2020 m. vasario 21 d.

 

Kaip Teisėjų tarybos rekomendacija pakeitė įstatymą

11
Paskelbta: 2012-09-21 12:52 Autorius: Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis

Nuorodas į kitus Algirdo Endriukaičio straipsnius rasite puslapio apačioje. O čia sąskaita, kur galima pervesti paramą VSD ir FSB persekiojamai Lietuvos pilietei Eglei Kusaitei:

Virginija Kusienė  LT 38 7044 0600 0761 1198, SEB bankas.
Pervedimams iš užsienio: kodas SWIFT, CBVILT2X.

 

Jau nuo pirmojo Eglės Kusaitės teismo posėdžio 2010 metų gruodį Vilniaus apygardos teismo kolegija – Virginija Švedinė, Jūratė Damanskienė ir Zenonas Birštonas - paskelbė, kad gynyba posėdžiuose negalės daryti garso įrašų.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 260 straipsnio 3 dalis nurodo: ,,Nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui.“ Ir tik tiek - nenumatyta jokių išimčių, apribojimų ar išlygų.

Sesuo Nijolė Sadūnaitė prieš išeidama iš salės priėjo prie teisėjos E. Švedienės ir ramiai pasiteiravo, kodėl nepaaiškinta, kokiais motyvais grindžiamas sprendimas nagrinėti bylą neviešame posėdyje. Teisėja į tai „atsakė“ grasinimu iškviesti policiją, jei N. Sadūnaitė skubiai neapleis teismo salės. Taip asmuo, įgaliotas skelbti sprendimus Lietuvos Respublikos vardu, „paaiškino“ teisminės valdžios santykį su tauta, nors Teisėjų etikos kodekso 5 straipsnyje aiškiai išdėstyti pagrindiniai teisėjų elgesio principai - ,,pagarba žmogui“, ,,skaidrumas ir viešumas“, ,,padorumas“, ,,pavyzdingumas“, ,,pareigingumas“ ir kt. Sesuo Nijolė, KGB tardyta tuose pačiuose rūmuose, kur šiandien vyksta E. Kusaitės teismas, negalėjo nujausti, kad už paprastą klausimą jai bus grasinama laisvoje Lietuvoje.

2011 metų sausio 11 dieną grupė pasipriešinimo okupacijai dalyvių kreipėsi skundu į Teisėjų tarybą bei Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką Egidijų Žironą dėl Vilniaus apygardos teismo kolegijos pirmininkės V. Švedienės sprendimo ir elgesio. Atsakydamas į šį skundą 2011 metų sausio 19 dienos raštu teisėjas E. Žironas visai nutylėjo nekorektišką teisėjos V. Švedinės elgesį, o dėl teismo draudimo E. Kusaitės advokatui daryti posėdžio garso įrašą paaiškino: ,,/.../ nors BPK 260 straipsnio 3 dalis numato proceso dalyviams galimybę naudoti garso įrašymo priemones /.../ Tačiau E. Kusaitės byla nagrinėjama neviešai, todėl teismas, vadovaudamasis Teisėjų tarybos 2010 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 13P-105-(7.1.2) 4 punktu teisiamojo posėdžio metu neleido daryti garso įrašų.“

Pabandę išsiaiškinti šią keistą situaciją, kai nėra taikoma BPK nuostata, sulaukėme dar vieno atsakymo. Akivaizdžiai įsižeidęs, kad keliami klausimai ir abejojama sprendimu uždrausti daryti garso įrašą, E. Žironas 2011 metų vasario 8 dieną rašė: ,,/.../ nenumatyta Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko teisė arba pareiga spręsti, ar teisėjų tarybos priimti sprendimai neprieštarauja BPK ir kitoms teisės normoms bei teikti piliečiams teisines konsultacijas“. Kitaip tariant, piliečiams, prašiusiems paaiškinti nesuprantamą ir abejonių keliantį sprendimą, atsakyta akibrokštu, kurį tenka suprasti taip: ,,Į mane nesikreipkite, teismas visada teisus“.

Tačiau piliečiai neprašė jokių „teisinių konsultacijų“, apie kurias rašo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas – prašyta paaiškinti, dėl kokių priežasčių šiuo atveju „negalioja“ įstatymu įtvirtinta teisinė norma. Ar aukštesniojo teismo vadovas gali likti abejingas visuomenės teisei žinoti? Gal E. Žiromas galėjo klausimo nagrinėjimą perduoti kitai institucijai, užuot likęs, vaizdžiai tariant, stovėti po medžiu? Toks elgesys verčia dar kartą prisiminti Teisėjų etikos kodekso 5 straipsnyje išvardintus pagrindinius teisėjų elgesio principus - ,,pagarba žmogui“, ,,pagarba ir lojalumas valstybei“, ,,teisingumas ir nešališkumas“, ,,skaidrumas ir viešumas“, ,,sąžiningumas ir nesavanaudiškumas“, ,,padorumas“, ,,pavyzdingumas“, ,,pareigingumas“ - kurie, manytina, turėtų būti taikomi visiems teisėjams be išimčių.

Mes atsivertėme E. Žirono minėtą Teisėjų tarybos 2010 metų birželio 30 dienos nutarimą ,,Dėl teismo posėdžių garso įrašymo, saugojimo taisyklių patvirtinimo“, priimtą remiantis Teismų įstatymo 120 straipsnio 27 punktu. Šiame įstatymo straipsnyje apibrėžiama Teisėjų tarybos kompetencija – rinkti Teisėjų tarybos pirmininką, tvirtinti reglamentus, patarti prezidentui, tvirtinti teisėjų Garbės teismo nuostatus, sušaukti teisėjų susirinkimus ir pan. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=423661 27 punkte nurodyta: ,,sprendžia kitus šiame ir kituose įstatymuose numatytus klausimus.“ Bet apie tai, kad Teisėjų taryba gali keisti BPK straipsnius, įstatyme nerašoma.

Teisėjų tarybos patvirtintose taisyklėse nurodoma: ,,Teismo posėdžio garso įrašas yra daromas kiekvieno žodinio proceso metu (išskyrus uždarus, neviešus teismo posėdžius).“ Čia tenka pastebėti kelis dalykus. Pirma - kalbama apie paties teismo sau, o ne teismo procesui, daromą ar nedaromą garso įrašą, ir tikrai ne apie tai, ką gali ar negali daryti proceso šalys pagal BPK 260 straipsnio 3 dalies normą, kuri nėra pakeista ir galioja. Primintina, kad BPK 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta: ,,Neviešame teismo posėdyje bylos nagrinėjamos laikantis visų proceso taisyklių“, t. y. turi būti taikoma ir 260 straipsnio 3 dalies norma dėl garso įrašo darymo.

Be to, šių Teisėjų tarybos nutarimu patvirtintų taisyklių 1 skyriaus 7 punktas teigia: ,,Taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio, skirtos Lietuvos Respublikos bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismams.“ Tai, kas yra tik rekomendacija, negali atšaukti ar paneigti įstatymu įtvirtinto leidimo daryti garso įrašus.

Teisėjų tarybos 2010 metų birželio 30 dienos nutarimo I skyriaus 2 punkte pasakyta: ,,Teismo posėdžio garso įrašo paskirtis – užfiksuoti teismo posėdžio eigą ir, esant poreikiui, jo pagalba atlikti teismų darbo (teismo posėdžio metu) administracinę kontrolę.“ Labai keista ir nesuprantama, kokia logika remiantis iš šios administracinės kontrolės lauko eliminuoti nevieši teismo posėdžiai. 3 minėto nutarimo punkte nurodyta: ,,Šis įrašas nėra bylos sudėtinė dalis ir jo kopijos bylos dalyviams nėra daromos.“

Taigi, Teisėjų tarybos nutarimą, kuriuo regalmentuojamas tik vidinis teismo darbas, Vilniaus apygardos kolegija ir Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininkas E. Žironas pakylėjo iki įstatyminių BPK normų statuso. Nesinorėtų manyti, kad tai padaryta dėl kvalifikacijos stokos – greičiau liudija apie angažuotumą, akivaizdų visame šios bylos sudaryme ir nagrinėjime, bei reikalavimų, nustatytų Teisėjų etikos kodekso 5 straipsnyje, nepaisymą.

E. Kusaitės teismo proceso metu ypač akivaizdus teisėjų bendravimo su žiūrovais priešiškumas ir nepakantumas, o juk jau romėnai pastebėjo: jei Jupiteris pyksta, tai reiškia, kad jis neteisus. Šiaip ar taip, terorizmu apkaltintos jaunos merginos gynybos teisės yra iš esmės suvaržytos. Rimtų abejonių kelia ir E. Žirono, kaip aukštesnės instancijos vadovo, pozicija. Jei, tarkime, vėliau paaiškėtų, kad padarytas pažeidimas – kaip tokiu atveju bus įmanoma atstatyti iš kaltinamosios atimtas gynybos teises ir kaip teks vertinti aukštesniojo teismo abejingumą? O juk klausimas kyla ir dėl Konstitucijos 110 straipsnyje įtvirtintos aiškios nuostatos: ,,Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.“

Iškalbingas sutapimas: ir E. Kusaitės byla Vilniuje, ir Magmadovų byla Maskvoje - neviešos

BPK 9 straipsnio 1 dalis nurodo: ,,Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams.“ Teismui palikta erdvė spręsti, ar E. Kusaitės bylos duomenų paviešinimas prieštarauja valstybės ar tarnybos paslapties apsaugos interesams.

3-ioji šio straipsnio dalis ,,leidžia neviešai nagrinėti teisme bylas /.../ kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas.“ Tai yra ne privaloma, o leidžiama, ir kalbama ne apie visą procesą, o tik apie tam tikrus epizodus. Taigi, ir šiuo atveju sprendimą lemia konkrečių teisėjų teisinė sąmonė. E. Kusaitės byloje, kur teisėjų kolegija nedviprasmiškai demonstruoja solidarumą su kaltinimą pateikusia prokuratūra, siekis kuo daugiau riboti viešumą buvo akivaizdus. Visuomenei reiškiant abejones ir pasipiktinimą tokia nuostata, kolegija jau įpusėjus procesui įvertino savo sprendimų nepagrįstumą bei daromą žalą teismo prestižui ir daugelį posėdžių padarė viešais.

Sunku patikėti, kad tokioje iš esmės primityvioje, bet ypatingai sureikšmintoje, byloje būtų valstybės paslapčių. Nuostabą kelia ir anoniminių liudytojų apklausa, naudojant vaizdo ir garso iškreipimą. Įstatymas leidžia juos apklausti viešai, bet teismo kolegija, siekdama kuo labiau nuo bylos izoliuoti visuomenę ir sukurti įspūdį, kad nagrinėjami išskirtinės svarbos klausimai, posėdžius rengė neviešus.

Taip pat buvo įslaptinta ir Magmadovų byla - tik tai padarė Maskvos teismas, garsėjantis ne teisingumu, o Vladimiro Putino režimo aptarnavimu.

Teisėjas su 17 bylos tomų susipažino per pusdienį

BPK 223 straipsnyje (,,Teismo sudėties nekeičiamumas nagrinėjant baudžiamąją bylą“) numatyta: ,,Kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus šio Kodekso 222 straipsnyje numatytus atvejus.“

BPK 222 straipsnio (,,Atsarginis teisėjas“) 1 dalyje teigiama: ,,Jeigu baudžiamajai bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti paskirtas atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teisiamojo posėdžio salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir, kai procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, šį pakeičia.“

Šioje byloje atsarginis teisėjas nebuvo paskirtas, todėl turėjo būti taikoma BPK 223 straipnio nuostata – ją buvo privalu pradėti nagrinėti iš naujo. Likimas susiklostė taip, kad 2011 metų kovo 23 dieną kolegijos teisėjas Zenonas Birštonas darbe pasigėrė ir iškart buvo nušalintas. Kitą dieną E. Kusaitės byloje vietoje Z. Birštono buvo paskirtas teisėjas Artūras Pažarskas. Ir, lyg niekur nieko, byla su nauju teisėju tą pačią dieną nagrinėta toliau, nors turėjo būti pradėta iš pradžių - priimant naujus sprendimus, prašymus ir kt. Juk E. Kusaitės bylą sudarė 17 tomų medžiagos, su kuria A. Pažarskas, be abejo, negalėjo taip greitai susipažinti.

Neįmanomas dalykas, kad kolegija nežinotų BPK 223 straipsnio nuostatos. Taigi, ir šis epizodas liudija viena – byla nagrinėjama angažuotai, vadovaujantis ne teisėtumo ir teisingumo siekiu, o išankstine nuostata.

* * *

Yra viena sena pasitikėjimą keliančio ir įtikinančio elgesio taisyklė: kalbėk ir elkis ne taip, kad tavimi galėtų patikėti, o taip, kad negalėtų nepatikėti. Čia pirmoji sąlyga - atvirumas ir nuoširdumas. Prokurorų ir teisėjų elgesio detalės ir laikysena yra tarsi pirmieji simptomai, iš kurių publika ima nujausti, kiek pagrįsti jų vertinimai ir sprendimai. Teisėjo teisinę sąmonę kiekvienas iškart suvokia intuityviai. Mažas vaikas, neturintis gyvenimiškos patirties, labai greitai perpranta, kas jį myli, o kas ne. Jeigu teisėją palyginsime su suaugusiu, o bylos dalyvį ar žiūrovą su vaiku, tai jie iškart pasakys, kas juos gerbia ir myli, o kieno širdis ledinė. Kiekvienam vaikui aišku, kas yra kas.

Susiję:

Nepriklausomybės akto signataro Algirdo Endriukaičio straipsniai apie šią bylą: 

Ar Kusaitė sukūrė Lietuvoje tarptautinę teroristų organizaciją?

Kas įgaliojo VSD ir GP įsitraukti į karą Čečėnijoje Rusijos pusėje?

E. Kusaitė, įsižeidę prokurorai ir Ispanijos karalius

Kodėl E. Kusaitę teisia Vilniuje, o ne Klaipėdoje?

Pasipriešinimo okupacijai organizacijų darbo grupės – Nijolės Sadūnaitės, Algirdo Endriukaičio, Petro Gvazdausko ir Petro Musteikio – pareiškimai:

VSD turi vienintelę garbingą išeitį

Bet mes esame gyvi ir liudijame Lietuvai

Ironiškas ekspertai.eu specialusis pareiškimas VSD: "Dėmesio: terorizmo garbintojų ir puoselėtojų nevalia pamiršti"

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
11. juozas
(2012-09-28 15:27:52)
(195.182.73.27) Parašė:

Jau seniai Lietuvoje vyksta šliaužianti kotrevoliucija vadovaujama iš rytų šalelės.Ją vykdo buvę kolobarntai .Užgrobta spauda, televizija, radijas.teismai ,visa ekonomika ir turtai,todėl taip ir suįžulėjo tie išgamos.Bet atsiskaitymo valanda vis tiek ateis ir ateis daug greičiau ,negu jie tikisi.



10. Darijus
(2012-09-26 01:08:17)
(194.154.216.90) Parašė:

Dėl Jos aš eičiau į Mišką.



9. Petras
(2012-09-24 22:15:48)
(79.161.86.132) Parašė:

Susikompromitavusi sutve per 22 metus kitaip nepavadinsi,kiek nusikalteliu,valstybes turto prihvatizatoriu,banku isvagimo specelistu ,zemgrobiu ir tt...is to susikrove milijonus ,uzmirse kas yra teise ir teisingumas ,valstybe ,pilieciai kitaip jau nebegalintys ir nebemokantys gyventi .Skubei reikalingas ipatingas tribunolas su ipatingu prokuroru kuris galetu be jokiu apribojimu teisti visus prie nusikaltimu prisidejusius valstybiai bei tautai teisejus ir kitus teisesaugos pareigunus...



8. Ziurim ka turim
(2012-09-24 14:00:45)
(84.15.178.101) Parašė:

Jei jau esame tokioj situacijoj, kad dauguma teiseju ateje is senu laiku ar besimoke pas buvusius LTSR-TSRS-MVD-KGB specialistus ir tiesiog nera fiziniu galimybiu pakeisti juos naujai isaukletais ir turinciais patirties spresti bylas civilizuotai, teisingai ir t.t., tai gal reiketu privaloma tvarka irasineti visus teismo procesus, nepriklausomai nuo ju slaptumo ar neslaptumo. Nebutina viesinti. Galima pasideti irasus i archvus(valgyt nepraso) ir, iskilus butinybei, pasitikslinti kas ir kaip ten buvo. Vat jums ir kontrole teismams.



7. taigi
(2012-09-24 13:35:24)
(81.7.93.209) Parašė:

Nebūtinai dirba sovietiniai teisėjai. Užaugo nauja teisėjų - nihilistų karta...Neisiskaitymas su žmogumi, nepagarba, nemandagumas bei pačių įstatymų nesilaikymas jiems - norma. Juk jie turi teisnę neliečiamybę...



6. Sapnavau
(2012-09-24 11:28:52)
(78.61.251.55) Parašė:

kad tiksi bomba (jos knatą uždegė kažkuris Komentatorius) ir liko viena minutė iki Jo išvardinti "teisėjai" išlėks į orą. Acibudau, bet liko jausmas, kad Lietuva skęsta mėšle tarp visų tų šlykščių kirminų.



5. Šv. Augustinas
(2012-09-22 10:39:20)
(78.63.22.245) Parašė:

mūsų eros pradžios gyventojas žinojo, kad valstybė be teisingumo tai tik plėšikų gauja, o mūsų Grybė to net XXI amžiuje NEŽINO. Todėl PŪLINIAI ir spręndžia mūsų likimus.



4. Vo taip
(2012-09-21 21:13:02)
(78.62.244.87) Parašė:

Nieko kitaip nepamatysi ir neišgirsi,kaip buvusieji sovietiniai teisėjai, KGB statytiniai.Kokia teisėsauga,tokia ir demokratija Lietuvoje.Kiek metų dar mūsų demokratiją ir laisvę mindys KGB kerziniai batai?



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras