Kaip Junkeris ketina suaktyvinti investicijas Europoje

Paskutinius du su puse metų, pasibaigus pačiai aštriausiai ekonominės krizės formai Europos Sąjungoje, išliko esminė problema: kaip vyriausybėms įtikinti privatų kapitalą investuoti į labiausiai nuo krizės nukentėjusias Europos šalis?, - rašo „Financial Times“. Per pastaruosius 6 metus investicijos Europoje sumažėjo 430 milijardų eurų. Ženkliausias investicijų kritimas yra Graikijoje, Ispanijoje Portugalijoje, Italijoje ir Airijoje, rašo žurnalistas Peteris Špigelis.

Leidinio manymu, Europos Centrinis Bankas jau išbandė visas priemones. Pavyzdžiui, sumažino palūkanų normą komerciniams bankams iki 0,5%. Spalio mėnesį pradėjo išpirkinėti obligacijas ir kitus vertybinius popierius iš privačių investuotojų, kad sumažintų Europos įmonėms skolinimosi kainą.

Naujasis Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris pristatė „Investicijų planą Europai“, kurio vertė 315 milijardų eurų. Leidinys mano, kad šios programos negalima traktuoti  „kaip tradicinės visuomeninių darbų programos, kai valstybės išlaidos infrastruktūrai skatina ekonominį augimą“, greičiau tai dar vienas bandymas pritraukti privačius investuotojus.

Plane nėra nieko pasakyta apie ES išlaidas naujiems projektams. „Vietoj to  – Europos Investicijų Bankas ir ES biudžetas suteiks garantijų už 21 milijardą eurų. Šios garantijos leis EIB pritraukti privataus kapitalo rinkose naujas lėšas invėsticiniams projektams, kurie anksčiau nebuvo finansuojami“, - rašoma straipsnyje.

ES vertinimu, EIB greičiausiai sugebės pritraukti 60 milijardų eurų, išleisdamas obligacijas, o šias lėšas bus galima investuoti į naujus projektus, kurių vertė 315 milijardų.

Didžiausias trukdis – baiminimasis, kad EIB obligacijos praras dabartinį  AAA reitingą, jei bankas finansuos labiau rizikingus projektus. Junkeris tikisi, kad 21 milijardų eurų garantija padės apeiti šią problemą.

Šaltinis: ft.com