrėždamas [1]:

„1.4. Taigi tarptautinėje teisėje yra įtvirtintos visuotinai pripažintos rinkimų teisės, inter alia lygi rinkimų teisė, kuri aiškinama kaip reiškianti, kad vienam asmeniui suteikiamas vienas balsas, kad kiekvieno rinkėjo balsas yra lygus kito rinkėjo balsui, kad valstybės, nustatydamos rinkimų teisės įgyvendinimo sąlygas, negali paneigti šios teisės veiksmingumo.“

„2.1. Rinkimų gairėse apibrėžiamas inter alia lygios rinkimų teisės turinys. Ši teisė, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas iš principo turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią. Laikantis vienodos rinkėjų balsų galios reikalavimo, mandatai rinkimų apygardoms turi būti aiškiai ir tolygiai paskirstomi pagal gyventojų, piliečių arba rinkėjų skaičių, gali būti atsižvelgiama į geografinį kriterijų, administracines ir net istorines ribas, sudarant rinkimų apygardas leistinas nuokrypis nuo pasirinktos normos (rinkėjų, gyventojų skaičiaus ir pan.) neturi būti didesnis nei 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių (sutelktai gyvenanti tautinė mažuma, retai apgyvendintas administracinis vienetas).“

„2.3. Taigi pagal Venecijos komisijos patvirtintą gerąją rinkimų praktiką lygios rinkimų teisės principas, kuris yra vienas iš Europos rinkimų teisės paveldą sudarančių principų, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią, sudarant rinkimų apygardas leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių.

Pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2004 m. gegužės 13 d. priimtoje deklaracijoje minėtą Venecijos komisijos patvirtintą Gerosios rinkimų praktikos kodeksą pripažino pamatiniu rinkimų dokumentu, taip pat paragino valstybių narių vyriausybes, parlamentus ir kitas atitinkamas valdžios institucijas atsižvelgti į šį kodeksą ir, laikantis nacionalinių demokratinių tradicijų, juo remtis rengiant ir taikant rinkimų įstatymus.“

„4. Apibendrinant aptartuosius tarptautinius įsipareigojimus ir gerąją rinkimų praktiką pažymėtina, kad visuotinai pripažinta lygi rinkimų teisė reiškia, jog kiekvienam rinkėjui yra suteikiamas vienas balsas, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygus kito rinkėjo balsui ir kiekvieno rinkėjo balsas turi vienodą reikšmę; rinkimų apygardos turi būti sudaromos taip, kad rinkėjų ar gyventojų skaičius rinkimų apygardose būtų vienodas, kiek tai įmanoma. Pagal minėtą tarptautinę gerąją rinkimų praktiką rinkimų apygardose leidžiamas ne didesnis kaip 10 proc. rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos, o didesnis nei 15 proc. nuokrypis gali būti taikomas tik esant ypatingoms aplinkybėms.“

Tai ir belieka stebėtis, kaip pagal tą LR Konstitucijoje įtvirtintą lygią rinkimų teisę daugiamandatė apygarda pasidaro lygi vienmandatei apygardai, kai daugiamandatė rinkimų apygarda yra 71 kartą didesnė? Ar šito LR KT teisėjai nepastebėjo? Ar jie prisiekė Konstucijai ar tik grupės Seimo narių užklausimui? Ar LR KT patys išsiaiškinę pagal tarptautinę, Lietuvai privalomą, teisę, kad lygios rinkimų teisės turinys yra ne tik lygios apygardos, o pirmiausiai ir svarbiausiai yra tai, kad turi būti “vienas rinkėjas – vienas balsas”. Apie tai čia iš LR KT išaiškinimų pacitavau keturis kartus. Tai jau tikrai kiekvienas gali suprasti, kas yra svarbiausia lygioje rinkimų teisėje. O juk LR KT išaiškinimai pirmiausiai yra skirti ir privalomi įstatymų leidėjams, nes jie yra prisiekę leisti įstatymus neprieštaraujančius Konstitucijai. Tai yra prisiekę vykdyti Konstituciją.

Šis nutarimas [1] pilnai atsako į LR Seimo narių užklausimą, tačiau prieštarauja LR Konstitucijos 55 str. 1 daliai, nes neužtikrina lygios rinkimų teisės turinio įgyvendinimo Seimo rinkimų įstatyme. Tai reiškia, kad Seimo rinkimų įstatymas ir po LR KT nutarimo [1] lieka prieštaraujantis LR Konstitucijai, nes užtikrina tik niekur pasaulyje negirdėtą nelygią rinkimų teisę.

Todėl toks LR KT nutarimas yra protingumo, teisingumo ir sąžiningumo teisės principų šiurkštus sulaužymas ir iš esmės LR Konstitucijos šiurkštus pažeidimas ir priesaikos sulaužymas. Dėl tokio antikonstitucinio nutarimo Lietuvoje ir toliau turime iš viso 7 antikonstitucines Seimo sudėtis ir Lietuvoje yra nelegitimi valdžia visą laiką nuo Konstitucijos priėmimo 1992-10-25. Nieko sau, ar tai tik LR KT aplaidumas???

Tokį antikonstitucinį nusikaltimą įvykdė tokios sudėties [1] LR Konstitucinis Teismas: Elvyra Baltutytė, Vytautas Greičius, Danutė Jočienė, Pranas Kuconis, Gediminas Mesonis, Vytas Milius, Egidijus Šileikis, Algirdas Taminskas, Dainius Žalimas.

Tai kodėl LR KT parašė, kad „Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas“? Galimai siekė, kad Lietuvoje galutinai ir neskundžiamai įsitvirtintų antikonstitucinė nelegitimi valdžia, taip kaip ir buvo signatarų priimta ir LR AT pirmininko Vytauto Landsbergio pasirašyta 1992-07-09. Taip LR KT teisėjai dar kartą, kaip ir signatarai „pasikniso” po Lietuvos valstybės teisiniais demokratiniais pagrindais. Kaip matome labai jau ilgai nelaukė po 1990-03-11 Nepriklausomybės akto paskelbimo.

Kartu reikia pabrėžti, kad esanti mišri rinkimų sistema iš pačios esmės niekaip negali tenkinti lygios rinkimų teisės principo, kurio laikytis įpareigoja LR Konstitucija ir tarptautinė teisė. Tas kas yra skirtinga, mišru negali būti lygiu. Konkrečiai vienmandatė apygarda negali būti lygi 71 kartą didesnei daugiamandatei apygardai.

Apie tai jau ne kartą rašyta [2, 3, 4].

Apie tai, kaip buvo „pasiknista“ po Lietuvos valstybės teisiniais demokratiniais pagrindais yra paaiškinta [4]. Pirmiausiai buvo pakeistas Laikinasis Pagrindinis Įstatymas panaikinant „vienas rinkėjas – vienas balsas“ principą ir sau atsirišant rankas AFERIZMUI teigiant, kad lygu yra tai, kas iš esmės nėra lygu. Tai yra baltas paverstas juodu. Ir tai atliko SIGNATARAI su Vytauto Landsbergio parašu 1992-07-09 priimant antikonstitucinį LR Seimo rinkimų įstatymą.

Tačiau ne visi signatarai su tokia apgaule sutinka. Vienas ir ko gero vienintelis signataras, kuris apie tai rašo [5, 6] yra SIGNATARAS Liudvikas Narcizas Rasimas.

Pateiksiu iš L.N.Rasimo straipsnio keletą citatų:

„Rašant ir derinant Konstitucijos 55-tąjį straipsnį – vieningos nuomonės nepriėjome. Vieni siūlė, kad Seimas būtų renkamas vienmandatėse apygardose, kiti, kad pagal partijų sąrašus. Teko eiti pas deputatus Juozą Karvelį ir Joną Tamulį, faktiškai vadovavusius rinkimų įstatymo rašymui, ir derinti.

