2024 m. kovo 29 d.

 

Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas

7
Paskelbta: 2015-03-17 10:45 Autorius: ekspertai.eu

Europos komisija oficialiai patvirtino, kad unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui bus suteiktas Europos paveldo ženklas. Tai neabejotinai prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo ir į Kauną pritrauks šiuo išskirtiniu reiškiniu besidominčius užsienio turistus.

Pažymėtoms vietoms ar objektams bus leidžiama naudoti lentelę su Europos Paveldo ženklo logotipu ir jos bus įtrauktos į ES viešinimo ir skatinimo strategiją, skirtą Europos paveldo ženklui, taip didinant jų žinomumą. Galiausiai, laimėtojai dalyvaus metinėje objektų tvarkytojų konferencijoje, kur turės galimybę užmegzti ryšius su kolegomis ir praplėsti savo žinias.

Pastarąsias dvi dienas Kaune viešėjo Europos paveldo ženklo filmavimo komanda, kuri įamžino svarbiausius tarpukario laikotarpio objektus, tarp kurių - Karininkų Ramovė, Centrinis paštas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo Karo muziejus ir kiti.

Tarptautinė ekspertų grupė per 2014 metus vertino nacionaliniu lygiu atrinktas ir Europos Komisijai ES valstybių narių, prisijungusių prie Europos paveldo ženklo iniciatyvos, pateiktas 36-ias paraiškas.

Po ilgų svarstymų, buvo parengta ataskaita, rekomenduojanti Europos Komisijai suteikti Europos paveldo ženklą 16-ai vietų ar objektų, tarp kurių – Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška – „1919-1940 metų Kaunas“.

„Tai – labai reikšmingas įvertinimas Kaunui. Siekdami Europos paveldo ženklo siekėme atkreipti Lietuvos ir Europos gyventojų dėmesį į unikalų Lietuvos architektūrinės kultūros reiškinį - Kauno tarpukario modernizmą. Šis ženklas prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros Lietuvoje išsaugojimo, visuomeninio statuso stiprinimo, požiūrio į šį palikimą formavimo ir tolimesnių tyrimų“, - teigė interviu Europos paveldo ženklo filmavimo komandai trečiadienį davęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.

„Kaunas atsidurs Europos paveldo ženklo žemėlapyje su regioniniu mastu išskirtine tarpukario architektūra, kuri mums primena aukso amžiumi vadintą Laikinosios sostinės laikotarpį. Tai į miestą pritrauks dar daugiau turistų, kurie domisi būtent šia unikalia materija“, - sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Andrijana Filinaitė.

Po Pirmojo pasaulinio karo, Lenkijos kariuomenei okupavus Lietuvos sostinę Vilnių ir rytinę šalies dalį, Kaunas tapo sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu. Lietuvos valdžia, inteligentija ir  pramonė persikėlė į Kauną. Kaunas tapo moderniu laisvos Lietuvos simboliu. Prie to prisidėjo ir dėkingos aplinkybės: visuomenė buvo pasirengusi pokyčiams, miestui reikėjo įvairios paskirties pastatų, o juos projektuoti galėjo talentingi, gabūs, mokslus užsienyje baigę ir į Lietuvą grįžę šviežių idėjų pasisėmę architektai.

Tapęs valstybės sostine ir europietišku centru XX a. pirmoje pusėje Kaunas netikėtai įgijo unikalią reikšmę Europos žemėlapyje. Kurdami pažangų miestą jaunos valstybės architektai darniai įsiliejo į europinį kontekstą. Laikinojoje sostinėje kylantys atskiri pastatai, kvartalai ir kompleksai darė didžiulę įtaką viso miesto įvaizdžiui. Kaunas tapo mokslo, kultūros, švietimo centru: įsteigtos tokios institucijos kaip Lietuvos universitetas, Meno mokykla, Aukštieji kūno kultūros kursai, Dramos ir Operos teatrai, radijas, Karo muziejus, astronomijos observatorija. Kaune sparčiai vystėsi pramonė, vyko aktyvus europietiškas gyvenimas, didelis dėmesys skirtas kultūrai ir sportui. Atsižvelgiant į tai, 1939 m. pastatyta Sporto halė, kurioje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą laimėjo Europos čempionų titulą, tarsi apvainikuodama Kauną Europos akivaizdoje.

Šis Kauno virsmas europiniu miestu paliko ryškius pėdsakus vėlesniame Lietuvos valstybės vystymesi: nulėmė šalies norą kovoti dėl laisvės, išsiveržti iš sovietinės okupacijos, suformavo miesto mentalinį identitetą bei fizinį veidą. Tai tik antras architektūros periodas (be baroko), kada Lietuvos architektūra žengė koja kojon su visa Europa. Per 20 metų suformuota gausi Kauno tarpukario architektūra, jos tanki koncentracija mieste yra unikalus reiškinys visoje Europoje, tarptautiniame modernizmo kontekste atspindintis tiek tuometines Bauhaus stiliaus tendencijas, tiek išskirtinę tautiškumo, lietuviškumo stilistiką, išskiriančią modernią ir kokybišką Kauno tarpukario architektūrą iš bendro Europos konteksto.

Europos paveldo ženklo įteikimo ceremonija balandžio 15 d. įvyks Briuselyje.

Šaltinis: Kauno miesto savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio inf.

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
7. sekla
(2015-05-01 18:59:50)
(78.62.156.80) Parašė:

Laukiam nesulaukiam albumeliu ar lankstinuku su Kauno tarpukario architekturos nuotraukomis.



6. apie kultūrą
(2015-03-18 20:45:06)
(78.62.238.48) Parašė:

regis, dauguma skaitytojų menkai tesupranta.. gal todėl jos čia maža? kam kultūra ir išsilavinimas, jei galima tik apie karą...



5. ??
(2015-03-18 00:53:04)
(83.190.210.29) Parašė:

Tai gi V. Landzbergerio tėvo tie visi pastatai projektuoti. Negi nesuprantat kam čia reklama bus?



4. Darijus
(2015-03-17 16:04:12)
(212.233.39.162) Parašė:

Jo, Kaunas turi išlikti istorijos archyve, kaip savęs susinaikinimo PVZ.



3. litus
(2015-03-17 13:42:37)
(185.26.182.36) Parašė:

Litus iš lotynų kalbos pakrantė o violet - anga,prisiminus violetine spalva apšviestus kryžius ir violetinius reikalus



2. je
(2015-03-17 13:33:11)
(185.26.182.36) Parašė:

Jei Y Kraja ( prie krašto) yra Ukraina, arba pakraštys, tai Litus - pakrantė irgi pkaraštys. Gaunasi du pakraščiai. Du pakraščius sudėjus gaunasi vienas pakraštys, odin krai y kraja, arba odna Ukraina? Kaune prie Nemuno yra Šančiai, tėvelis sakydavo kad šančiai reiškia apkasai ir gynėsi nuo Kryžuočių.



1. Antanas
(2015-03-17 12:13:12)
(86.38.189.161) Parašė:

Nejaugi ir Europa paveldėjusi labiausia apleisto miesto veidą?



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras