Kas yra kas, apie Moniką Garbačiauskaitę – Budrienę

2016-04-12 parašiau straipsnį „Eilinį kartą antikonstituciniai rinkimai - valdžia nelegitimi“ [1]. Suprasdamas, kad artėjantys 2016-10-09 Seimo rinkimai žada būti vėl antikonstituciniais, siekiau kuo plačiau išviešinti tą tragišką situaciją, ypatingai svarbią Lietuvos valstybei. Dėl tos priežasties šį straipsnį [1] pasiunčiau ir populiariam portalui delfi.lt:

To:[email protected]
Cc:[email protected]
Apr 12, 2016 at 10:27 PM

Labas

Siunčiu straipsnelį apie artėjančius rinkimus ir jei yra galimybė, tai atspausdinkite.

Jei nėra tokios galimybes, tai gyvensime, kaip gyvename, ką jau čia be padarysi.

dr. Jonas Ramanauskas“

Nedelsiant gavau tokį atsisakymą spaudinti:

„Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
To:[email protected]
Apr 13, 2016 at 4:50 AM

Sveiki, dėkoju, neplanuojame spausdinti.

Su pagarba, Monika“

Taigi portalas delfi.lt, būdamas populiariu, specialiai nespausdino ypatingos svarbus straipsnį, kuris yra apie Lietuvos valstybės teisinius demokratinius pagrindus, kurie yra ypatingai žiauriai sugriauti, išniekinti, nes pagal LR Konstitucijos 55-tą straipsnį vietoj LYGIOS rinkimų teisės yra realizuota priešingai NELYGI rinkimų teisė.

Todėl yra laikytina, kad ponia Monika Garbačiauskaitė – Budrienė veikė prieš LR Konstituciją, Lietuvos valstybės teisinius demokratinius pagrindus ir įvykdė cenzūrą.

Straipsnyje [1] teigiau, kad:

„Labai keistai ir tikrai ne demokratiškai atrodo tai, kad pagal LR rinkimų įstatymo 42 str. 2 dalį: „2. Asmuo, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.“ Turime vėl gi nelygia teisę ir štai kodėl. Todėl, kad nepartinis kandidatas tokios teisės neturi, reiškia Seimo nariai renkami nelygiai, o tai antikonstituciška.“

Tam, kad suklaidinti šios citatos tikrumą, yra priimtas „oficialus“ Seimo rinkimų įstatymas, kuriame 42 str. 2 dalis yra pernumeruota į 33 str.:

„33 straipsnis. Kandidatų į deputatus kėlimas ir įrašymas į sąrašą

Kiekvienas kandidatas į Seimo deputatus gali būti įrašytas tik į vienos politinės partijos ar visuomeninio politinio judėjimo iškeltų kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Asmuo, įrašytas į tokį sąrašą, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į deputatus dar ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje. … “

Labai įdomiai atrodo, kada skirtingos numeracijos Seimo rinkimų įstatymai yra priimti tą pačią dieną:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS       VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. liepos 9 d.
Nr. I-2721“.

Tai turime galiojantį ir oficialų Seimo rinkimų įstatymus, kitaip tariant du įstatymus, priimtus tą pačią 1992-07-09 dieną. O juk taip iš tikrųjų nebuvo.

Šiai dienai turime 33 Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus, vienas Konstitucinio Teismo nutarimas ( iš tikro yra du nutarimai), ir dar 11 Seimo rinkimų įstatymo pakeitimų, taigi viso 44 pakeitimai. Tačiau nė vienas iš tų pakeitimų nepanaikina NELYGIĄ rinkimų teisę. Dėl to Seimo rinkimų įstatymas yra antikonstitucinis, nelegitimus ir todėl pagal tokį įstatymą suformuota Lietuvos valdžia yra antikonstitucinė, nelegitimi.

Nelygi rinkimų teisė užtikrina pasilikusio okupanto, kolaborantų buvimą valdžioje. O tai yra okupanto revanšas prieš Lietuvos nepriklausomybę.

Begaliniai suįžūlėję antikonstituciniai Seimo visi nariai ir toliau ruošiasi niekinti LR Konstituciją ir vykdyti pasilikusio okupanto privilegijuotą rinkimų politiką paniekinant Konstitucijoje įtvirtintą lygią rinkimų teisę. Nevykdo LR KT išaiškinimo apie tai, kas yra lygi rinkimų teisė

„2.3. Taigi pagal Venecijos komisijos patvirtintą gerąją rinkimų praktiką lygios rinkimų teisės principas, kuris yra vienas iš Europos rinkimų teisės paveldą sudarančių principų, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią, sudarant rinkimų apygardas leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių.“

Išvada: Delfi.lt buvusi vadovė Monika Garbačiauskaitė - Budrienė atsisakydama spausdinti vieną iš pačių svarbiausių straipsnių, veikė prieš Konstituciją, prieš Lietuvos valstybės teisinius demokratinius pagrindus. Todėl per ELERTĖ, kurios vadove dabar yra Monika Garbačiauskaitė – Budrienė, nieko negalima išgirsti apie nelegitimią Lietuvos valdžią, apie antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą.

Literatūra:

1. 2016-04-13 straipsnis „Eilinį kartą antikonstituciniai rinkimai - valdžia nelegitimi“

2. 2019-07-07 straipsnis „Liepos 9-ta – antikonstitucinės valdžios diena“