2019 m. lapkričio 16 d.

 

Keliolikos milijonų aferos tyrimo kelias iš Generalinės prokuratūros į... policijos komisariatą

Paskelbta: 2010-06-28 06:10 Autorius: ekspertai.eu

Ikiteisminis tyrimas dėl kino teatro "Lietuva" privatizavimo - vienas iš daugelio klasikinių pavyzdžių, kaip teisėsauga techniškai ir nebaudžiamai vilkina ikiteisminius tyrimus iki tol, kol galiausiai sueina senaties terminas ir viskas tampa teisėta.Generalinė prokuratūra

2009 kovo 31 d. judėjimas "Už Lietuvą be kabučių" ir ekspertai.eu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti nusikalstamos veikos požymių turintį „Lietuvos“ kino teatro privatizavimą ir imtis priemonių, kad visuomenei būtų atlyginta keliolikos milijonų litų žala.

2009 balandžio 3 d. Generalinė prokuratūra persiuntė šį prašymą Vilniaus apygardos  prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiajai prokurorei I. Zaikienei. I. Zaikienė vizavo prok. I. Mikelioniui, šis - prok. G. Tarasevičiui. G. Tarasevičius 2009 balandžio 16 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris 2009 birželio 3 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas. 2009 birželio 18 d. G. Tarasevičius pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 228 str. 1 d.

2009 birželio 29 d. prok. J. Rinkevičius priėmė nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Nuo 2009 liepos 15 d. ikiteisminį tyrimą buvo pavesta atlikti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. pirmajam policijos komisariatui. Nuo 2010 kovo 20 d. byla keliauja vėl aukštyn – ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Vilniaus apskrities VPK.

Ar yra tikimybė, kad byla pateks į teismą? Vargu, laiko liko per mažai. Senaties terminas šiai bylai sueina 2010 m. rugsėjo 23 d. Nuo tada iš valstybės pavogti milijonai taps legalūs. Laukti, kol eilinis valstybės apiplėšimas įsiteisins liko visai nedaug. Teisėsauga visas problemas jau beveik išsprendė.



Pagal galiojančio LR BK normas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma nuo tada, kai padaryta nusikalstama veika. Kiekvienai nusikalstamai veikai, atsižvelgiant į jos pavojingumo laipsnį, atitinkamai taikomas ir apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, t.y., jei nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas nėra išaiškinamas per BK nustatytą laikotarpį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senačiai, byla nutraukiama.

Ši praktika ydinga tuo, kad tiek nusikalstamas veikas padarę asmenys, tiek juos ginantys advokatai, dažnai taip pat ikiteisminio tyrimo įstaigos bei teismai vilkina tyrimą bei bylos nagrinėjimą, ko pasekoje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, nusikaltimą padariusio asmens nubausti nebėra galimybės.

Tokiu atveju yra visiškai išvengiama baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, iššvaistomas laikas ir lėšos, atliekant ikiteisminį tyrimą. Neretai pasitaiko, kad įdėjus daug darbo ir pastangų, išaiškinus nusikaltimus padariusius asmenis ir paruošus bylą teismui, ji tiesiog nutraukiama, suėjus Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. 

Akivaizdu, kad tokia praktika sudaro sąlygas proceso dalyviams (ar kitiems suinteresuotiems asmenims) specialiai vilkinti ikiteisminį tyrimą ir dėl šios priežasties nemažai bylų, kuriose padaryta didelė žala valstybės, juridinių bei fizinių asmenų interesams, yra tiesiog teisiškai „numarinamos“, nebepaliekant teisės šio sprendimo apskųsti.

Tikslinga būtų inicijuoti baudžiamojo kodekso 95 str. (Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis)  pakeitimus, nustatant, kad ši senatis būtų skaičiuojama ne nuo nusikalstamos veikos padarymo, o nuo nusikaltimo išaiškinimo ir jį padariusio asmens nustatymo. Vėlgi, taikant tokius kriterijus, ikiteisminio tyrimo įstaigos būtų užverstos „tamsiomis“ bylomis, kurių tiesiog fiziškai nebūtų kur dėti.

Galbūt būtų tikslinga apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino nuo nusikalstamos veikos padarymo netaikyti tik tam tikros kategorijos byloms, pvz., jei galimai padaryta didelė žala valstybės ir visuomenės interesams (pvz., neskaidraus privatizavimo, bankinės bylos, kuriose ikiteisminis tyrimas ir taip užtrunka ilgą laikotarpį, reikia surinkti gausybę dokumentų ir apklausti daug liudytojų). Arba sudėtingose bylose (dėl padarytos didelės žalos, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo) tikslingiau būtų inicijuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties pratęsimą. Tačiau Seimas, gyvybiškai reikalingų antikorupcinių įstatymų pataisų nepriima net tada, kai tokias reikalingas pataisas jam pateikia pati Lietuvos vadovė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Savaime suprantama, kad valstybėje paskelbus pseudo taupymo vajų, jos vadovams daug paprasčiau pinigus nurėžinėti nuo didelės dalies visuomenės ir neribotais kiekiais skolintis iš užsienio, negu padirbėti antikorupcinėje plotmėje ir tokiu būdu išspręsti finansines šalies problemas sutaupant milijardines sumas.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras