Išaugus vis agresyvėjančios Rusijos grėsmei, Lietuva nuosekliai stiprina karinį bendradarbiavimą su Lenkija

Vietoj to.kad pareikalauti iš Lenkijos materialinės kompensacijos už Vilniaus krašto okupaciją (ką daro Lenkija Vokietijos atžvilgiu), Lietuvos valdžia įkyriai peršasi Lenkijai į STRATEGINIUS PARTNERIUS (?!). Tarsi Lenkija niekada nebuvo okupavusi Vilniaus krašto, tarsi jau šiais laikais lenkai nežygiavo Varšuvos gatvėmis su šŪkiais "Vilno naše". Lietuvos valdžia į tai niekaip nereagavo. O kieno įgaliotas KAM vadovas kviečia Lenkiją kurti bendras gynybos sistemas? Tikriausia, prezidento ar Valstybės saugu ir gynimo komiteto . GĖDA ir dar kartą GĖDA. Istorija Lietuvos aiškiai rodo, kad pavojus Lietuvai visada daugiau grėsė iš Vakarų, negu iš Rytų. Ir to fakto valdžia Lietuvos niekaip nenori prisiminti.

Būčiau neperskaitęs komentaro. Bet užkliuvo "yellow" teigiamas Vertinimas. Iš jo tai sulaukti? No passible. Visiems sėkmės!

Dėkui už tikrai išsamų požiūrį. Bet ar ne tame istorijos paradoksas, kad ja spekuliuojama laikmetyje?

dėkoju už nuostabų, nuoširdų(nuo širdies), aktualų ir išmintingą komentarą ...

Panašu, jog Vilniaus kraštą lenkai atgaus ir be aktyvių karinių veiksmų. Užteks ir bendradarbiavimo. arba kitaip pasakius vietinių "tutkų" kolaborivaimo...

Skaitydamas mums dabar brukamą naujausią Lietuvos istoriją, norom-nenorom pagalvoji, kad Tėvynės yra dvi. Viena – ta, kurioje gimei, augai, gyvenai kelis dešimtmečius, kurioje viską matei ir girdėjai, o kita – dalies žmonių prasimanyta ir per jėgą primetama kitiems, vadovaujantis principu: ATIMK IŠ TAUTOS ISTORIJĄ, o paskui tauta savanoriškai išsigims. Tereikia tik įpiršti kokią nors religiją ar populiarią idėją, o paskui tie mikrobai jau varys savo pragaištingą darbą. Gyvens žmogelis, kaip gyvulys, šia diena, kimš į pilvą chemijos prifarširuotas dešras su Briuselio kopūstais ir garbins tuos, kurie jį tokiu gyvuliu pavertė. Oficialiai Lietuvos ir Rusijos santykiai dabar vaizduojami taip, kaip naudingiausia dabartiniams Lietuvos valdantiesiems. Rusija - pagrindinis priešas, ir oficialioji Lietuvos istorija ją piešia pačiomis juodžiausiomis spalvomis. Lietuviškuose istorijos vadovėliuose Rusija yra pavaizduota kaip iš principo bloga valstybė, pabrėžiant neigiamą jos įtaką Europai ir pasauliui – ir beveik neužsimenama net apie pačius kruviniausius Lietuvos stabukų (vadinamųjų sąjungininkų) – tokių kaip JAV ar Britanija – nusikaltimus. Kad ir koks nusikaltėlis ir pabaisa buvo Stalinas, kad ir kiek kančių atnešė lietuviams, tačiau būtent jis grąžino Lietuvai Vilnių ir Klaipėdą, kai nebebuvo likę nė mažiausios vilties juos atgauti. Ir dar siūlė buv. Prūsiją (Kaliningrado sritį) prie Lietuvos prijungti, bet Sniečkus atsisakė. Be abejo, oficialieji Lietuvos istorikai sukurps kokią nors fantastinę istorinę alternatyvą stojimui į Tarybų Sąjungą: „Sovietai turėjo išeiti iš Lietuvos ir saugoti jos sienas nuo lenkų“ arba „Lietuva būtų ginklu atgavusi Vilnių bei Klaipėdą ir apsigynusi nuo Lenkijos“, „Lietuva būtų įstojusi į NATO ir Amerika būtų apgynusi“ ar kitą panašią nesąmonę. Politikams ir jų išlaikomiems istorikams bei žurnalistams naudinga kurstyti žemiausius lietuvių jausmus, nuteikiant prieš rusus, nukreipiant dėmesį nuo savo pačių nusikaltimų bei išdavysčių. Žinoma, Rusijai niekad neatleis ir stojimo į TSRS nepateisins didelė dalis asmeniškai nukentėjusiųjų nuo tarybinio režimo ir jų artimieji, bet kitiems lietuviams tikrai nepakenktų nusiimti valdžios brukamus violetinius aklos neapykantos akinius ir patiems įvertinti istorinius FAKTUS, prisiminti, kokie tada buvo laikai ir iš ko reikėjo rinktis. Gal verta patiems pabandyti suvokti, kaip mūsų seneliai jautėsi 1940 m., ko bijojo, ko siekė ir apie ką svajojo, kodėl didelė jų dalis nuoširdžiai sveikino tarybinę armiją ir pritarė Lietuvos stojimui į Tarybų Sąjungą? Gal būt, bent tie, kurie dar neprarado sugebėjimo savarankiškai mąstyti, suprastų kad Salomėjos Nėries žodžiai „Budriai saugo milžino jėga“ tuo metu skambėjo visai nedemagogiškai, ir kad daugumai dabar viešai keikiamų žmonių, tokių kaip A. Sniečkus ar J. Paleckis, reikia dėkoti už tai, kad jie vis dėlto išsaugojo Lietuvą?

Pasaulį valdo ne išrinktieji "valdžios atstovai", todėl ir sveikinasi pagal tai kas kokioje rolėje tuo metu būti marionetu paskirtas.

Gestų kalba. Atspėkit iš trijų kartų, gynybos ministrų pasisveikinimo nuotraukoje , kuri pusė turi 3 milijonus gyventojų, kuri 40?