Kaip žydų vaikai mokomi nekęsti palestiniečių

Po brutalaus 2008-2009 metų Izraelio sukelto Gazos karo tuometinė Izraelio užsienio reikalų ministrė Tzipora Malka „Tzipi“ Livni pareiškė, kad „palestiniečiai moko savo vaikus nekęsti žydų, o mes mokome mylėti savo kaimynus“. Tačiau neseniai Jungtinėje Karalystėje pasirodžiusioje kitos moters – Jeruzalės universiteto profesorės Nurit Peled-Elhanan - knygoje „Palestina Izraelio vadovėliuose: ideologija ir propaganda švietimo sistemoje“ aprašoma visai kitokia realybė: pasirodo, Izraelio vadovėliai moko vaikus nekęsti palestiniečių ir visų musulmonų.

Ypatinga Peledų šeima

N. Peled-Elhanan – kalbotyros ir švietimo specialistė, garsi savo kritika, nukreipta prieš George‘ą W. Bushą, Tony‘į Blairą, Arielį Sharoną dėl islamofobiškų pažiūrų. Būsimoji profesorė augo kairiųjų šeimoje Jeruzalėje, jos tėvas – Mattityahu „Matti“ Peled-Ifland (1923-1995) – žinomas Izraelio visuomenės veikėjas, pasiekęs generolo majoro (aluf) rangą, arabų kalbos ir literatūros specialistas, vadovavęs šių dalykų fakultetui Tel Avivo universitete, radikalus kovotojas už taiką ir dialogo su palestiniečiais šalininkas. Būdamas Kneseto nariu, įgijo net priešininkų pagarbą, nors buvo antisionistinės organizacijos ICIPP vadovas. 1984 metais Peledas įkūrė bendrą žydų ir arabų partiją „Progresyvusis sąrašas už taiką“, bendradarbiavo ir su krikščionimis. Pasakojama, kad Peledo kalbos Knesete primindavo akademines paskaitas, kai per dešimt minučių jis sugebėdavo aiškiai išaiškinti miglotus savaitės įvykius. 1988-iais pasitraukęs iš oficialiosios politikos, Peledas tapo pirmuoju izraeliečiu arabų literatūros profesoriumi, padėjo pagrindą palestiniečių literatūros studijoms universitetuose. Už sirų-kurdų rašytojo Salimo Barakato „Tamsos išminčių“ vertimą į ivrito kalbą laimėjo geriausio vertėjo prizą. 1993-iais jis įkūrė „Gush Shalom“ – Izraelio taikos bloką, kurio tikslas – Palestinos laisvė. Peledą pasiglemžė vėžys, tačiau jo mokinių liko nemažai. Kai Nurit duktė – 14-metė Smadar Elhanan – 1997 metais susisprogdino Jeruzalės centre, Nurit ėmė remti palestiniečius ir taiką, rašyti. „Izraelio kareiviai, šaudantys į palestiniečius, niekada nėra baudžiami, jie ramiai linksminasi diskotekose“, - sakė ji.

Naujausioje savo knygoje Nurit cituoja Izraelio vadovėlius, kuriuose arabai vaizduojami kaip „rasistai, pabėgėliai, primityvūs žemdirbiai ir teroristai“. Perskaičiusi šimtus skirtingų vadovėlių, nė viename ji neaptiko nuotraukos, vaizduojančios arabą kaip normalų žmogų.

N. Peled-Elhanan nešykšti aštrių žodžių ir Amerikai. „Dažniausiai kenčia tie, kurie to nenusipelnė. Ar George‘as Bushas žuvo Bokštuose Dvyniuose? Ne. O turėjo būti ten nužudytas“, - yra pasakiusi profesorė. 2007 metais N. Peled-Elhanan pareiškė, kad Bushas, Blairas ir Sharonas griauna pasaulį, ir apkaltino JAV bei Jungtinę Karalystę „infekuojant savo gerbiamus piliečius akla musulmonų baime, kai jie vaizduojami kaip „blogiečiai“, kraugeriai, nedemokratiški, šovinistiški, ateities teroristų masiniai gamintojai“ („The Jerusalem Post“, 2007 08 21).

2001 metais N. Peled-Elhanan apdovanota Europos Parlamento įsteigta Sacharovo premija už žodžio laisvę.

Hillary Clinton – rasizmo skatintoja

Pasak Nurit, tokius mitus šiuo metu labiausiai propaguoja Hillary Clinton ir įtakingas respublikonas Newtonas Leroy‘us Gingrinch‘as, kurie abu skleidžia nepagrįstą informaciją, kad palestiniečių vadovėliai esą moko antisemitizmo.

Savo naujausioje knygoje N. Peled-Elhanan tyrinėja 17 svarbiausių Izraelio vadovėlių, skirtų istorijai, geografijai, pilietinėms studijoms. Pasak jos, vaikai nuo mažens mokomi antiarabiško rasizmo. „Nė viename vadovėlyje nėra nė vieno pozityvaus žodžio apie palestiniečių pasaulį ir gyvenimą: apie literatūrą, poeziją, istoriją, žemės ūkį, meną, architektūrą, papročius, tradicijas net nepaminėta“ (p. 49).

Palestiniečiai Izraelio vadovėliuose pristatomi negatyviai, rasistiškai, kaip Izraelio „problema“. Nurit stebisi, kad praėjus vos 60 metų po to, kai naciai įvardijo „žydų problemą“, patys žydai tai daro su palestiniečiais.

Izraelio vadovėliuose, pasak Nurit, arabai sėdi ant kupranugarių, o moterys paklusniai kiūto šalia. „Šios knygos vaikams aiškiai parodo, kad žydų kultūra yra aukštesnė nei arabų“ (p. 230).

Knygose nekalbama ir apie Izraelio karo nusikaltimus, tačiau pateisinamos žudynės, etninis palestiniečių valymas.

Pasak profesorės, šis tyrimas parodė, kad Izraelio švietimas rieda žemyn. „Vaikams plaunamos smegenys, jie auginami valstybėje, kuri nekenčia palestiniečių ir arabų, o po tokios indoktrinacijos mokykloje jie keliauja tiesiai į armiją“.

Neapykantos vaisiai

Perskaičius N. Peled-Elhanan knygą, darosi nenuostabu, kad rugpjūčio 11-ąją Izraelio laikraščiai mirgėte mirgėjo šalies premjero Benyamino Netanyahu ir gynybos ministro Ehudo Barako pareiškimu, kad šie jau „beveik galutinai“ priėmė sprendimą pulti Iraną dar prieš lapkričio 6-ąją vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Motyvai: Izraelis savo egzistencijai didžiausia grėsme laiko Irano neva kuriamą atominę bombą.

Šalies žiniasklaida teigia, kad B. Netanyahu nepasitiki Baracku Obama ir JAV pasirengimu apsaugoti Izraelį nuo galimos Irano atominės bombos, todėl, anot premjero, Izraelis turįs veikti vienas. JAV aukščiausi pareigūnai tokiais neatsargiais pareiškimais dar nesimėto (išskyrus vieną kandidatą į prezidentus).

Izraelis karui nepasiruošęs?

Tiesa, Izraelio laikraštis „Yedioth Ahronoth“ rugpjūčio 12-ąją pranešė, kad šalies vadovai pernelyg giriasi, nes Izraelis esąs visiškai nepasirengęs karui, ypač su tokia didele valstybe kaip Iranas. Nėra normalių slėptuvių nuo bombų, trūksta dujokaukių, ligoninės per prastos, o gaisrinės mašinos – pasenusios. Šis laikraštis rugpjūčio 11-12 dienomis šia tema publikavo net kelis straipsnius. Viename jų klausiama: „Ar vakarai konfrontuos su Iranu?“ Laikraščio teigimu, Iranas dėl lėto urano sodrinimo atominę bombą galėtų pasigaminti ne anksčiau nei po dvejų metų.

Jei Izraelis dabar pultų Iraną ne atomine bomba, jam prireiktų bent šimto lėktuvų F-15 ir F-16. Skirtingai nei Irakas ir Sirija, Iranas turi gerą priešlėktuvinę gynybą. Kita vertus, Izraelio lėktuvus, jei šie pažeistų Saudo Arabijos oro erdvę, ši šalis pasirengusi numušti. Tą patį pareiškė ir Turkija. Izraelio laikraštis spėja, kad greičiausiai „išdavikais“ galėtų tapti Jordanija ir Irakas, kurie leistų į Iraną skristi Izraelio kariniams lėktuvams.

Jei prasidėtų karas, didžioji dalis Izraelio piliečių taps neapsaugotu Irano atsakomųjų atakų taikiniu. Nuo raketų šios šalies ligoninės bus apsaugotos ne anksčiau nei 2015-aisiais. 

[gallery order="DESC" columns="2" orderby="post_date"]