2017 m. lapkričio 24 d.


Kasdien vis labiau tolstame nuo esmės

35
Paskelbta: 2017-09-03 09:39 Autorius: Jūratė Petrauskaitė

Ekspertai.eu skaitytojų dėmesiui apie kolaborantų valdomą Lietuvą ir to pasekmes respublika.lt straipsnis „Kasdien vis labiau tolstame nuo esmės“, kurio autorė Jūratė Petrauskaitė.

Apibendrintos biografijos NKVD gaisrininko (vėliau tremtinio) duktė, kolaborantė, Lietuvos Nepriklausomybės priešininkė, komunisto Mykolo Burokevičiaus bendražygė, Rusijos Federacijos valstybės paslaptis, fotosesijų su vaikučiais ir karine technika fanė, Konstitucijos garantas, daugelio tautinių ir tremtinių renginių dalyvė bei gerųjų iniciatyvų iniciatorė LR prezidentė D. Grybauskaitė. Nuotr.  Irmanto Sidarevičiaus


Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, buvusio politinio kalinio Algirdo Endriukaičio 2012-aisiais paskelbtas memorandumas nuskambėjo tarsi antausis valdantiesiems. Jis pareiškė atsisakantis visų valstybinių pagerbimų ir apdovanojimų, tarp jų - ir oficialių valstybinių laidotuvių, kuriomis pagerbiami mirę Kovo 11-osios signatarai.

Tokią drastišką protesto formą A. Endriukaitis tąsyk pasirinko nusivylęs šalies politiniu elitu, matydamas, kur link vedama Lietuva. „Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę“, - prieš penkerius metus signataro ištarti žodžiai liko kaboti sunkiu debesiu. Jo įvardytos grėsmės niekur nedingo, o Tauta jau net nebemoka jų atpažinti.

A. Endriukaitis

- Prieš penkerius metus įspėjote: valstybė yra išformavimo būsenos; kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę. Galbūt jau laikas atšaukti pavojaus signalą?

- Deja. Lietuvos valstybingumo problemos šiandien kelia dar daugiau nerimo. Susilpnėjo valstybinė sąmonė, valstybingumo, savasties gynimo poreikis. Šiandien jau nematau išeities.

- Betgi esame susitelkę prieš grėsmę iš Rytų, stipriname savo saugumą, ekonomika stabili. Tad kur įžvelgiate tuos pavojus?

- Valstybės, kurioje patys esame šeimininkai, lieka vis mažiau. Dar 2015 metais Briuselis priėmė dokumentą dėl naujos Europos Parlamento koncepcijos. Rinkimai į jį vyks ne nacionaliniu, o sąjunginiu lygmeniu. Įvedama net nauja sąvoka - šeimyninė partija, t.y. vieno bendro pavadinimo partija visose ES narėse nuo Madrido iki Helsinkio, iki Vilniaus. Išrinktas politikas atstovaus ne Lietuvai, o ES.

Rengiamas projektas dėl užsienio partijų registravimo ir veikimo Lietuvoje. Įsivaizduokite, atvažiuos pas mus kokia nors Vakarų šalies partija su savo fondais, atidarys filialą. Ir ji puikiai tvarkysis, nes mes, tokie neturtingi, nebūsime kliūtis. Kur pinigai, ten bus tiesa, ten bus dauguma. Einama į federaciją. Mums būtų statusas Bavarijos, Teksaso ar Tatarstano. Ėjimas prie to mums pražūtingas.

- Kalbate apie valstybės saulėlydį. Kodėl politikai nemato grėsmės? Ar mato, bet neturi noro ir jėgų pasipriešinti?

- Pasižiūriu į mūsų politikus: yra tarp jų normalių, nepiktybiškų žmonių. Bet jiems trūksta įžvalgų apie pasaulio raidos tendencijas.

Pasaulis keičiasi. Visai netolimoje ateityje jis labai skirsis nuo to, kuriame gyvename šiandien. Tarkim, kaip skelbia Jungtinių Tautų Organizacija, Afrikoje 2050-aisiais bus 1,2 milijardo gyventojų. Tai milžiniškas prieaugis, palyginti su dabartiniais 300 milijonų. Kur jie eis, kur gyvens? Apie ateitį reikia galvoti, užuot mechaniškai dėliojus, kiek čia mes galime pabėgėlių priimti. Rusija mums dar arčiau. 2050 metais gyventojų ten sumažės 20 milijonų. Jau šiuo metu rusai nepajėgia visiškai apsaugoti savo sienų, kariuomenės nesurenka tiek, kiek reikia. Tad sąlygiška šiandienos ramybė ilgai netruks. O mūsiškiai galvoja, kad koks dabar yra statusas, toks jis bus per amžių amžius.

Vokietija skambina pavojaus varpais. Jeigu išsilaikys dabartinės tendencijos, šalyje 2100 metais gyvens 22 mln. vokiečių ir 35 mln. musulmonų. Kai pradedu apie tai kalbėti, mūsiškiai moja ranka: ai, tai tik fantazijos. Nors ir popiežius Pranciškus apie tai kalba, globalizaciją įvardydamas kaip naujos formos kolonizaciją.

Bet mūsų valdžios žmonių egzistenciniai, išlikimo klausimai nedomina. Jie susirūpinę kasdieniais dalykais: čia du procentus biudžeto pridėsim, čia vieną atleisim, kitą priimsim... Visa tai tik ūkinės problemos esminių permainų, kurios gali sunaikinti valstybę, fone.

- Ko laukiate iš artėjančio Vasario 16-osios šimtmečio? Gal tai bus proga stabtelėti, atsigręžti į esmines valstybės vertybes?

- Vasario 16-osios šimtmečio minėjimas bus tik formalus. Faktas, bet ne gelmė. Bus kabinami ordinai ir medaliai, prisikviesime svečių, tratės būgnai, griaudės fanfaros - vienadienės formos, menkaverčiai blizgučiai. 1918 metų vasario 16-ąją buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė. Kiek mums jos liko dabar, praėjus šimtui metų? Gal tik įsivaizduojame, kad turime suverenitetą? Būtent dabar, valstybės šimtmečio šviesoje, turime sau iškelti klausimą, kiek liekame prie tų idealų, kurie buvo paskelbti Vasario 16-ąją. Turime nubrėžti aiškią ribą, kiek mes galime turėti savarankiškumo, o kiek paklusti Europos Sąjungai.

Kai nėra giluminio suvokimo, nieko keisto, kad ir pasiruošimą 100-mečio minėjimui lydi nesusikalbėjimas ir pykčiai. Dėl paminklo Lukiškių aikštėje - tiek problemų, niekaip neišeina susitarti. Kiek laiko tęsiasi ginčai dėl paminklo Jonui Basanavičiui, pirmajam valstybės žmogui, pirmajam signatarui, „Aušros“ leidėjui! Kol nėra valstybinės valios, ima ir atsiranda visokios putinaitės, drįstančios kalbėti, esą jis buvo nevykęs, ir šioks, ir anoks. Bet palaukit, jei ne Basanavičius, gal ji nė nebūtų galėjusi savo teksto rašyti lietuviškai!

- Tai ar tebesame prie tų idealų, kurie atvedė mus prie Vasario 16-osios?

- Esame nutolę nuo esmės ir kasdien vis labiau tolstame. Visuomenė nusiteikusi prieš patriotus, vadina mus marginalais, homofobais. Kultūra sumenko. Vienadieniai, primityvūs dalykai ima viršų. „Vamzdžio“ kultūra įsimetė ir į literatūrą. Mentalitetas lietuviškas išplautas, vertybių skalė išbalansuota.

Kalba jau nebėra vertybė. Prie ruso džiaugdavomės parduotuvėje ar kavinėje lietuvišką iškabą pamatę. Estijos Konstitucijos preambulėje yra parašyta, kad Estijos kultūra, tradicijos ir kalba turi išlikti amžinai. Kalbą jie įrašė po įstojimo į Europos Sąjungą. Mūsų Konstitucijoje to nėra.

Aš jau nekalbu apie tokį pražūtingą reiškinį kaip emigracija. Žmones svetur veja ne tik maži atlyginimai. Jie negali apsikęsti, kad savoje valstybėje yra stumdomi, niekinami, žeminami.

- Kaip galėjo atsitikti, kad apie vertybinius išsižadėjimus, ideologinius praradimus, net fizinį nykimą tenka kalbėti po tokio skambaus mūsų istorijos akordo kaip 1990-ųjų kovo 11-oji?

- Visus šiuos nužmogėjimo, nukultūrėjimo impulsus gavome iš Vakarų.

Man labai įsiminė paskutiniai arkivyskupo Luidžio Bonacio (Luigi Bonazzi) žodžiai, kuriuos jis pasakė išvykdamas iš Lietuvos: „Europa išeina iš istorijos.“ Taip skelbė neangažuotas, jokiai jėgai neatstovaujantis žmogus. Iš Europos ta griūtis pasiekė ir mus. Aklai ja sekame, visi mūsų žvilgsniai ten nukreipti.

Jei jau Rusijoje pragaras, tai priešingoje pusėje - Europoje - rojus. Deja, taip nėra. Vakarai mus traukia, nes ten daugiau turto, didesnės korporacijos, viskas labiau blizga. Užsižiūrėję į juos praradome gelmę, pametėme valstybinę savigarbą. Tos trys raidės - principinis dalykas. Kaip gali kita valstybė reikalauti, kad mes šoktume pagal jos nurodymą? Abėcėlės prie ruso nebuvome pakeitę. Tad kur ta savigarba?

Nuo Rusijos nusigręžėme. Nesakau, kad iš ten nėra grėsmės. Tačiau baimė niekada negali būti argumentas. Jei jiems pavyko mus įbauginti, priversti drebėti, jų tikslas jau pasiektas.

- Kaip jūs jaučiatės tokioje valstybėje, kokią matote šiandien?

- Prieš keletą metų susitikau dabar jau amžiną atilsį Vytautą Masalskį, partizaną, kalėjusį lageriuose. Tai jis man pasakė: „Žinai, Algirdai, mes pralaimėjome.“ Aš neskleidžiu jokios panikos, bet, kalbant vieno rusų rašytojo žodžiais, šis amžius sumalė mus kaip naciją.

- Valstybės šimtmečio mes sulauksime, o kokia ji bus toliau? Ateities jubiliejų bus?

- Po šimto metų, demografų skaičiavimais, mūsų bus tik šimtas tūkstančių, jeigu nepasikeis šiandienės tendencijos. Kaip nebeliko paskutinio prūso, taip nebeliks ir mūsų.



Apdovanojimai virsta farsu

Prieš penkerius metus viešai valstybinių malonių atsisakęs A. Endriukaitis pastebi, kad pastaruoju metu valstybiniai apdovanojimai apskritai devalvuojami. Jie dalinami tarsi atminimo ženkleliai - ne už didžiavalstybinius darbus, o tiesiog... už gerai einamas pareigas ar nepriekaištingą darbą.

„Puiku, jei verslininko firma klesti, bet tai jo asmeniniai reikalai. Puiku, jei kažkas sąžiningai atlieka savo kasdienį darbą, bet tokių žmonių valstybėje daug. Medaliai ir ordinai turi būti teikiami ne už tai. Neieškoma, nepastebima asmenų, kurių veikla visuotinė, reikšminga valstybės mastu“, - apgailestauja signataras. A. Endriukaitis priminė, kad dar 2000-aisiais prezidentas Valdas Adamkus Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordiną įteikė pirmajam Lietuvos vidaus reikalų ministrui po Nepriklausomybės atkūrimo Marijonui Misiukoniui - ilgus metus dirbusiam KGB, o šįmet Vasario 16-osios proga ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius įsegtas sovietų partizanei Faniai Brancovskajai.

„Šie atvejai kelia labai dideles abejones. Jie nuskambėjo tiesiog provokuojamai. Tame fone ir visi kiti apdovanojimai išeina su galvos pakraipymu: ar jie teikiami to vertiems asmenims, ar taip tiesiog kažkam atiduodama duoklė, kartu ir savo reikšmingumą parodant. Apdovanojama daug užsieniečių. Už ką? Ar vien tik už tai, kad jie atvyksta į Lietuvą? Man nepriimtina, kai medalis teikiamas tiesiog už laipsnį, titulą ar pareigas. Čia net nėra apie ką šnekėti“, - pasipiktinimo neslepia A. Endriukaitis.

Anot signataro, prieštaringų vertinimų sulaukiantys apdovanojimai iškreipia jų prasmę, verčia abejoti valstybės požiūriu ir sveika logika. Nesolidu, kai apdovanojamų asmenų sąrašas kelia visuomenėje šurmulį, palieka abejonių, už kokius nuopelnus jie teikiami.

„Tų nuopelnų aš dažnai ir pasigendu. Valstybinio apdovanojimo vertas tas, kuris savo veikla yra pavyzdys, kalbant šiuolaikine kalba, žvaigždė. Biznio asas, mokantis kaupti pinigus geriau nei visi kiti, ar užsienio pilietis, nusipelnęs atvykimu į Lietuvą, - tikrai ne tos asmenybės, kurių reikia kritinėje situacijoje esančiai Lietuvai. Ne tokie atvejai kelia Tautos dvasią, ne tokios asmenybės uždega ir įkvepia“, - tvirtina jis.

A. Endriukaitis yra atsisakęs ir Sausio 13-osios medalio. Tai buvo jo protestas prieš pokario pasipriešinimo dalyvių priešišką vertinimą, kurį demonstruoja prokuratūros ir teismų struktūros. Signataras tvirtina, kad priimdamas valstybės skiriamą apdovanojimą jis tarsi deklaruotų savo pritarimą praeities žmonių kančių ir pralieto kraujo niekinimui, kurį demonstruoja šalies teisėtvarkos institucijos, o valdžia tai mato ir su tuo sutinka: „Nenoriu būti tos valdžios rėmėjas. Nenoriu susitapatinti su jos politika. Priimdamas apdovanojimą tarsi teigčiau, kad viskas valstybėje yra gerai. Taip nėra. Aš jaučiuosi kaip gyvendamas kažkokioje paralelinėje erdvėje, ne suverenioje valstybėje, kur visos prieškario, pokario vertybės yra apeinamos, numenkinamos ir iš esmės atmetamos.“

Šaltinis: respublika.lt

Susiję:

Signataro A. Endriukaičio nespėtas užduoti klausimas puikiai atspindėjo saugumiečių grėsmių vertinimą   

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
 
Komentarai

 
35. zemaitis 2
(2017-09-09 10:45:28)
(87.247.74.108) Parašė:

...nieko nuostabaus kai valstybei vadovauja eks. komunistė negerbusi savo valstybės,o dabar pardavinėjanti ją vokietijai......Galutinę kovą pralaimėjo ir partizanai ir Sąjudžio žmonės.......



34. Dzukas > 32. stasys
(2017-09-04 19:49:18)
(93.100.87.209) Parašė:

man ir fantazuoti nereikia. Pats zinot, kad esat nieko nevertas... :DDD



33. alius>Dzukui
(2017-09-04 19:49:04)
(78.62.46.166) Parašė:

Greičiau kandys Stasiuko beretę sulopys,nei jis pastebės,kad kažkas negero vyksta Marijos žemėje.



32. stasys
(2017-09-04 19:46:13)
(90.134.68.106) Parašė:

Dzukai .. pafantazavote ir pakaks ..:)



31. Dzukas > 30. Senis Šaltis
(2017-09-04 12:48:26)
(93.100.87.209) Parašė:

Nustatyti tikslia diagnoze uzima laiko. :DDD Su Ramanausku buvo lengviau, anas kaip ir Jungtines Pajegos - papuga. Tas pats per ta pati.



30. Senis Šaltis
(2017-09-04 12:39:26)
(88.222.97.16) Parašė:

Matau Dzukas irgi turi amžiną oponentą ir jau nebevengia ligoniu pavadinti cha♥3



29. Dzukas > 27. stasys
(2017-09-04 12:23:10)
(93.100.87.209) Parašė:

Eilinis tamstos "proto sedevras". :DDD Paveldi tik buki luzeriai ir dykaduoniai. Tevai butent perduoda... perduoda savo sukaupta turta, patirti, pasauleziura ir daug ko kito. Kai nera smegenu, joks paveldas nepades. Prie ko cia vel Rusija? Niekaip nenusiraminat. Mazai paveldo paliko? Tai tokie kaip tamsta nepaliksit is vis nieko, isskyrus skolu. Rusijai nereikia nieko perkrauti. Jeigu Lietuva nori islikti, Lietuvai teks perkrauti santykius su Rusija. Savo eiforijoje net nepastebejot, kad Lietuva lieka viena savo nuskurdusioje padetyje. Net "broliai" latviai su estais salinasi. Apie kitus net nekalbu.



28. apie shtasi Dzukui
(2017-09-04 11:50:44)
(78.250.200.32) Parašė:

...Senu šlepečiu Dzukai neišplausite ir naujomis jos netaps...



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 



Naujausi
Dingusio Argentinos povandeninio laivo įgulos artimiesiems pranešta: visi žuvo
Prieš dingstant laivui, užfiksuotas galingas sprogimas, kuris neva nesusijęs su jame buvusiu branduoliniu ginklu.