2019 m. gruodžio 9 d.

 

Išaugus vis agresyvėjančios Rusijos grėsmei, Lietuva nuosekliai stiprina karinį bendradarbiavimą su Lenkija

17
Paskelbta: 2019-11-22 12:04 Autorius: ekspertai.eu
Alfredo Pliadžio nuotr.
Alfredo Pliadžio nuotr.

Stiprinant Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, lapkričio 22 d. Vilniuje susitiko Lietuvos ir Lenkijos  krašto apsaugos ministrai. 

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis su Lenkijos kolega Mariuszu Blaszczaku aptarė dvišalio bendradarbiavimo prioritetines kryptis, apsikeitė nuomonėmis dėl saugumo situacijos regione bei Europoje, dar kartą pabrėžė poreikį glaudžiau bendradarbiauti siekiant apginti vadinamąjį Suvalkų koridorių.

R. Karoblis akcentavo, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja bendri saugumo iššūkiai ir interesai, todėl svarbu toliau stiprinti regioninį bendradarbiavimą tiek dvišaliu, tiek NATO ir ES formatu.

„Lenkija – vienareikšmiškai viena svarbiausių Lietuvos partnerių gynybos ir saugumo srityje. Esame vieno regiono ir sėkmingiausio pasaulio istorijoje gynybos Aljanso – NATO – dalis. Išaugus grėsmėms iš Rytų, mūsų šalys nuosekliai stiprina karinį bendradarbiavimą. Su Lenkijos kolega ministru Mariuszu Błaszczaku susiklostė puikūs tarpasmeniniai santykiai, leidžiantys mums spręsti visas problemas ir kelti dvišalį karinį bendradarbiavimą į naują lygį“, - sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis.

Atsižvelgdami į šių metų vasario mėn. Lietuvos ir Lenkijos prezidentų paskelbtą bendrą deklaraciją saugumo klausimais, ministrai sutarė kitų metų pradžioje surengti pirmąjį Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų tarybos susitikimą. Taip pat ministrai aptarė būsimą NATO lyderių susitikimą Londone, ir sutarė, kad turime pasiųsti aiškią žinią dėl stipraus transatlantinio ryšio, Aljanso vienybės ir solidarumo tarp jo narių. 

Ministrai taip pat aptarė regioninės oro gynybos klausimą.

R. Karoblis pabrėžė, kad Baltijos regionas išlieka labiausiai pažeidžiamu regionu oro gynybos srityje, todėl, anot jo, Baltijos šalys siekia NATO paramos rengiant integruotą regiono oro gynybos architektūrą: "Viliamės, kad Lenkija reikšmingai prisidės prie šios bendros sistemos rengimo."

Šaltinis: KAM

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
 
Komentarai

 
17. Vytas
(2019-11-24 18:22:50)
(46.249.171.56) Parašė:

Vietoj to.kad pareikalauti iš Lenkijos materialinės kompensacijos už Vilniaus krašto okupaciją (ką daro Lenkija Vokietijos atžvilgiu), Lietuvos valdžia įkyriai peršasi Lenkijai į STRATEGINIUS PARTNERIUS (?!). Tarsi Lenkija niekada nebuvo okupavusi Vilniaus krašto, tarsi jau šiais laikais lenkai nežygiavo Varšuvos gatvėmis su šŪkiais "Vilno naše". Lietuvos valdžia į tai niekaip nereagavo. O kieno įgaliotas KAM vadovas kviečia Lenkiją kurti bendras gynybos sistemas? Tikriausia, prezidento ar Valstybės saugu ir gynimo komiteto . GĖDA ir dar kartą GĖDA. Istorija Lietuvos aiškiai rodo, kad pavojus Lietuvai visada daugiau grėsė iš Vakarų, negu iš Rytų. Ir to fakto valdžia Lietuvos niekaip nenori prisiminti.



16. K
(2019-11-24 16:25:38)
(5.20.244.73) Parašė:

Būčiau neperskaitęs komentaro. Bet užkliuvo "yellow" teigiamas Vertinimas. Iš jo tai sulaukti? No passible. Visiems sėkmės!



15. Piksius.>Istorikas
(2019-11-24 04:25:47)
(78.58.239.209) Parašė:

Dėkui už tikrai išsamų požiūrį. Bet ar ne tame istorijos paradoksas, kad ja spekuliuojama laikmetyje?



14. yel“l“ow submarine to 12. Istorikas
(2019-11-23 21:57:35)
(88.119.234.132) Parašė:

dėkoju už nuostabų, nuoširdų(nuo širdies), aktualų ir išmintingą komentarą ...



13. Nu jo...
(2019-11-23 10:38:42)
(188.69.195.13) Parašė:

Panašu, jog Vilniaus kraštą lenkai atgaus ir be aktyvių karinių veiksmų. Užteks ir bendradarbiavimo. arba kitaip pasakius vietinių "tutkų" kolaborivaimo...



12. Istorikas
(2019-11-23 10:20:31)
(178.17.170.194) Parašė:

Skaitydamas mums dabar brukamą naujausią Lietuvos istoriją, norom-nenorom pagalvoji, kad Tėvynės yra dvi. Viena – ta, kurioje gimei, augai, gyvenai kelis dešimtmečius, kurioje viską matei ir girdėjai, o kita – dalies žmonių prasimanyta ir per jėgą primetama kitiems, vadovaujantis principu: ATIMK IŠ TAUTOS ISTORIJĄ, o paskui tauta savanoriškai išsigims. Tereikia tik įpiršti kokią nors religiją ar populiarią idėją, o paskui tie mikrobai jau varys savo pragaištingą darbą. Gyvens žmogelis, kaip gyvulys, šia diena, kimš į pilvą chemijos prifarširuotas dešras su Briuselio kopūstais ir garbins tuos, kurie jį tokiu gyvuliu pavertė. Oficialiai Lietuvos ir Rusijos santykiai dabar vaizduojami taip, kaip naudingiausia dabartiniams Lietuvos valdantiesiems. Rusija - pagrindinis priešas, ir oficialioji Lietuvos istorija ją piešia pačiomis juodžiausiomis spalvomis. Lietuviškuose istorijos vadovėliuose Rusija yra pavaizduota kaip iš principo bloga valstybė, pabrėžiant neigiamą jos įtaką Europai ir pasauliui – ir beveik neužsimenama net apie pačius kruviniausius Lietuvos stabukų (vadinamųjų sąjungininkų) – tokių kaip JAV ar Britanija – nusikaltimus. Kad ir koks nusikaltėlis ir pabaisa buvo Stalinas, kad ir kiek kančių atnešė lietuviams, tačiau būtent jis grąžino Lietuvai Vilnių ir Klaipėdą, kai nebebuvo likę nė mažiausios vilties juos atgauti. Ir dar siūlė buv. Prūsiją (Kaliningrado sritį) prie Lietuvos prijungti, bet Sniečkus atsisakė. Be abejo, oficialieji Lietuvos istorikai sukurps kokią nors fantastinę istorinę alternatyvą stojimui į Tarybų Sąjungą: „Sovietai turėjo išeiti iš Lietuvos ir saugoti jos sienas nuo lenkų“ arba „Lietuva būtų ginklu atgavusi Vilnių bei Klaipėdą ir apsigynusi nuo Lenkijos“, „Lietuva būtų įstojusi į NATO ir Amerika būtų apgynusi“ ar kitą panašią nesąmonę. Politikams ir jų išlaikomiems istorikams bei žurnalistams naudinga kurstyti žemiausius lietuvių jausmus, nuteikiant prieš rusus, nukreipiant dėmesį nuo savo pačių nusikaltimų bei išdavysčių. Žinoma, Rusijai niekad neatleis ir stojimo į TSRS nepateisins didelė dalis asmeniškai nukentėjusiųjų nuo tarybinio režimo ir jų artimieji, bet kitiems lietuviams tikrai nepakenktų nusiimti valdžios brukamus violetinius aklos neapykantos akinius ir patiems įvertinti istorinius FAKTUS, prisiminti, kokie tada buvo laikai ir iš ko reikėjo rinktis. Gal verta patiems pabandyti suvokti, kaip mūsų seneliai jautėsi 1940 m., ko bijojo, ko siekė ir apie ką svajojo, kodėl didelė jų dalis nuoširdžiai sveikino tarybinę armiją ir pritarė Lietuvos stojimui į Tarybų Sąjungą? Gal būt, bent tie, kurie dar neprarado sugebėjimo savarankiškai mąstyti, suprastų kad Salomėjos Nėries žodžiai „Budriai saugo milžino jėga“ tuo metu skambėjo visai nedemagogiškai, ir kad daugumai dabar viešai keikiamų žmonių, tokių kaip A. Sniečkus ar J. Paleckis, reikia dėkoti už tai, kad jie vis dėlto išsaugojo Lietuvą?



11. to k
(2019-11-23 10:16:18)
(90.140.79.45) Parašė:

Pasaulį valdo ne išrinktieji "valdžios atstovai", todėl ir sveikinasi pagal tai kas kokioje rolėje tuo metu būti marionetu paskirtas.



10. K
(2019-11-23 08:46:16)
(84.15.186.210) Parašė:

Gestų kalba. Atspėkit iš trijų kartų, gynybos ministrų pasisveikinimo nuotraukoje , kuri pusė turi 3 milijonus gyventojų, kuri 40?



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras