2020 m. sausio 17 d.

 

Kodėl einu, arba kam Seimui humanitarai?

25
Paskelbta: 2012-09-26 12:10 Autorius: Liudvikas Jakimavičius
Liudvikas Jakimavičius. Nuotr. iš asm. archyvo.
Liudvikas Jakimavičius. Nuotr. iš asm. archyvo.

Taip jau nutiko, kad šį rudenį sutikau būti „Lietuvos sąrašo“ iškeltas kandidatu į Lietuvos Seimą. Kaip ir kiekvienam žmogui, imantis naujo vaidmens, nėra labai lengva save suvokti. Aš nežinau, kokias įsijautimo technologijas naudoja aktoriai prieš spektaklį, vieną vakarą vaidindami Hamletą, o kitą, tarkim, Smerdiakovą iš „Brolių Karamazovų“ ar Ostapą Benderį iš „Dvylikos kėdžių“. Mano bičiulis, plačiausio diapazono aktorius Rolandas Kazlas galėtų man šiuo vaidmenų klausimu labai prasmingai kažką patarti ir pamokyti, kaip į vaidmenį įsijausti ir iš jo išeiti, kai rampa nusileidžia. Kad ir kaip būtų, nors gyvenime yra daug teatro, o teatre turėtų būti daug gyvenimo, tai nėra tapatūs dalykai – greičiau tik persipinančios ir susiglaudžiančios gyvenimo tikrovės zonos.

Jei prieš trisdešimt metų, kai buvau jaunas literatas, Marcelijaus Martinaičio literatų būrelio geltonsnapis, man kas nors būtų pasakęs, kad štai ateis diena ir tu kandidatuosi į Seimą, tokį „aiškiaregį“ būčiau pasiuntęs pasitikrinti sveikatos pas psichiatrą. Man visai kitaip regėjosi mano gyvenimo trajektorijos. Dingojosi, kad, perkopęs penkiasdešimt, sėdėsiu ramus kokioje nors voratinkliais apėjusioje palėpėje prie seno rašomojo stalo ir rašysiu nesibaigiantį gyvenimo eilėraštį apie savo jaunystės meiles ir patirtis, apie sutiktus žmones, matytus vaizdus ir sapnuotus sapnus.

Gyvenimas tokios graudžiai jaukios ir ramios prabangos nesuteikė. Skersvėjis bloškė į visai kitą tikrovės tirštumą. Aišku, joje atsidūriau ne staiga ir netikėtai. Iš vaikystės prisimenu tėvą, priglaudusį ausį prie „Rigondos“ radijo aparato ir pro šnypštimą bandantį išgirsti „Amerikos balso“ žinių laidų nuotrupas, tylų politikavimą sekmadieniais prie pietų stalo po mišių su būreliu tremtinių ir broliu poetu Gediminu Jokimaičiu. Prisimenu ir pagalvę, užmestą ant telefono aparato. Visi tie vaizdiniai, matyt, krito gilyn pasąmonėn ir klojo vertybinių nuostatų pamatą. Todėl niekados nebuvo sudėtinga apsispręsti rimtesnių iššūkių akivaizdoje.

Tą pagalvę, užmestą ant telefono aparato, prisiminiau ne šiaip dėl iškalbingos detalės. Šiandien, susirinkę su draugais aptarti kokį nors rimtesnį mūsų politinės tikrovės klausimą ar veikimo būdą, sumetame kepurėn savo mobiliuosius telefonus ir išnešame į kitą kambarį. Apie ką ši keistoka scena byloja? Paskelbėme Nepriklausomybę prieš 22 metus, įstojome į Europos Sąjungos demokratinių šalių broliją, mus saugo NATO naikintuvai, o mes ta pačia pagalve užspaudžiame savo telefono aparatus. Laiko ciklas apsisuko – ir vėl suvokiame, kad esame, kur buvę.

Tikrosios tiesioginės demokratijos ragavom nedaug – kol būrėmės į gyvą ir platų pilietinį Sąjūdį, keletą pirmųjų atkurtos nepriklausomybės metų. Patyrę anų laikų strategai buvo sutrikę neilgam. Jie suglaudė pečius ir pradėjo skaldyti bei priešinti visuomenę, savo ruožtu atsirėždami vis daugiau teritorijos ir galių sau, siaurindami laisvą visuomenės raiškos lauką. Pakaktų patyrinėti vieną iškalbingą trajektoriją: kaip tolydžio slopintas laisvas žodis mūsų lėšomis išlaikomame Lietuvos radijuje ir televizijoje – nuo „Sąjūdžio bangos“ laikų iki dabartinės „Teisės žinoti“. Diena ir naktis. Esame kažkur pusiaukelėje į „Kasperviziją“ ir į tą pusę gravituojame.

Mano galva, tikras rašytojas visados turėtų būti tikrovės tyrinėtojas ir už ją „šiek tiek“ atsakingas. Kai ta tikrovė darosi ciniška, kai valdžia uzurpuoja piliečių teises ir laisves, sąžiningas rašytojas privalo apie tai žmonėms kalbėti – nesvarbu, kokią formą pasirinktų: kūriniais ar gyvu žodžiu miestų aikštėse. Kuo mažiau valstybėje demokratijos, tuo neparankesnis valdžioms sąžiningas rašytojas, kalbantis tiesą. Totalitarinėse ar autokratinėse valstybėse tokio rašytojo vieta yra kalėjimas, neišvengiama jo patirtis – bauginimai, persekiojimai, nesibaigiantys kafkiški teismų procesai. Mano bičiuliui ir bendražygiui Dariui Kuoliui iškeltos trys administracinės bylos ir vyksta dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl prieš vaiką smurtavusio advokato Gintaro Černiausko garbės įžeidimo. Siuvama baudžiamoji byla.

Savo atkurtoje valstybėje prie Nepriklausomybės ištakų stovėję dori Lietuvos piliečiai tampa disidentais. Žiūrėk, tuoj taps ir politiniais kaliniais, tiesos ir teisingumo ieškotojai – viešosios tvarkos pažeidėjais ir nusikaltėliais. Su pareigūnu bendrauti įstatymas leidžia tik per 25 metrų atstumą, su Prezidente ir jos patarėjais – per 75 metrus. Vadinasi, reikia turėti labai stiprią gerklę ir labai garsiai rėkti, kad būtum išgirstas. Tačiau tavo riksmo niekas išgirsti nenori.

Valdžia nuo žmonių užsirakino savo Olimpe ir su pasimėgavimu žaidžia ciniškus galios žaidimus. Slaptom kamerom iš Alma Mater Vilnensis Filosofijos fakulteto pareigūnai filmuoja ir retransliuoja tiesiai į VSD kabinetus laisvus menininkus, Simono Daukanto aikštėje kreidelėmis rašančius žodį TIE–SOS, o tuose kabinetuose susėdę cinikai šaiposi: „Kokios jie ten tiesos užsigeidė? Jiems reikia lazdos.“ Ir visos šios pavojingos slinktys vyksta dabartiniam Seimui tylint ir laiminant demokratijos pamatų griovimą. Visuomenei mėginama įkalti galvon, kad Seime turėtų dirbti tik ekonomistai, teisininkai, dabar dar – ir energetikai. Tai baisus blūdas. Ekonomistų, teisininkų ir energetikų dauguma turi dirbti vyriausybėje, o į parlamentą žmogus turėtų būti renkamas pagal sąžinės, padorumo ir nepaperkamumo kriterijus.

