Kauno liberalai susirūpino dėl miesto biudžeto skolų

Kauno savivaldybės taryboje tris narius turinčios ir opozicijoje veikiančios Liberalų sąjūdžio frakcijos įsitikinimu, miestas toliau gramzdinamas į skolas, o jo valdžia per metus net nepabandė priimti kokių nors sprendimų, kurie iš esmės keistų situaciją.

Kauno miesto savivaldybė skolinga bankams 165 milijonus litų, – teigiama frakcijos išplatintame pranešime. Pernykštį sausį miesto savivaldybė turėjo 87 milijonų litų kreditorinių įsiskolinimų, o šiuos metus pradėjo sukaupusi neapmokėtų sąskaitų jau už 122 milijonus litų. Tiek savivaldybė liko skolinga už miesto tvarkymą, visuomeninį transportą ir kitus atliktus darbus bei paslaugas. Visas šias skolas teks apmokėti iš šiemet gautų pajamų. Tam bus naudojamos ir iš bankų pasiskolintos lėšos.

Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovo Rimanto Mikaičio, Kauno meras Andrius Kupčinskas, apsidžiaugęs, kad šalies vyriausybė miestui leido skolintis dar daugiau, skubiai inicijavo sprendimus skolintis dar 46 milijonus su puse litų.

„Anaiptol ne visi skolinti pinigai bus skirti investicijoms, kaip valdžia bando aiškinti kauniečiams. Dalis jų bus panaudota seniems savivaldybės įsipareigojimams vykdyti. O štai kapitaliniam duobėtų miesto gatvių remontui ir įvažoms į daugiabučių kiemus iš šios sumos nebus atseikėta nieko. Gal meras negyvena Kaune? Gal nežino, kaip atrodys ir taip duobėtos miesto gatvės atlėgus šalčiui ir ištirpus sniegui bei ledui?“, – klausia liberalas R. Mikaitis.

Liberalams sunkiai suprantamas ir Kauno miesto savivaldybės vadovo noras šimtu procentų finansuoti Karinių oro pajėgų gelbėjimo stoties perkėlimą Aleksote vos per kilometrą. Viso projekto kaina siekia 13 milijonų litų, 2014-aisiais metais savivaldybė šiam tikslui skolinasi 4 milijonus litų.

„Su baltu pavydu stebime, kaip Vilnius sugeba kai kuriuos miesto infrastruktūrinius objektus statyti iš Vyriausybės skirtų pinigų, taupydamas miesto biudžetą. O Kauno meras A. Kupčinskas elgiasi atvirkščiai – iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto išplėšiama 13 milijonų litų Karinių oro pajėgų gelbėjimo stoties perkėlimui Aleksote. Miestas grimzta į skolas – posto perkėlimo pradžiai meras skolinasi tik 4 mln. litų, o toliau? Kodėl miestas vien savo lėšomis turi finansuoti valstybinių institucijų objektus?“, – mero neatsakingumu stebisi liberalė Ona Balžekienė.

Liberalai atkreipia dėmesį, kad savivaldybė nebesurenka planuotų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nes Kaune mažėja dirbančiųjų ir mokančiųjų GPM. Esą žmonės kraustosi į rajoną, į sostinę, išvažiuoja į užsienį, o miesto vadovai „nekuria patrauklių sąlygų verslui bei investicijoms, nesirūpina žmonėms patrauklia aplinka čia gyventi“.

Be to, Kauno miesto tarybos Liberalų sąjūdžio frakcija teigia kiekvienais metais pasigendanti strateginio požiūrio į miesto biudžeto pajamų planą ir siūlo įvesti naują miesto ekonominės padėties matavimo rodiklį.

„Susidaro toks įspūdis, kad meras dėlioja miesto finansus taip, kad tiesiog „pratemptų“ dar vienus metus. Nemažai projektų traukiama tiesiog „iš kepurės“. Naujo objekto juostelės perkirpimo pagunda tokia didelė, kad pasekmės dažnai nevertinamos.

Turėtume skaičiuoti, kokia yra miesto skolos dalis, tenkanti vienam kauniečiui, mokančiam gyventojų pajamų mokestį. (...) turime sukurti tokias priemones, plėtoti tokius projektus, kurie ves Kauną į klestėjimą, o ne temps į duobę“, – dėstė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Simonas Kairys.

Eltos, „ekspertai.eu“ inf.