Buvo sutarta, kad šį kartą pusė Seimo narių bus išrinkta pagal partinius sąrašus, o kita – vienmandatėse apygardose. Visgi visi gerai supratome, kad tokia mišri rinkimų sistema nėra demokratinė, nes sukuria nelygią išrinktųjų padėtį prieš rinkėjus, o ir patys rinkėjai, rinkdami Seimo nariais žmones, faktiškai savo valią išreiškia kaip simpatijas vienai ar kitai politinei organizacijai. Supratome, kad tokia sistema iš esmės nėra nei lygi, nei visuotinė, nei tiesioginė, todėl bendru sutarimu nutarėme, kad naujai išrinktas Seimas ją pataisys iki 1993 metų spalio 25 d. paprasta tvarka, t. y. kitokia, negu Konstitucijai keisti nustatyta tvarka.“

„Deja, Seimo nariais be didelių pastangų tapę per partinius sąrašus, nutarė, kad tokią privilegiją reikia išsaugoti, todėl kitiems gi kovojusiems vienmandatėse apygardose nebuvo jokių šansų net visiems sutartinai sudaryti 3/5 visų Seimo narių. Taip buvo žengtas pirmas korupcijos, kaip Konstitucijos 55 straipsnyje numatytos rinkimų tvarkos, gadinimas (lot. corrumpere – papirkimas, bet corruptio – gadinimas). Atsirado privilegijuotųjų Seime luomas – išrinktieji pagal partinius sąrašus Seimo nariai ir partinis egoizmas pasidarė norma.“

„Tad ko norėti, kad teismai neišteisintų, kada išteisinti negalima, prokurorai nenutrauktų ikiteisminio persekiojimo, kada nutraukti negalima, saugumo darbuotojai nevaikštinėtų susikišę rankas į kišenes, kada reikia čiupt už sprando, o susireikšminę teisės departamentų amatininkai netrukdytų priiminėti vienos ar kitos prabos teisės aktų, kada juos priimti būtina?“

Taigi aiškiai matome, kad jau tada 1992 metais, kuriant Seimo rinkimų įstatymą buvo dedamos pastangos SUNIEKINTI, sugadinti lygios rinkimų teisės principą, už kurį pasisakė Sąjūdis ir „PASIKNISTI“ po pradedančios atsikurti Lietuvos valstybės teisiniais demokratiniais pagrindais.

O kas atstovauja priešingą, „besiknisančią“ po Lietuvos teisiniais demokratiniais pagrindais, poziciją. Tai čia geriausiu pavyzdžiu yra signataras Rolandas Paulauskas [8]. Net trumpame komentare apie Seimo rinkimų įstatymą sugebėjo prikalbėti 11 blūdų. Aštuoni blūdai straipsnio tekste, o dar trys būdai atskleisti komentaruose.

Gerbiami signatarai, kurie dar esate, kieno pusėje esate, ar signataro L.N.Rasimo ar signataro R.Pauslausko? Pasisakykite.

Sulygindamas signatarus parodau, kokia buvo priešprieša LR Aukščiausioje Taryboje ir kaip matome nugalėjo antikonstitucininkai, penktoji kolona, nes priėmė ir paskiau paliko galioti antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą. Tokį patį penktos kolonos veikimą pademonstravo ir LR KT teisėjai. Iki šiol LR Seimo rinkimų įstatymas yra antikonstitucinis, kuriame įtvirtinta, pasaulį galinti nustebinti, NELYGI RINKIMŲ TEISĖ. Ar Seimo nariai yra visiškai akli ir kurti, kad to vis nemato [1] ir toliau veikia penktos kolonos metodu. Visa tai suponuoja tragišką Valstybei situaciją, kai visi 7 Seimai yra nelegitimūs. O iš neteisės teisė neatsiranda. Prieš rinkimus visos partijos emailais buvo informuotos [9] apie tokią situaciją Valstybėje…. Tačiau tylėjo kaip nusikaltėlių gaujos. Taigi Lietuvoje neturime partijų, tik organizuotas nusikaltėlių gaujas, veikiančias prieš Konstituciją ir antikonstituciniu būdu siekiančios patekti į valdžią. Tai katastrofa, kurią ir matome visose gyvenimo sferose. Partijos nenori paklusti Konstitucijai. Tai kas per žmonės, kokie ten piliečiai, kad niekina LR piliečių priimtą Konstituciją?

Kaip matome L.N.Rasimo citatose randame ir reikšmingai įpintą Jono Tamulio pavardę. Toji pavardė figūruoja ir 2018-07-26 LR 11-os Seimo narių trijuose „KLAUSIMUOSE VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO DIREKTORIUI DARIUI JAUNIŠKIUI“.

LR KT teisėjai taip pat įvykdė [1] tokią pačią diversiją, kaip ir signatarai su V.Landsbergio 1992-07-09 parašu, prieš Lietuvos valstybės teisinius demokratinius pagrindus. Prisiekė Konstitucijai ir ją išniekino.

Dabartiniame 2016-10-09 Seime [4] turime tik 5 vienmandatininkus, o visi kiti yra iš partinių sąrašų. Tokiu būdu yra taip įvykdytas susitarimas [5, 6] „Buvo sutarta, kad šį kartą pusė Seimo narių bus išrinkta pagal partinius sąrašus, o kita – vienmandatėse apygardose.“

Taigi aferizmas siautėja pačiuose Lietuvos valstybės pagrinduose. LR Seimo ir LR KT penktoji kolona ir toliau griauna Lietuvos valstybės teisinius demokratinius pagrindus. Visi 7 Seimai yra antikonstituciniai, nelegitimus. Lietuvos laisvė nelaisvėje.

Štai kodėl LR KT nutarimai ir sprendimai yra „galutiniai ir neskundžiami“. Tai jau pilnai proto netekimas ir antikonstitucinės, nelegitimios valdžios įtvirtinimas.

Nežiūrint į tai 2016-06-06 viešai kreipiausi į LR KT teisėjus dėl nelegitimios Lietuvos valdžios [7]. Sekė ilgai dar vis besitęsianti spengianti tyla. Kas papildomai įrodo, kad LR KT teisėjai yra LR Konstitucijos niekintojai, Lietuvoje įsitaisę kaip penktoji kolona. Galėjo ir neatsakyti, tačiau ištaisyti antikonstitucinę situaciją PRIVALĖJO pagal LR KT įstatymo 62-ą straipsnį. Tai parodo, kad jie sąmoningai, piktybiškai griauna ne tik Lietuvos valstybės teisinius demokratinius pagrindus, tačiau kartu paniekina ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo teisės principus, net nevykdo patiems skirto LR KT įstatymo. Taip jie už gausius Lietuvos biudžeto pinigus griauna Lietuvos valstybės teisinius demokratinius pagrindus. Ar taip ir turi būti?

Sunku žmoniškai paaiškinti, kaip gali būti galutinis ir neskundžiamas nutarimas, kuriuo paneigiami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, nes LR KT [1] palieka galioti Konstitucijai prieštaraujantį Seimo rinkimų įstatymą. Taip sau prisirašoma TIESA paskutinėje instancijoje, kas gali būti tik kokioje nors komunist-kgbist religijoje ir taip sau patys, penktoji kolona, garantuoja galutinio „legitimumo“ įvaizdį. Kaip išsilavinusiems žmonėms iš viso tokios mintys gali kilti? Gal jie jaučiasi dievais, o gal tik penktąja kolona, kuriems būdingas GADINIMAS [5, 6]?

Protas yra tam, kad matytų nematomą, girdėtų negirdimą ir t.t.

Taigi pasinaudokime protu aiškiai matome, kad LR Seimo rinkimų įstatymas po LR KT nutarimo [1] kaip buvo iš esmės antikonstitucinis, taip ir liko, nes jame liko įgyvendinta galimai pasaulį galinti šokiruoti antikonstitucinė NELYGI rinkimų teisė.

Tai kaip čia atsitiko, kad LR KT lyg ir teisingai atsakė į Seimo narių užklausimą, kad turi būti vienmandačių apygardų dydžiai ne 0,8 – 1,2 ribose nuo vidurkio, o 0,9 -1,1 ribose nuo vidurkio?

Problema čia yra LR Konstitucinio Teismo ir Seimo antikonstitucinėje veikloje. LR Konstitucinis Teismas pagal Konstitucijos 102 straipsnį privalo, nes prisiekė, nagrinėti ne vien Konstitucijos neišmanačių (kitaip nereikėtų kreiptis į LR KT) Seimo narių užklausimą, o nagrinėti visą įstatymą, šiuo atveju LR Seimo rinkimų įstatymą, nes pagal LR Konstituciją :

„102 straipsnis

Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.“

Taigi matome, kad Konstitucija kalba apie įstatymus, kas turi būti suprasta kaip visas įstatymas, o ne jo tik menkutė dalelytė, apie kurią siaurai klausia grupė Konstitucijos neišmanančių Seimo narių. Kadangi LR KT teisėjai nagrinėja daugumoje tik siaurus Seimo narių užklausimus, tai jie tokių atveju vykdo antikonstitucinę veiklą ir palieka nagrinėjamą įstatymą galimai prieštaraujantį Konstitucijai. Taip tiksliai ir yra su Seimo rinkimų įstatymu. Seimo nariai užklausė labai „siaurą“ klausimėlį, LR KT atsakė, o Seimo rinkimų įstatymas taip ir liko ANTIKONSTITUCINIS.

Tokiu būdu LR KT teisėjams veikiant antikonstituciškai, t.y. nenagrinėjant viso įstatymo konstituciškumo, tą savo veiklą LR KT teisėjai „įteisina“ kaip galutinę ir neskundžiamą. Taip jau aiškiai yra pažeidžiami dar ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai.

Dar labiau, LR KT sau prisiskiria Konstitucijoje nereglamentuotą veiklą, tai yra pagal antikonstitucines nuostatas formuluoja konstitucinę doktriną ir savo nelegitimiais aiškinimais pakeičia Konstituciją, jos tekstą „konstitucinėmis dvasiomis“, sukonstruotomis ne pagal Konstitucijos tekstą. Konstitucija turi savo tekstą, gi „konstitucinės dvasios“ teksto neturi.

Tai kaip sužinoti ar Konstitucija prieštarauja ar neprieštarauja toms „konstitucinėms dvasioms“? Jeigu „konstitucines dvasias“ LR KT paverstų tekstu, tai tuomet tas „konstitucinių dvasių“ tekstas būtų nelegitimus, nes jo niekas referendume nepriėmė. Tuomet aiškiau būtų galima suprasti, kad ne „konstitucinės dvasios“ yra Konstitucija, o pati Konstitucija yra Konstitucija.

Trumpai kalbant LR KT vykdo antikonstitucinę veiklą ir veikia kaip penktoji kolona. Kitaip tariant yra Lietuvos valstybės teisinių demokratinių pagrindų griovėjai, veikia kaip vykdomo hibridinio karo prieš Lietuvą elementas.

Taigi LR KT privalėtų gavę Seimo narių užklausimus nagrinėti ne vien siaurai tą užklausimą, o nagrinėti visą įstatymą, nes įstatymo ir Konstitucijos ryšys gali būti ir labai sudėtingas, o juk reikia atsakyti, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, o ne ar Seimo narių užklausimas neprieštarauja Konstitucijai. Taigi galima teigti, kad LR KT visą laiką vykdo antikonstitucinę veiklą, nes nagrinėja tik užklausimus, o ne viso įstatymo atitikimą visai Konstitucijai, kaip jiems įsakmiai ir privalomai nurodo Konstitucija.

Parinkusieji ir paskyrusieji tokius LR Konstitucinio Teismo teisėjus turėtų būti labai patenkinti, didžiuotis tokia antikonstitucine LR Konstitucinio Teismo veikla, nes net neišdrįso užregistruoti 2019-03-18 dokumento „LR Seimui pakartotinai dėl KT pirmininko Dainiaus Žalimo apkaltos“ [10].

Literatūra:

1. 2015-10-20 LR KT Nutarimas Nr. KT27-N16/2015 „Dėl skirtingo rinkėjų skaičiaus vienmandatėse rinkimų apygardose“, Byla Nr. 10/2015.

2. 2019-09-11 straipsnis „ULTIMATUMAS Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo“.

3. 2017-03-11 straipsnis „Okupuota nepriklausomybė“.

4. 2019-02-15 straipsnis „Referendumai kaip smilkalų dūmai“.

5. 2016-04-08 Liudviko Narcizo Rasimo straipsnis „Gadinimas“.

6. 2019-03-22 Liudviko Narcizo Rasimo straipsnis „Gadinimas“.

7. 2016-06-06 straipsnis „Viešas kreipimasis į LR Konstitucino Teismo teisėjus“.

8. 2016-09-19 straipsnis „Politikos liūto blūdai“.

9. 2016-06-10 straipsnis „Viešas kreipimasis į partijas ir Seimą“.

10. 2019-03-18 straipsnis „LR Seimui pakartotinai dėl KT pirmininko Dainiaus Žalimo apkaltos“.

11. 2016-10-31 straipsnis „Valdžios vertybių degradacija“.