Kad Seimas atgautų žlugusį piliečių pasitikėjimą, turi iš esmės pasikeisti Seimo narių prekeiviškas diskursas ir elgesys. Kol mūsų Aukščiausioje Taryboje, Atkuriamajame Seime ir vėlesniuose Seimuose dirbo sąžiningi rašto žmonės Kazys Saja, Saulius Šaltenis, Algirdas Patackas, Jonas Avyžius, buvo ramiau, nes žinojai, kad šie vyrai netylės ir neleis tyčiotis iš žmonių, iš valstybės. Kol seimuose būdavo humanitarų ir rašytojų, ten nesiautėjo cinikai: jie bent šiek tiek susilaikydavo, nes bet kada viešai galėjo būti sugėdinti. Jei į Seimą šį rudenį būtų išrinkta humanitarų: filosofų, filologų, istorikų, atsirastų toje belangėje daugiau moralinio jautrumo, o visuomenė gal imtų pagarbiau žiūrėti į pagrindinę mūsų valstybės instituciją, kuri ir yra Lietuvos veidas.

Man šiandien skauda – dėl žeminamų žmonių, dėl niekinamos ir apvaginėjamos valstybės. Todėl ir apsisprendžiau paaukoti viešiems reikalams ketverius dar visai kūrybingo savo gyvenimo metus. Man rūpi padėti žmonėms susigrąžinti laisvą valstybę, atgauti orumą. Lietuva – per daug brangus kraštas, kad leistume cinikams iš jos toliau tyčiotis. Pamėginkime tai nykumai pasipriešinti, pamėginkime padėtį keisti. Kaip Sąjūdžio laikais turiu vilties – mums pasiseks.
 

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
25. VISIEMS
(2012-09-30 18:41:06)
(86.100.8.11) Parašė:

Ką tik pasirodė naujausias S. Stulpino str, “Teisėsaugos parodija” Skaitykite internete “Vakarų Eksprese” Straipsnis tiesiai į dešimtuką Atsakyti



24. Autoriui
(2012-09-30 11:47:13)
(78.61.251.55) Parašė:

(aciprasau uz raides). Susimildamas tik neminek istoriku tarp LAISVU, MASTANCIU ir GARBINGU zmoniu. Istorija ne mokslas, o gryna iki slykstumo melaginga ideologija. Tikiuosi, kad istorikus paminejai tiesiog "is inercijos". Pasigilines, labai lengvai aptiktum, kad mokiniams prievarta brukama "istorija" tera labai siauro "praeities siulelio" vaizdavimas TAIP, kaip reikejo vadoveli rasiusio istoriko UZSAKOVUI. Istorikui BUTINA pataikauti. Tie nelaimeliai gyvena is pataikavimo. TIESA jiems nerupi. Jie mokomi ne MASTYTI, o itikti t.y. parsiduoti bet kokiam uzsakovui. Uz duonos kriauksle. Be sviesto. Kaip manai, ka TOKIE darytu seime?



23. Al
(2012-09-28 17:13:22)
(78.60.156.126) Parašė:

Pikasai, atsibusk. Šalyje veikia stiprus čekistinis pogrindis, jau faktiškai valdantis šalį. Mūsų ,,vilties partija" tėra viewna iš jo priedangos organizacijų, jei ne rėmėja.



22. Pikasas
(2012-09-28 13:09:34)
(78.62.86.131) Parašė:

Galima tvirtai teigti, kad Lietuvoje kova tarp tiesos ir melo tęsiasi visą Nepriklausomybės laikotarpį ir jos galo nematyti. Jei labiau konkretizuoti, tai fašizmas gerokai pastumtas į istorijos vadovėlių puslapius, o komunizmas savo įvertinimo dar nesulaukė. Net ir “blogio ašis” Pasaulyje išliko. Likimas lėmė, kad esame Rytų imperijos pašonėje ir mūsų tautai tenka kovoti tai už laisvą spaudą ar žodį caro patvaldystės metais, tai sukandus dantis po poros laisvės dešimtmečių kęsti bolševikinės – komunistinės prievartos pasidargstymus. LSSR buvosios kolaboravimui skirtos komunistų ir komjaunimo organizacijos, pasitelkdamos į talką imperines prievartos struktūras, penkis dešimtmečius alino mūsų sielas ir protus. Tam, kad tai daryti būtų lengviau padaryta viskas, kas įmanoma, kad prie to prisidėtų sovietinės teisėsaugos institucijos ir sovietinių kličių perpildyta žiniasklaida. Taip, mes tapome vizualiai laisvi ir laisvą žodį gan atsargiai jau galima išsakyti. Tačiau teisinė sistema liko kietu monolitu, nenorinčiu jokių permainų. Jos tampa sunkiai įmanomos, nes neokomunistinės jėgos nenori prarasti ryšius su ja dengiančia bei patarnaujančia teisėsauga. Kvalifikuotus teisės specialistus, kurie panoro eiti tarnauti laisvėjančiai visuomenei, galima buvo ant rankų pirštų suskaičiuoti. Po “dainuojančios revoliucijos” visų nebūtų prireikę. Situacija per dvidešimtmetį pasikeitė neryškiai, o atraminiuose teisėsaugos valdymo postuose vis dar matome to pačio sovietinio raugo pareigūnus arba tuos, kurie buvo teisės specialybių fakultetuose tokių paruošti, naujos kartos atstovai. Ir tik vienas kitas teisininkas, dažniausiai toks, koris buvo nukentėjęs “nuo savų” išdrįso raiškiau pasireikšti “D.Kedžio istorijoje” nepalaikydamas A.Ūso garbės ir L.Stankūnaitės interesų. Kova dėl dviejų mergaičių likimo dar nesibaigė, tačiau tikėtis, kad ji pasibaigs tiesos pergale – vilčių išlieka vis mažiau. Šios kovos eigoje atsitiko dar kai kas svarbaus. Negalint pasiekti tiesos ir teisingumo įprastomis teisinėmis priemonėmis, buvo nutarta kurti politinę partiją ir su ja bandyti Seime įtakoti pozityvius tiesos ir teisingumo siekiančius procesus. Manau, kad dauguma eilinių šalies piliečių suprato tokius siekius ir nemaža dalis jiems pritaria ir šiandien. Tik aukščiausi šalies politikai ir jų aplinka to suprasti nenori dėl aukščiau paminėtos pagrindinės priežasties. Politiniai žaidimai šios istorijos tėkmėje taip įsisiūbavo, kad buvo pamiršti moraliniai bendražmogiškiški principai ir dėmesys tapo supauptas tik pragmatiškiems valdžios pasidalinimo interesams tenkinti. Kokie tie interesai, kas juos inspiruoja ir kaip tame fone atrodo mūsų teisėsauga ir žiniasklaida dar vertės atskirai padiskutuoti . Esu dėkingas visiems, kurie atkreipė dėmesį į čia pateiktą Pikasiuko penkių komentarų ciklą N.Venckienės apsisprendimo tema. Kai kurie kolegos komentatoriai atsakymus į savo klausimus galite rasti ir tuose tekstuose. Tie kurie mano, kad “burokiniai” dariniai yra tinkami kompanionai “Drąsos kelio” politinei partijai – galėtų nuosekliau pagrįsti savo nuomonę.



21. Al
(2012-09-28 00:51:17)
(78.60.156.126) Parašė:

Pikasai, visai galėčiau patikėti, kad DK buvo sumanyta čekistų dar Garliavos priešaušry. Tai patvirtina Gylio ir Matulevičiaus buvimas DK avangarde. Ir kad Songaila ar Paksas slapta dirba į kairę. Bet TS sąjungininkai liberalai, man atrodo, visai atvirai dirba į kairę. Maža to, Garliavos istorijoje TS stojo ne Lietuvos, o čekistinės mafijos pusėn. Jei tikėti Veryga - ir Lietuvos girdytojų pusėn. Tai už ką balsuot ? Tam, kad balsuočiau nors už vieną TS narį, man reikia jų ataskaitos ir pozicijos Garliavos ir kituose su čekistiniu pogrindžiu susijusiuose klausimuose. Be to, balsavimas už TS reikštų balsavimą už AE. Ir, mano nuomone - už Lietuvos deportaciją.



20. Pikasas > 10 nr
(2012-09-27 22:51:37)
(78.62.86.131) Parašė:

Niekados, per ilgą eilę metų savo komentaruose nesu raginęs balsuoti už kurią nors partiją ar atskirą kandidatą. Suvokti situaciją, įvertinti ir išreikšti savo politinę poziciją turi teisę kiekvienas rinkėjas. Savo komentaruose tik bandau ieškoti kelio tiesos link. Kviečiu ir jus prie tokių paieškų prisidėti.



19. Pikasas
(2012-09-27 17:46:34)
(78.62.86.131) Parašė:

Esu dėkingas visiems, kurie atkreipė dėmesį į čia pateiktą Pikasiuko komentarus N.Venckienės apsisprendimo tema. Kai kurie kolegos komentatoriai atsakymus į savo klausimus galite rasti ir tuose tekstuose. Kai kurie jų buvo “numoderuoti”, bet dauguma išliko. Tie kurie mano, kad “burokiniai” dariniai yra tinkami kompanionai “Drąsos kelio” politinei partijai – galėtų nuosekliau pagrįsti savo nuomonę. Jei žvelgti į netolimą perspektyvą, tai turiu tokią nuomonę, kad galima “Drąsiaus kelio” frakcija būsimame Seime turės tendenciją suskilti į nuoširdžius tiesos ir teisingumo siekėjus ir užsislaptinusius “kremlinų” ar dar kokių neaiškių jėgų statytinius. Išsaugau viltį, kad Neringa Venckienė sugebės savo aplinkoje atsirinkti kas yra kas ir nenukeliaus į valstybės kenkėjų gretas “su visais batais”. Kaip mename, Arūnas Valinskas nesuvaldė savo margalypio darinio, nes ir padaryti to negalėjo. Didesnė jo dalis gal net nemanė būti kitur, kaip su kairiaisiais. Atsiskyrėliai, visokie “diniai”, “sacharukai” ir panašūs perbėgo į kairiųjų valdomą opoziciją, o Arūnas Valinskas porą metų dar išsaugojo savo “samurajus”, kurie vėliau “in corpore” su vadu sugūžėjo pas laaabai pragmatiškus A. Čapliko ir R.Palaičio valdomus liberalcentristus. Kai kas bando Pikasiuką graudinti, klausdami maždaug, kodėl neminiu mergaitės. Paminėjau ir ją ir šiuose puslapiuose. Turime sugebėti politiškai atskirti “D.Kedžio istoriją”, kurią aptariau savo komentaruose gan plačiai ir N.Venckienės pasirinktą kelią su “idėjiškai artimesniais” paksoidais ir songailiniais. Priminsiu, kad Tautininkų partija tapo tautininkų frakcija ir yra TS LKD dalis ir darbuojasi “Vardan tos…” Atskilusi G.Songailos tautininkų grupė reiškė ne ką kitą, o TS LKD partijos apsivalymą. Jis, galima sakyti, buvo užprogramuotas dar tada, kai konservatoriai sutiko tautininkus priimti ir Songaila būtent su jais pateko į Seimą. Vėliau šis save pristatantis dideliu patriotu politikas padarė tai, kas ir buvo jam užprogramuota. Nenorėčiau tikslinti programistų adreso, nes galiu tiksliai nepataikyti. Pakaks, kad mostelėsiu ranka, kaip mėgstama sakyti, “Latvių gatvės link…”



18. pritariu
(2012-09-27 15:43:44)
(78.61.176.199) Parašė:

palaikau,nes toliau ,tai jau i niekur......



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras