2020 m. sausio 24 d.

 

Kantrus ir nuoširdus prokurorų darbas – kelias link pasitikėjimo tiek savo valstybe, tiek jos teisėsauga

Paskelbta: 2011-12-22 08:00 Autorius: ekspertai.eu
Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėjai Rūtai Dirsienei pavyko pakalbinti Generalinį prokurorą Darių Valį apie prokuratūros pasiekimus. Prokuratūros vadovas mielai sutiko atsakyti į jam pateiktus du klausimus.
Darius Valys- Beveik pusantrų metų einate generalinio prokuroro pareigas. Kaip vertinate savo nuveiktus darbus, kuriuos jų laikote svarbiausiais? - Generalinio prokuroro pareigos man suteikia galimybę realizuoti savo tikslus ir siekius, įgyvendinti būtinas prokuratūros struktūros ir veiklos pertvarkas. Nuo 1995 metų, kai buvo įsteigtos apygardų prokuratūros, iki 2010 metų prokuratūros sistemoje praktiškai nebuvo pokyčių. Šiandien prokuratūros sistema iš esmės reformuojama ir išgyvena didžiausių pokyčių metą per visą nepriklausomybės laikotarpį. Mano vadovavimo laikotarpiu pagrindinis ir vienas svarbiausių įgyvendintų tikslų yra prokuratūros sistemos pertvarka: iš esmės reformuota struktūra, pakeista prokurorų darbo metodika, stiprinama prokurorų specializacija. Kol kas dar šalyje veikia generalinė ir 56 teritorinės prokuratūros, tačiau Generalinės prokuratūros iniciatyva šių metų birželio mėnesį pakeistas Prokuratūros įstatymas ir nuo 2012 metų pradės veikti 5 apygardos prokuratūros, kurių padaliniais taps apylinkių prokuratūros. Tai reiškia, kad bus mažiau vadovaujančių prokurorų, daugiau kontrolės, atsakomybės, galimybių specializuotis, t.y. sparčiau ir kokybiškiau atlikti ikiteisminius tyrimus. Esu tikras, kad tai labai svarbus žingsnis europietiškos, skaidrios ir efektyvios prokuratūros link. Atsižvelgiant į 2003 ir 2005 metais Valstybės kontrolės pateiktas pastabas ir pasiūlymus iš dalies pakeitėme generalinės prokuratūros struktūrą, patikslinome darbo funkcijas. Šiandien prokurorai jau nebeatlieka prokuratūros įstatyme nenumatytų funkcijų, jas vykdo valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Įsteigus Baudžiamojo persekiojimo bei reorganizavus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentus, juose sujungtos iki šiol išskaidytos funkcijos - ikiteisminio tyrimo organizavimas ir valstybinio kaltinimo palaikymas. Tad dabar prokurorai specializuojasi pagal tiriamas nusikalstamų veikų rūšis. Per 20 metų prokuratūrose buvo įsteigta daug pagalbinio personalo etatų. Siekiant racionaliau naudoti valstybės biudžeto ir darbo užmokesčio fondo lėšas, gerinti prokurorų darbo sąlygas, buvo sumažintas vadovų bei perteklinis techninio personalo skaičius. Panaikinti daugiau 150 etatų: finansininkų, vairuotojų, kurjerių ir pan. Taip pat panaikinti 42 vyriausiojo prokuroro pavaduotojų etatai, buvę vadovai atlieka prokuroro funkcijas. Racionaliau ir efektyviau organizuojant darbą Generalinėje prokuratūroje, atsisakant kai kurių funkcijų dubliavimo ar Generalinei prokuratūrai, kaip centrinei institucijai, apskritai nebūdingų funkcijų, dalis Generalinės prokuratūros prokurorų buvo perkelta į teritorines prokuratūras. Taip sustiprinta konkrečius ikiteisminius tyrimus organizuojančių ir atliekančių prokurorų grandis. Didelį dėmesį skiriu ir vadovų rotacijai, pasibaigus kadencijai vadovai nebeskiriami į tas pačias pareigas, jeigu jos einamos ilgiau nei 10 metų. Esu tikras, kad vietos prokuratūros darbui organizuoti būtinas naujas požiūris. Analizuojant visų teritorinių prokuratūrų prokurorų darbo krūvius pastebimi akivaizdūs skirtumai, kai kuriose prokuratūrose darbo krūvio rodikliai skiriasi net tris kartus. Tai įsisenėjusi problema, kurią buvo būtina ryžtingai ir neatidėliotinai spręsti tiek prokuroro, tiek ir teisingumo laukiančio žmogaus labui. Šiandien Vilniaus ir Kauno miestų apylinkių prokuratūrose vienam prokurorui tenkantis darbo krūvis yra didžiausias. Naujų prokuroro etatų steigimui nėra lėšų, stengiamės išnaudoti turimus vidinius resursus ir bendru sutarimu esamus prokurorus perkeliame iš vienos prokuratūros į kitą, taip nepanaikindami etatų išsprendžiame darbo krūvio paskirstymo problemas. Šis sprendimas leido sumažinti Vilniaus, Kauno, Tauragės apylinkių prokuratūrų prokurorų darbo krūvį, paspartino ikiteisminių tyrimų eigą. Tik pradėjus vadovauti, iškart paaiškėjo, kad viena opiausių prokuratūros problemų - prokurorų veiklos kontrolės klausimas. Prokuratūroje bylų vilkinimas netoleruotinas, todėl dar praėjusių metų rudenį patvirtinau ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarką. Mano nurodymu prokuratūroje tikrinamos užsitęsusios bylos ir šis procesas bus vykdomas nuolat. Pradėjusi veikti kontrolės sistema aiškiai apibrėžia asmeninę prokuroro atsakomybę, kuri turi lemti naują prokuratūros darbo etapą. Šiuo klausimu Generalinė prokuratūra bendradarbiauja su Nacionaline teismų administracija bei Informatikos ir ryšių departamentu. Jei paaiškės, kad prokuroras nepateisinamai ilgai vilkino bylą, už šį nusižengimą jis bus griežtai baudžiamas. Tokių pavyzdžių jau turime ir šiuo klausimu esu ir būsiu labai principingas. Esu įsitikinęs, kad tik sąžiningu ir atsakingu darbu galime užsitarnauti žmonių pasitikėjimą, bendromis jėgomis sukurti modernią ir sklandžiai dirbančią prokuratūrą, to ir siekiu. Prokuratūros informacinė prokuratūros sistema tobulinama ir integruojama su kitų teisėsaugos institucijų duomenų bazėmis. Ji palengvins prokurorų darbą ir ikiteisminių tyrimų kontrolę. Kitas svarbus žingsnis – nauji prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai, apibrėžiantys prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas. Siekiant kokybiškesnio ir greitesnio proceso, ikiteisminiai tyrimai dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, organizuotų, finansinių ir korupcinių nusikaltimų atliekami ir organizuojami ne apylinkės, o apygardų prokuratūrose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Naujieji nuostatai užtikrina, kad rezonansinius ir visuomenei itin svarbius nusikaltimus tiria didžiausią patirtį ir aukščiausią kvalifikaciją turintys prokurorai. Apylinkės teismų nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą dabar tikrina ne apylinkės prokuratūros prokurorai, kaip buvo iki šiol, o apygardos prokurorai. Tai leidžia formuoti vieningą valstybinio kaltinimo praktiką ir užtikrina, kad prokurorai apskųstų neteisėtus ir nepagrįstus teismų nuosprendžius. Pakeitimai susiję ir su didesne prokuroro atsakomybe: prokuroras, organizavęs ikiteisminį tyrimą, dalyvauja bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Siekdami dar labiau ginti nukentėjusiųjų interesus panaikinome Išteisintų asmenų apskaitos nuostatus. Daug metų buvo susiklosčiusi ydinga situacija, kai prokurorai, esant nors mažiausiai tikimybei, kad kaltinamasis gali būti teisme išteisintas, vengdavo bylas perduoti teismui, nors buvo pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, ir tokias bylas nutraukdavo. Taip nukentėjusiųjų interesai likdavo neapginti. Mano įsitikinimu, prokurorai privalo kokybiškiau ir kaip įmanoma greitai apginti nukentėjusiuosius ir baudžiamąją bylą perduoti teismui. Teisingumo vykdymas priklauso teismo kompetencijai. Negaliu nepaminėti, kad pastarieji metai svarbūs ir dėl prokuratūros inicijuotų LR Seime priimtų Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisų. Priimtos pataisos, įtvirtino naują įtariamojo statuso pripažinimo tvarką, leidžia teisti užsienio valstybių piliečius šiems nedalyvaujant procese. Nėra abejonės, kad naujos pataisos pagreitina sudėtingų ir visuomenei ypač svarbių, skaudžių bylų tyrimus - leidžia vertinti Sausio 13-osios, Medininkų ir kitus nusikaltimus pagal tarptautinės teisės reikalavimus. Per pastaruosius metus žymiai sustiprėjo prokuratūros bendradarbiavimas su kitomis institucijomis – policija, teismais, Sodra, Viešųjų pirkimų tarnyba ir daugeliu kitų. Su Valstybės kontrole, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir Muitinės departamentu pasirašėme susitarimus dėl informacijos teikimo. - Kaip vertinate prokuratūros įvaizdį Lietuvoje? Ką reikėtų daryti, kad visuomenės pasitikėjimas prokurorų darbu didėtų? - Kalbant apie visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, tai labai priklauso nuo demokratijos kokybės ir pilietinės visuomenės stiprumo mūsų šalyje. Prokurorai taip pat yra tos pačios visuomenės dalis, ir pasitikėjimas priklauso nuo kiekvieno mūsų kasdienio elgesio, mūsų reputacijos bei darbo rezultatų. Didinti pasitikėjimą prokuratūra ir neabejoti teisinės valstybės pamatais galime tik informuodami ir aiškindami žmonėms sudėtingas teisines procedūras, įgyvendindami radikalias permainas pačioje prokuratūros sistemoje. Šios permainos sudarys visas prielaidas kokybiškam, europinius standartus atitinkančiam prokurorų darbui. Generalinėje prokuratūroje dar šių metų pradžioje patvirtinome ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo tvarką, kuri leidžia prokurorams ir tyrimą atliekantiems pareigūnams pateikti išsamesnę informaciją apie vykstančius ikiteisminius tyrimus. Beje, iki šiol tokia tvarka niekada nebuvo reglamentuota. Įstatymas nustato, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, tad privalu rasti kompromisą tarp visuomenės teisės žinoti ir ikiteisminio tyrimo duomenų konfidencialumo. Manau, kad prokuratūra tampa gerokai atviresnė, pagal galimybes informuoja visuomenę apie tiriamas ar teismui perduodamas bylas. Prokurorui, padedančiam teismui vykdyti teisingumą, ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, keliami ypatingi reikalavimai. Visada akcentuoju prokurorams, kad turime dirbti gerbdami žmogaus teises, paisydami nekaltumo prezumpcijos, užtikrindami teisę į objektyvų ikiteisminį tyrimą. Prokuroras žmonių akyse turi būti jų saugumo garantas ir teisėtų interesų gynėjas. Esu tikras, kad kantrus, nuoširdus ir vieningas prokurorų darbas padės mūsų valstybei, o kartu ir prokurorų bendruomenei stiprėti ir augins visuomenės pasitikėjimą tiek savo valstybe, tiek jos teisėsauga. Kalbėjosi  Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Rūta Dirsienė
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras