Kitų frakcijų nariai nesijaučia Darbo partijos bendražygiais

Ketvirtadienį Seimas pritarė Prokuratūros įstatymo pataisoms, kurios suteiks galią siūlyti prezidentei iš pareigų atleisti generalinį prokurorą. Iš viso balsavime dalyvavo 75 Seimo nariai, už pasisakė 60, 15 – susilaikė. Net 25 iš teigiamai balsavusiųjų buvo iš Darbo partijos frakcijos.

Prezidentė užvakarykštį balsavimą pavadino teisiamos Darbo partijos balsais priimtu, antikonstituciniu, teisėsaugos nepriklausomybę naikinančiu žingsniu ir iš anksto patikino, kad tokio įstatymo tikrai nepasirašys.

Ekspertai.eu apklausė kitų frakcijų, nepriklausančių Darbo partijai, narius:

a) Ar Jūs jaučiatės priklausąs (-anti) Darbo partijai?

b) Kaip vertinate tokį prezidentės pareiškimą?

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Linas Balsys

a) Ne, aš visiškai nesijaučiu priklausąs Darbo partijai. 35 balsai iš tų 60 buvo kitų frakcijų, tarp jų vienas konservatorius. Aš esu Žaliųjų partijos atstovas Seime, Mišrioje grupėje, neturiu jokių tikslų suvesti sąskaitas su prokuroru, kaip buvo bandoma primesti.

Kadangi kai kas iš Darbo partijos yra nuteistas ar teisiasi, ar bylinėjasi, tai esą jiems galėjo būti pamatas taip balsuoti. Aš tokių kriterijų neturiu. Pagrindinis mano kriterijus, kodėl aš esu vienas iniciatorių kartu su Aurelija Stancikiene, yra subalansuoti valdžių pasiskirstymą Lietuvoje, kad jis būtų sąžiningas ir optimalus.

Prokuratūros įstatymo 4 straipsnyje parašyta, kad Seimas nustato prokuratūros veiklos prioritetus ir atlieka neprocesinę (nesikiša į konkrečių bylų ir ikiteisminių tyrimų veiklą) parlamentinę veiklos kontrolę, į kurią patenka ir prokuratūros, ir prokuroro veiklos vertinimas. Įstatymas įpareigoja tą kontrolę atlikti išklausant ir įvertinant metinę prokuroro ataskaitą. Tačiau iki šiol buvo įstatymo spraga, kad išklausom ir viskas; jeigu vertinam blogai, tai nieko neįvyksta. O tame pačiame įstatyme pasakyta, kad Generalinė prokuratūra ir generalinis prokuroras yra atskaitingi šalies prezidentui ir Seimui. Tai yra lygiai vienoda atskaitomybė. Tačiau galimybės įvertinti veiklą ir imtis priemonių, jeigu ta veikla įvertinama blogai, Seimas neturi, nes kitas įstatymas sako, jog generalinį prokurorą skiria ir atleidžia šalies prezidentas Seimo pritarimu. Tai yra gerai, bet nėra grįžtamojo ryšio iš kitos pusės. Seimas neturi jokios iniciatyvos nei galios inicijuoti prokuroro atleidimą taip pat kaip prezidentas.

Todėl mes savo šiuo pasiūlymu subalansuojame galias, papildydami Prokuratūros įstatymą vienu paprastu punktu, kad generalinį prokurorą gali atleisti prezidentas Seimo siūlymu. Žodis „gali“ visiškai neprieštarauja Konstitucijai ir tai įvertino Seimo Teisės departamentas ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš taip pat manau, kad viskas atitinka Konstituciją, tai nėra Konstitucijoje numatytų galių atėmimas iš prezidento, nes mes įrašėme „gali atleisti“.

Tai yra, mes skatiname dialogą tarp Seimo ir prezidento institucijų. Šiuo metu to dialogo labai trūksta, jis tiesiog nevyksta, didžiąja dalimi dėl to, kad Prezidentūra nemato reikalo jį užmegzti, o kartais ir Seimas nemato.

Mūsų iniciatyva labai paskatintų pradėti dialogą tokiu svarbiu klausimu kaip generalinis prokuroras. Dabar, kai Seimas nepatvirtino prokuratūros metinės ataskaitos, mes ruošiamės teikti prezidentei siūlymą atleisti prokurorą, jeigu tas įstatymas būtų jau pataisytas, prezidentė turėtų teisinį pagrindą atleisti arba ne. Galėtų vykti dialogas, būtų galima toliau diskutuoti, kodėl taip įvertinome, nes dabar prezidentė, jeigu ir norėtų įvertinti mūsų kreipimąsi ir atleisti prokurorą, tiesiog negalėtų, nes dabartiniame įstatyme to nebuvo parašyta, o mes pasiūlėme tai ištaisyti.

Na, o jeigu mes prezidentei pasiūlysime atleisti generalinį prokurorą, bet ji to nepadarys, tai tokiu būdu parodys, jog visiškai negerbia Seimo kaip tautos atstovybės. Tačiau galbūt įvyks diskusija, bus išsakyti argumentai, veikla pataisyta, sutarta dėl kažkokio kompromiso.

Aš pasisakau už valdžios institucijų dialogą, nes Vyriausybė, Seimas ir Prezidentūra pagal mūsų Konstituciją yra trys svarbiausios valdžios institucijos, kurios privalo tarpusavyje ne kariauti, ne konkuruoti, o bendradarbiauti. Ši mūsų pataisa kaip tik tai ir skatina. Ji suteikia Seimui galimybę parodyti iniciatyvą ir tai yra savotiškas saugiklis. Tiek prokuroras, tiek šalies prezidentas, žinodami, kad Seimas turi tokią vertinimo ir sprendimo galią, prieš imdamiesi kažkokių veiksmų galbūt atsakingiau į tai žiūrėtų. Šiuo atveju kalbant apie prokurorą – kol kas jis turi baimintis, gerąja to žodžio prasme, tik prezidento, o dabar atsirastų prievolė šiek tiek kreipti dėmesį ir į tai, ką galvoja ir kaip jo veiklą vertina parlamentas.  

b) Vertinu kaip emocingą pareiškimą. Jau kas kas, bet prezidentė turėtų žinoti, kad pagal Konstituciją prezidentas neturi jokių galių ar įgaliojimų vertinti įstatymus konstitucingumo požiūriu. Tuos įgaliojimus turi Seimo Teisės departamentas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Konstitucinis teismas, kaip aukščiausia instancija. Prezidentas negali nustatyti ir neturi teisės vertinti. Mūsų šalies vadovė gali turėti savo nuomonę, bet ji pareiškė ne „mano nuomone, neatitinka“, ji pareiškė: „neatitinka Konstitucijos“. Tai, aš manau, yra emocingas pareiškimas, galbūt prezidentė šiek tiek išsigandusi, kad iš jos kažkas atima galias, bet niekas jų neatima, tai nėra pataisa, nukreipta nei prieš prokurorą Darių Valį, nei prieš prezidentę, nei prieš konservatorių frakciją, kuri palaiko ir D. Valį, ir prezidentę.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Naglis Puteikis 

a) Aš nepriklausau, bet manau, kad labiausiai turėtų įsižeisti tie Seimo nariai, kurie vienmandatėse antrajame ture įveikė Darbo partijos atstovus – Vitalijus Gailius, kuris tą partiją labai kritikuoja, ir Povilas Urbšys, kuris tiesiog sutriuškino Darbo partijos atstovą 70 procentų prieš 30. Jis yra pats didžiausias tos partijos kritikas Seime ir nuoseklus kovotojas su ja. Tai šie du žmonės balsavo už tą pataisą, kuri iš esmės normalioje demokratinėje valstybėje būtų truputėlį juokinga, nes čia tik suteikiamos galimybės Seimui siūlyti prezidentei atleisti generalinį prokurorą. Tas įstatymas neįtvirtina pareigos prezidentei atleisti prokurorą, ji gali atsakyti: Gerbiamas ar negerbiamas Seime, manęs neįtikino jūsų argumentacija, aš neatleisiu generalinio prokuroro ir Darius Valys toliau siuntinės gibonų ir orangutangų išvaizdos STT agentus suiminėti ir kratyti žurnalistus Seimo posėdžio metu.  

Prezidentės spaudos tarnyba tyčia klaidina visuomenę, gąsdindama grėsme, nes Darbo partija, Prezidentūros teigimu, yra Rusijos įrankis. Kai sakoma, kad šis sprendimas priimtas Darbo partijos balsais, tai norima parodyti, jog čia Kremlius priėmė sprendimą švelniai kontroliuoti generalinį prokurorą.

Aš suprantu prezidentės rinkimų štabo taktiką: visi, kurie kritikuoja prezidentę, yra Kremliaus agentai arba „Gazpromas“. Tokią taktiką panaudojo Andriaus Kubiliaus rinkimų štabas, kai vyko jo ir Vytauto Landsbergio dvikova dėl partijos pirmininko posto. Tada viename portale pasirodė straipsnis, kuriame buvo nedviprasmiškai užsimenama, jog tas, kas palaiko V. Lansbergį, griauna energetinę Lietuvos nepriklausomybę, ir visi, kas nori išsaugoti laisvę nuo Rusijos, turi balsuoti už A. Kubilių. Tą patį šabloną (iš dalies rinkimų štabai persidengę) naudoja D. Grybauskaitės rinkimų štabas, nes jei prezidentė nori laimėti antrajame būsimų rinkimų ture, jai būtina, kad už ją balsuotų daugiau nei pusė gerbėjų.  

b) Jis (pareiškimas) yra susijęs su prezidento rinkimais. Viena vertus, norima parodyti, kad prieš prezidentę kovoja Kremlius ir visi patriotai turi balsuoti už ją. Antra vertus, tai susiję su tuo, jog Seimas anksčiau kontroliavo teisėsaugos institucijas, – vos prieš kelerius metus pakeista Konstitucija suteikė prokurorui tokią neliečiamybę, kurios neturi nė vienas pasaulio prokuroras. Dabar jis nenori būti atleistas, tai jo ir neįmanoma atleisti, nes panaikinti visi straipsniai, kurie būtų leidę pašalinti jį iš užimamų pareigų. Prokuratūros įstatymas taip pataisytas prieš porą metų. Seimas stengėsi suteikti prokurorui nepriklausomybę, bet dabar jis gali daryti ką nori, pažeidinėti vieną po kito įstatymus ir likti savo pareigose. Dabar prezidentės rinkimų štabas kontroliuoja tuos pareigūnus, kurie skirti prezidentės, ir nesvarbu, kad Seimo pritarimu, nes pastarasis išoperavo visas savo kontrolės galias. Todėl mes sau suteikėme vieną mažytę moralinę galimybę – kreiptis į prezidentę.  

Be Darbo partijos frakcijos balsų įstatymas nebūtų priimtas, tačiau sakyti, kad priimta vien jų balsais, reiškia priskirti prie tų 25 dar 35 kitų frakcijų narius. Jeigu prezidentė sako, kad įstatymas buvo priimtas šios partijos balsais, tai atsakymas būtų toks – „ne“. V. Gailiaus ir P. Urbšio balsais, nes Darbo partija tylėjo, o labiausiai piktinosi šie sąžiningiausi pareigūnai, kurie daugiausiai prigaudė korumpuotų politikų. Jais abejoti nėra pagrindo, tačiau jie yra dirbę su D. Valiu, ir P. Urbšys išėjęs į tribūną sako, kad tokio nuo vieno asmens priklausomo, visiškai kišeninio generalinio prokuroro dar nebuvo Lietuvos istorijoje.

Taip pat jis pasakojo, kaip buvo elgiamasi Vito Matuzo byloje, kai D. Valys bandė ją sužlugdyti. O mums sako, – jūs pasakykit, ką D. Valys padarė blogo? Štai P. Urbšys liudija, visi rezonansiniai tyrimai yra nugesinti. Be to, D. Valys dezinformavo ankstesnės Seimo kadencijos Antikorupcinę komisiją, melavo mums kartu su savo pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu ir VSD generalinio direktoriaus pavaduotoju Romualdu Vaišnoru. D. Valys pažeidė įstatymą, jis pavedė VSD atlikti ikiteisminį tyrimą dėl V. Gailiaus ir Vytauto Giržado, nors įstatymas draudžia šiai institucijai vykdyti tokius tyrimus. Ir visa tai pasakoja ne Darbo partija, o P. Urbšys, kuris tą partiją rinkimuose įveikė. Tad prezidentė dabar užsiima grynai priešrinkiminiais triukais.

Aišku, yra ir dar vienas tikslas: prezidentės rinkimų štabui labai nepatinka, kad Seimas bando atgauti parlamentinę kontrolę. Beje, kitose šalyse teisėsaugininkai yra pavaldūs Vyriausybei, Estijoje generalinis prokuroras pavaldus teisingumo ministrui. Tai europinė praktika, o pas mus – kažkoks rusiškas modelis, kur viskas sutelkta prezidentūros galioje. Kai mes nubalsavome už šitą nedidelę parlamentinės kontrolės galimybę, prezidentūros rinkimų štabas greičiausiai įsiuto dėl tokio Seimo elgesio, pradėjo šmeižti, kad mes pažeidžiame Konstituciją. Kur mes ją pažeidėme, kai joje pasakyta, jog prokuroro veiklą reglamentuoja įstatymas, o jis pats atskaitingas Seimui ir prezidentei? Mes turime teisę nepatvirtinti ataskaitos, mes turime teisę dėl jo kažką pasakyti tam asmeniui, kuris jį paskyrė, šiuo atveju – prezidentei. Kokie čia XX amžiaus pradžios Lotynų Amerikos diktatūriniai bruožai išryškėja prezidentūros rinkimų štabo darbe?

Kodėl taip balsavo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija (N. Puteikis buvo už, Sergejus Jovaiša susilaikė, daugiau niekas nebalsavo)? Man tai yra didžiulė paslaptis, nes praeitoje kadencijoje Jurgis Razma, Rimantas Dagys ir dar keli kiti užregistravo pataisą, kad generalinį prokurorą būtų privalu atleisti, jei Seimas nepatvirtina jo ataskaitos. Dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Tą dieną (ketvirtadienį) mes šį įstatymą priiminėjome po pietų, o iš ryto manęs frakcijoje bandė klausti: Kodėl tu vienintelis iš frakcijos pasirašei po tokiu projektu? Aš sakau: O jūs, kolegos, nematote, kas vyksta? Juk generalinio prokuroro nurodymu buvo naktį atlikta krata tos vargšės Seimo administracijos darbuotojos namuose. Kodėl į jos namus reikia eiti naktį, gąsdinti jos artimuosius, kodėl toks terorizmas, kodėl tokie kremliški antpuoliai? Jūs matote, ką daro D. Valys, ir jį ginate. Kitą dieną ateis ir jus pačius išves dėl tos pažymos. Jeigu Tėvynės sąjunga rems tokius valius ir tokius STT vadovus, kaip Saulius Urbanavičius, tai baigs kaip liberalcentristai. Prezidentės rinkimų štabas jais pasinaudojo ir paskandino, dabar naudojasi konservatoriais.

Tai, ką daro visa ši kompanija (D. Valys, S. Urbanavičius ir prezidentės rinkimų štabas), neturi nieko bendra su vakarietiška europine demokratija. Tai yra rytietiškos diktatūros praktika. Kaip gali save iš Sąjūdžio kildinanti partija palaikyti tokius teisėsaugininkus ir tokius jų veiksmus? Kaip jie gali toleruoti jų buvimą postuose? O kur tikrai gali būti Kremliaus ranka, – tai sukūrimas situacijos, kai už demokratijos vertybes, už spaudos laisvę, už žmogaus teises kovoja Darbo partija, o tuos teisininkų cecho atstovus, kurie laužo Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintas žmogaus teises, palaiko Tėvynės sąjunga. Įsivaizduokite, koks absurdas. Partija sakosi esanti vakarietiška, bet palaiko rytietiškus metodus, o Darbo partija šiuo atveju atrodo kaip kovotoja už pilietines, demokratines žmogaus teises. Va, čia Kremliaus agentai tikrai juokiasi, ir jeigu jie turi agentų prezidentės rinkimų štabe, tai D. Valys yra numeris vienas, S. Urbanavičius – numeris du, o R. Vaišnoras – numeris trys.

Ar aš pats negalvoju išeiti iš konservatorių partijos? O kodėl turėčiau? Aš į ją įstojau 1995 metais, pamatęs, kad partijoje yra tokie žmonės kaip Algirdas Petrusevičius. Ir mano tėvas, kuris buvo politinis kalinys, gavęs 10 metų už tai, kad dalino lapelius 1946-iais ir agitavo neiti į okupacinius rinkimus, taip pat įstojo į šią partiją. Kai įstojau aš, ji kovojo už demokratiją, žmogaus laisves, buvo vakarietiška. Kas čia dabar jai atsitiko? Man tai milžiniška paslaptis.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narė Jolita Vaickienė

a) Aš Darbo partijai? Natūralu, kad nesijaučiu, nes esu „Tvarkos ir teisingumo“ atstovė. Partiškumas kartais nebūtinai turi įtakos įstatymų priėmimui. Akivaizdu, kad tą įstatymą paskatino priimti tai, jog Seimo įgaliojimai kartais yra visiškai nuvertinami ir ši institucija darosi neįgali.

b) Niekaip nevertinu. Kiekvienas žmogus turi teisę kažką pasakyti ir atsakyti už savo žodžius. O jeigu prezidentei taip atrodo, tai čia jau jos nuomonė ir komentuoti jos žodžių nelabai norėčiau. Yra pasidalijimas tarp institucijų ir kiekviena jų turi viena kitą gerbti. Ar čia sulaukėme pagarbos, ar kažkokio priekaišto, nežinau.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas

a) Na, ne. Jeigu žiūrėtume į balsavusiųjų sąrašą, tai galime sakyti: Darbo partijos balsais, socialdemokratų balsais, „Tvarkos ir teisingumo“ balsais, lenkų, liberalų sąjūdžio, „Drąsos kelio“ ir netgi konservatorių balsais. Galbūt be Darbo partijos frakcijos balsų šis įstatymas nebūtų priimtas, bet mes negalime taip vertinti todėl, kad tai yra Seimo nariai, o juos išrinko tauta. Vieniems jie gali nepatikti, kiti gali jų nemėgti ir nekęsti, bet nepripažinti, kad jie yra Seimo nariai – neišeina. Mes komitete taisėme šį projektą, ir manau, kad dabar jis tikrai neprieštarauja Konstitucijai, priešingai tam, ką kai kurie kalba. Kokia iš to nauda, jei prezidentė šį įstatymą gali vetuoti? Ji vetuodama turi siūlyti pakeitimus arba laikyti jį nepriimtu, ir tada Seimas svarsto. Jeigu sutinka, tai pritaria, jeigu nesutinka, tai daugiau kaip pusės Seimo narių balsais gali nepritarti. 

b) Kaip netikslų ir galbūt paskatintą noro sumenkinti balsavusius. Tačiau savo nuomonę pareiškė aštuonių frakcijų atstovai.