Kas gresia Julianui Paului Assangeui?

Deja, į šį lyg ir paprastą klausimą sunku atsakyti net dabar, kai žymusis „WikiLeaks“ įkūrėjas australas Julianas Paulas Assange‘as (g. 1971) gavo Ekvadoro politinį prieglobstį.

Londone esančioje Ekvadoro ambasadoje laikinai gyvenantis J. P. Assange‘as sulaukė aukščiausių Ekvadoro politikų palaikymo, tačiau Jungtinės Karalystės atstovai yra linkę atiduoti „daugiausiai pasaulyje žinantį žmogų“ Švedijai, kur jam grėstų ilgi kalėjimo metai už vargu ar padarytą nusikaltimą.

JAV siekia nužudyti J. P. Assange‘ą

Didžiausias Italijos dienraštis „La Stampa“ rugpjūčio 17-ąją publikavo rašinį, kuriame teigiama, kad J. P. Assange‘as, „vos iškišęs nosį iš Ekvadoro ambasados Londone, bus areštuotas Scotland Yardo pareigūnų“. Pasak italų žurnalistų, jis su tuo yra susitaikęs ir pasiruošęs bendrauti su Švedijos teisėsauga, bet tik per nuotolinį vaizdo ryšį.

Tačiau, anot „La Stampa“, švedų kaltinimai išžaginimu atrodo smulkmena, žinant, kad labiausiai J. P. Assange‘ą medžioja JAV. FTB (FBI) pareigūnai jau daug mėnesių tiria kiekvieną jo žingsnį. Teigiama, kad FTB surinko jau 42 tūkstančių dokumentų ir surašė kaltinamąjį aktą „WikiLeaks“ įkūrėjui. Jis kaltinamas šnipinėjimu, o siūloma bausmė – mirties.

Todėl, priduria italų dienraštis, apsigyvenęs Ekvadore J. P. Assange‘as vargu ar pabėgs nuo savo problemų. „Vis dėlto apsilankymas Ekvadoro ambasadoje Londone birželio 19-ąją jam buvo geriausia išeitis“. Tokio posūkio apstulbinti Londono pareigūnai buvo sugalvoję šturmuoti ambasadą, tačiau persigalvojo.
Ekvadoro ambasadoje J. P. Assange‘as gyvena viename buvusių darbo kabinetų, miega ant vandens lovos.

„WikiLeaks“ įkūrėjas nesinaudoja mobiliuoju, savo reikalus tvarko stacionariu ambasados telefonu (labai retai) ir internetu. Anot „La Stampa“, taip buvęs hakeris stengiasi išvengti jo sąskaitų užblokavimo ir sekti FTB tyrimą. Kartais jį aplanko artimiausi draugai.

Šiuo metu svarbiausias J. P. Assange‘o tikslas – saugiai pasiekti Ekvadorą (o lėktuvai juk krenta...), o jei nepavyktų, išvengti JAV specialiųjų pajėgų šturmo. Kaip žinia, žymusis revoliucionierius Che Guevara 1967 metais buvo sučiuptas CŽV (CIA) pareigūnų Bolivijoje, kai jį išdavė vienas sukilėlių.

„Pasaulis rytoj“

J. P. Assange‘as įdomus ne tik kaip „WikiLeaks“ įkūrėjas, bet ir kaip unikalios televizijos laidos „Pasaulis rytoj“ („The World Tomorrow“) vedėjas. Ši laida rodoma per keliakalbį (anglų, ispanų ir arabų kalbomis) Rusijos kanalą „Russia Today“. Joje kalbinti žmonės, kurių daugelis kitų laidų vedėjų nedrįso pasikviesti, pvz., „Hezbollah“ vadovas Hassanas Nasrallah, filosofas Slavojus Žižekas, Tuniso prezidentas Moncefas Marzoukas, egiptiečių blogeris Alla Abd El-Fattah, Bahreino visuomenės veikėjas Nabilas Ahmedas Abdulrasulas Radžabas, Guantanamo siaubus perėjęs nekaltai apkaltintas Moazzamas Beggas, Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa (laida su juo pasirodė likus maždaug mėnesiui iki J. P. Assange‘o atvykimo į Ekvadoro ambasadą – gegužės 22 dieną), „Occupy“ judėjimo nariai, šifropankai, kovojantys už privačią interneto erdvę, Pakistano politikas, buvęs kriketo žaidėjas ir rašytojas Imranas Khanas Niazi, legendinis mąstytojas Avramas Noamas Chomsky‘is, Malaizijos politikas Dato‘ Seri Anwaras bin Ibrahimas ir kiti. Kaip matome, daugelis šių žmonių – akivaizdūs amerikietiškosios „demokratijos“ priešai.

J. P. Assange‘as taip pat norėjo pakalbinti Michailą Chodorkovskį bei kinų disidentą, menininką Ai Weiwei, deja, tai nepavyko. Per pirmąjį sezoną, kuris truko nuo balandžio 17 iki liepos 3 dienos, surengta 12 laidų, sulaukusių nemažo populiarumo visame pasaulyje.

Įspūdinga knyga

Kai pirmąsyk išgirdau apie „vikilyksą“, iš karto suabejojau, ar ši žinia verta dėmesio. Pamaniau, jog tai tik eilinė spaudos „antis“. Tiesą sakant, taip maniau, kol perskaičiau apie šį vieną įdomiausių mūsų laikmečio reiškinių nuostabią knygą. Ji ką tik pasirodė ir lietuvių kalba.

Leidykla „Kitos knygos“ kartu su leidykla „Knygius“ serijoje „Iš arčiau“ išleido „WikiLeaks. Atskleidžiant Juliano Assange’o karą su slaptumu“ (vertė Jurga Grunskienė, dailininkas Aurimas Lažinskas; „WikiLeaks: Inside Julian Assange’s War on Secrecy“, 2011). Jos autoriai – britų dienraščio „The Guardian“ žurnalistai Davidas Leighas ir Luke’as Hardingas. Knyga išleista simboliniu metu – netrukus, 2011 metų spalio 7-ąją, sukako dešimt metų, kai JAV pradėjo visuotinį „karą su teroru“ (war on terror, war on terrorism, global war on terror), per kurį jau žuvo daugiau kaip milijonas žmonių. Knygą sudaro 18 skyrių ir priedas, kuriame pateikiami kai kurie JAV ambasadų susirašinėjimo dokumentai. Vienas jų (2009 metų liepos 27 dienos) vadinasi beveik komiškai (tiesa, prisiminus, jog neseniai Tunise buvo nuversta valdžia, darosi nebejuokinga – tikriausiai viskas planuota iš anksto): „Pernelyg prašmatnus Tuniso prezidento žento gyvenimo būdas, įskaitant prijaukintą tigrą“. 2008 metų balandžio 20 dienos dokumentas skamba kur kas grėsmingiau: „Saudo Arabijos karalius ragina JAV pulti Iraną“.

Abu knygos autoriai – patyrę žurnalistai. D. Leighas kaip tiriamosios žurnalistikos meistras išgarsėjo dar 8-ajame dešimtmetyje. 1988-iais jis išleido knygą „Wilsono sąmokslas“ apie britų slaptųjų tarnybų bandymus destabilizuoti Jungtinės Karalystės premjero Haroldo Wilsono (1916–1995) vyriausybę. Nuo 2006-ųjų D. Leighas dėsto žurnalistiką Londono universitete, yra apdovanotas Paulo Footo premija už korupcinių ryšių atskleidimą. L. Hardingas 2011-iais tapo pirmuoju užsienio žurnalistu, kurio nuo Šaltojo karo pabaigos neįsileido Rusija: dirbdamas „The Guardian“ jis aprašė galimus Vladimiro Putino turtus ir jo galimas sąsajas su Aleksandro Litvinenkos žmogžudyste.

Šioje knygoje abu žurnalistikos asai pateikia daug įdomios informacijos apie bene paslaptingiausią šių dienų asmenybę. Kaip žinia, J. P. Assange’as išgarsėjo 2010-ųjų balandį, kai paviešino įrašą „Collateral Murder?“ („Atsitiktinė žmogžudystė?“) apie 2007 metų liepos 12-osios žudynes Bagdade, kai amerikiečių kareiviai iš „Apache“ sraigtasparnio sušaudė keliolika taikių irakiečių, tarp kurių buvo žurnalistų (pvz., „Reuters“ žurnalistas Namiras Noor-Eldeenas) ir vaikų. „YouTube“ ši filmuota medžiaga peržiūrėta jau beveik 13 milijonų kartų. Žudynės vyko Rytų Bagdado viešoje aikštėje ir sukrėtė visą pasaulį. Knygoje rašoma: „Tačiau galėjo apskritai nebūti jokių diskusijų, jei ne vienas jaunas JAV armijos karys, nusprendęs, kad šiuos kadrus privalo pamatyti pasaulis, ir jei ne Assange’as, ryžęsis juos parodyti viešai. Nuo šios akimirkos Amerikos karių iš oro sėjamą mirtį JAV visuomenė vertins nebe taip atsainiai. Būtent tai ir yra žodžio laisvė. Daugelio žmonių akimis Assange’as nusipelno būti laikomas didvyriu“ (p. 78).

„WikiLeaks“ pradžia, kaip pasakoja D. Leighas ir L. Hardingas, tapo dar 2006-aisiais atidarytas tinklalapis, prie kurio atsiradimo prisidėjo ne tik J. Assange’as, bet ir disidentai, žurnalistai, matematikai, kompiuterinių technologijų specialistai iš JAV, Kinijos, Taivano, Europos, Australijos, Pietų Afrikos. 2010-aisiais, po „Atsitiktinės žmogžudystės?“, „WikiLeaks“ publikavo „Afganistano karo dienoraštį“ – daugiau kaip 76 900 slaptų dokumentų. Tų pačių metų spalį – beveik 400 000 dokumentų apie Irako karą. Lapkritį – JAV Valstybės departamento dokumentus. 2011-ųjų balandį „WikiLeaks“ paviešino 779 slaptus dokumentus, susijusius su Guantanamo kaliniais.

Knyga apie šiuos ir kitus precedento neturėjusius įvykius parašyta profesionaliai, nenuobodi. Tai – šiuolaikinės, XXI a. tiriamosios žurnalistikos šedevras. D. Leigho pasakojimas įdomus tuo, kad būtent jam pirmajam J. Assange’as vieno viešbučio kambaryje parodė minėtą vaizdo medžiagą iš Bagdado, nuo kurios prasidėjo skandalingoji „WikiLeaks“ istorija.

Ši knyga – tradicinės tiriamosios žurnalistikos ir programavimo aistruolių susidūrimas, neturintis precedento. Turbūt būtent dėl to daug kam kilo abejonių, ar J. Assange’as išvis egzistuoja (o gal jis yra tik žurnalistų išgalvota „antis“?), kiek patikima jo informacija (vaizdo medžiaga iš Bagdado tikrai nepanaši į Holivudo produkciją)? Informacijos nutekinimas tapo savotiška mada visame pasaulyje, ir tai sukėlė kai kurių asmenų bei organizacijų pasipiktinimo audrą tiek mūsų šalyje, tiek kitose valstybėse.

D. Leighas viename interviu pasakoja: „Kaip kompiuterinių technologijų specialistas Assange’as yra genijus. Kaip žurnalistas – mėgėjas. Bet mes, vidutinio amžiaus įprastiniai žurnalistai, daug iš jo pasimokėme. Nemanau, kad Julianas yra nusiteikęs prieš Ameriką. Mano galva, jis yra prieš visus. Kai perskaitai iš JAV nutekėjusią informaciją, viena vertus, matai, kokia supergalybė yra Amerika, kita vertus – akivaizdu, kad ji daro daugybę klaidų. Sarah Palin mielai nušautų J. Assange’ą kaip Osamą bin Ladeną dar ir dėl to, kad jis rodo daugiau simpatijų Rusijai nei Amerikai.“

Kaip D. Leighas teigia per „Skype“ padarytame interviu, nebuvo lengva rašyti knygą, turint 300 milijonų žodžių nutekintų „WikiLeaks“ tekstų. „Daug išmokau iš Juliano. Kita vertus, jis nemažai išmoko iš profesionalių žurnalistų – pavyzdžiui, labiau saugoti šaltinius, paslėpti jų vardus, pakeisti juos.“

„WikiLeaks“ tęsia savo darbus. Neseniai „nutekėjo“ (nežinia, ar tikra) informacija, kad V. Putinas Vengrijoje įsigijęs aviakompaniją „Malev“, o Azerbaidžano musulmonų veikėjas Allachšukiuras Pašazade neva buvęs KGB pulkininkas. „Nutekėjo“ informacijos ir apie Lietuvos politikus, žiniasklaidos magnatus. Ar ja verta tikėti? Ko gero, atsakymą žino tik J. Assange’as.

[gallery order="DESC" columns="2" orderby="post_date"]