Japonai pasisako prieš savo šalies užsienio politikos militarizaciją

Apie 120 000 japonų protestavo prie šalies parlamento rūmų Tokijuje. Jie reikalavo atšaukti įstatymą, kuriuo remiantis japonų armija galėtų veltis į konfliktus už šalies ribų. Šį įstatymą priemė Japonijos premjero Šinzo Abės (Shinzo Abe) vyriausybė.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, naujojoje Japonijos konstitucijoje, kuri buvo priimta 1947 m., buvo įtvirtinta nuostata, jog valstybė atsisako karo, kaip priemonės spręsti tarptautinius ginčus. Tačiau dabartinė Japonijos valdžia nusprendė, kad armijai reikia suteikti daugiau veiksmų laisvės, kad šioji galėtų tinkamai reaguoti į augančią Kinijos grėsmę.

„Manau, kad Japoniją kaip šalį galima apibūdinti viena fraze: taiki nacija. Tačiau mūsų akyse vyksta kažkas neįtikėtina! Pasaulis tarytum griūna, ir tai kelia baimę visoje šalyje!” – teigė protestuotoja.

„Japonija negali tapti karinga valstybe! Dar daugiau – mums reikia palaikyti draugiškus santykius su kaimynais Azijoje!“– tvirtai įsitikinusi kita akcijos dalyvė.

Nesutarimai tarp Kinijos ir Japonijos ypač paaštrėjo dėl teritorinių ginčų Senkaku archipelage Pietų Kinijos jūroje. Senkaku archipelagas – tai grupė negyvenamų salų, kurias Kinija vadina Diaoyu. Abi šalys ginčija teisę šiame rajone eksploatuoti aptiktus gamtinių dujų išteklių klodus.

Pekinas demonstruodamas raumenis šiame regionė nesenai vykdė karinius mokymus, kuriuose dalyvavo 100 laivų ir dešimtys lėktuvų. Jei Tokijas nesureaguos į protestuotojų reikalavimus, Japonijos parlamentui beliks tik ratifikuoti naująjį įstatymą.