2024 m. kovo 29 d.

 

Inteligento sindromas

13
Paskelbta: 2012-09-24 09:22 Autorius: Šarūnas Navickis

Nors žinome, kad „inteligence“ yra nelietuviškas žodis ir bendriausia prasme jis reiškia išmanymą ar žinojimą, o „Central Inteligence Agency“ (CIA) verčiame į Centrinę Žvalgybos Valdybą (CŽV), šnekamojoje kalboje inteligentas vargu ar siejamas su gerai informuotu žmogumi, žinančiu, kaip elgtis įvairiausiose situacijose. Veikiau tai kaip tik savo raišką ribojantis žmogus, kalbantis tyliu balsu ir sugebantis jo nepakelti nepriklausomai nuo situacijos, jis introvertiškas ir vengia konfliktų, o kalbant apie išorinius požymius nepasižymi sportiškumu ir, tikėtina, nešioja akinius. Jei aplinkybių verčiamas atsiduria ekstremalioje padėtyje, kurioje reikia kautis arba trauktis (fight or flight responce), jis ima kontempliuoti būties prasmę ar beprasmybę (pastarąją dažniau), kitaip sakant, sustabarėja ir natūraliomis sąlygomis neturėtų nė mažiausių šansų išlikti. Nes realiam gyvenimui jis tiesiog neįgalus. Užtat jo protas pakankamai išlavintas, kad natūrą (prigimtį) perkeistų į kultūrą (kultą) ir dar iškeltų pastarąją į pirmą vietą. Inteligentas yra mandagus, tai yra moka bendrauti, neįžeisdamas pašnekovo. Šiuo požiūriu jis akivaizdžiai skiriasi nuo angliškojo išradimo – džentelmeno, apie kurį Oskaras Vaildas taikliai pasakė, kad „džentelmenas niekada neįžeis kito žmogaus NETYČIA“. Šitas „netyčia“ ir yra visa esmė, skiriantį prigimtinį kovotoją, išmokusį gerų manierų, tačiau nepraradusį išgyvenimo instinktų, nuo iš esmės bekiaušio „inteligento“, nenoromis sutinkančio pripažinti norminiu ištiktuką „pyst“, bet kaip velnias kryžiaus vengiančio patęsti jį iki veiksmažodžio. Vyniojimas į vatą – jo skiriamasis bruožas. Taip ir vynioja viską, pradėdamas sąvokomis ir baigdamas savo ir kitų gyvenimu ir dar įvardindamas tai „kultūra“.

Marcelijaus Martinaičio poelgis, aprašytas Liudviko Jakimavičiaus, kai pirmasis savo kūnu gynė nuversti skirtą pastatą ir tiesiog užstojo jį nuo ekskavatoriaus kaušo, yra vienas iš tokių retų pavyzdžių, taip išsiskiriančių iš kasdieniškojo konteksto, kad tampa aprašymo vertu žygdarbiu – toks  išskirtinis jis mums atrodo ir, neabejotinai, yra. Tuo tarpu labiau įprasta “gyvenimo poetika“ atrandama ne pilietinėje laikysenoje, o a. a. Justino Marcinkevičiaus kūryboje, kuri tiesiog persunkta liūdesiu ir tragizmu – čia ir „ašara Dievo aky“, ir „uždaryk mane, Tėvyne, savyje, kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro“, ir „tvarstis, prilipęs prie tavo žaizdų“. Rašau nieko neišsigalvodamas, o atrodo tarsi ką nedoro daryčiau – štai kaip giliai tas sindromas vidun įsiėdęs... Kentėti pralaimėjus, braukti ašarą ar būti tvarsčiu – lietuvio sąmonei yra pats tas, tačiau kautis ir nugalėti – beveik barbarizmas. O juk Kudirka rašė kitaip – „tu didvyrių žeme“. Vertėtų tą prisiminti ne tik švenčių progomis ir ypač dabar. Ta proga vertėtų pasikartoti, kad tas, kuris vengia būti kovotoju, niekad netaps nugalėtoju. Geriausiu atveju – kultūringu vergu, patarnaujančiu valdovui jo rūmuose ir taip išvengusiu sunkaus darbo plantacijoje, bet ne daugiau.

Kitas bruožas, iš kurio lengva atpažinti šitą paviršinį inteligentiškumą, yra tarptautinių žodžių naudojimas kur tik įmanoma – apie tai net rašyti lietuviškai nelabai išeina (žr. straipsnio pavadinimą). Vyniojimas į vatą pavirsta kamufliavimu, niekšas – kontroversišku personažu, o akivaizdus iškrypimas – perversija. Mandagu ir daugeliui nesuprantama. Lietuviškai – melas, „inteligentiškai“ – interpretacija. Čia pat ir angliškas „gay“ jį sulietuvinus lyg niekur nieko viešajame diskurse (dar vienas minėto kalbėjimo pavyzdys) virsta gėjumi, tačiau jei tas pats daroma su graikišku „pederastos“ – jau bėda. Nors žodis ir norminis, bet girdi, jis turi negatyvią konotaciją (!) ir gali nuskambėti netolerantiškai. Tolerancija, savo ruožtu, reiškia pakantumą, tačiau panašu, kad pakęsti nebeužtenka, reikia dar ir mėgti – kitaip kuo čia dėtas minėtasis neigiamas skambesys (išverčiau į lietuvių kalbą)? Čia tik vienas iš pavyzdžių, kaip išduodant gimtąją kalbą išplaunamos pamatinės prasmės. Tačiau visų blogiausia yra tai, kad šiai ligai pirmoji pasiduoda toji visuomenės dalis, kuri kaip tik turėtų būti itin jautri visokioms manipuliacijoms (klastojimams)  žmonių protais ir ne tik joms nepasiduoti bei saugoti kitus, bet ir surasti priešnuodį. Ar tokių dalykų dar būna, nuo Sąjūdžio laikų nutolus per daugiau nei dvi dešimtis metų?

Pasirodo, taip! Kalbu apie tai, kas be jokių dviprasmybių išsiveržė į paviršių Garliavoje – elgesyje menininkų, savimi nuo ginkluotų zombių (žmonės būtų nepaklusę) dengusių skriaudžiamą vaiką ir vėliau gulėjusių ligoninėse, gydant bananais sudaužytus kūnus. Tikras inteligentas puikiai žino, kur jis turi būti ir kaip elgtis tada, kai skriaudžiamas kitas – ir šiuo požiūriu tiek dailininkas ar režisierė, tiek turgaus prekeivė ar bedarbis akimirksniu peraugo profesines ribas ir atvirto tuo, kuo jie visą laiką ir buvo Dievo akyse – žmonėmis. Daugybė kitų, kad ir nebuvusių gegužės septynioliktosios rytmetį Garliavoje, kai ten siautėjo įstatymu besidangstančių atmatų siųsti robokopai (lietuviško atitikmens nerandu – mūsų kalboje nėra tokių bjaurių žodžių), taip pat išėjo į aikštes ir gatves su žodžiu Tie-sos širdyse ir lūpose, rašomu kreida krantinėse ir ant grindinio bei akmenimis jūros pakrantėje. Tai šitie ir yra tikroji inteligentija, tiksliai žinanti, kaip reikia elgtis tokiose situacijoje, kokioje šiandien per mūsų visų apsileidimą atsirado Lietuva, ir nebijanti nei fabrikuojamų bylų, nei spaudimo prieš rinkimus, kai atimama teisinė neliečiamybė.

Baigdamas priminsiu, kad Europos galia buvo suformuota ne tada, kai jos aristokratija išmoko nešioti šilkines kojines ir dviem piršteliais dėti burnon triufelius bei užsigerti juos šampanu, o gerokai anksčiau, kai paprasti žmonės virto didikais kaip tik dėl savo heroizmo, o pavojaus ir išbandymų akimirkomis vietoje sidabrinės šakutės laikė rankose plieno kardą.

Šiandien pakanka požymių, kad turime progą po pablizginta forma atrasti tikrąjį turinį, apie kurį atviru tekstu rašo Eglė Wittig – Marcinkevičiūtė savo straipsnyje „Kaip sugriauti valstybę jos intelektualų rankomis“ ir Daiva Tamošaitytė „Vapsvos efekte“ (galima paskaityti ČIA ir ČIA). 

Dvi moterys, kurioms pati Gamta davė galimybę geriau suvokti gyvybės prigimtį ir jos esmę. Aš kreipiuosi į vyrus – nebijokime! Juk tai mūsų pareiga ir pašaukimas būti ten ir tada, kur visų sunkiausia ir pavojingiausia – ir net jei po ranka nėra šveitraus kardo, visada galima rasti šakę ir ištiesinti dalgį, kaip ne kartą jau buvo mūsų istorijoje. 

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
13. ATSIPEIKĖKIT
(2012-09-27 14:31:49)
(88.222.129.186) Parašė:

Čia tik žodžiai. Ir taip pudrinamos žmonių smegenys. Praleiskime savo žodžius pro trejus vartus, norėdami ką nors pasakyti šalia esantiems: pirmuose vartuose patikrins, ar tai tiesa, antruose - ar tai būtina sakyti, trečiuose ar tai geri žodžiai. Taip pataria sufijai.



12. Batvinis. Pakartotinai (kitame portale).
(2012-09-25 09:40:06)
(78.58.104.140) Parašė:

Batvinis. 2012 rugsėjo 23 - 09:36 Protingos Š.Navickio mintys išdėstytos straipsnyje. Tik aš norėčiau ‘inteligentą’ palyginti su ‘intelektualu’. Kaip žmogų, turintį kažkokios įstaigos baigimo diplomą – poperėlį (o gal įsigyta pirkimo būdu), ir žmogų, kuris iš ties yra iškilus ir SAVO mąstyme, ir SAVO poelgiuose – veiksmuose. Jei pirmuoju atveju tas žmogus gali pasielgti taip ar kitaip, tai intelektualas VISADA kovos už TIESĄ ir TEISINGUMĄ, prieš EGOIZMĄ ir SAVANAUDIŠKUMĄ. Jei kiekvienas intelektualas gali būti inteligentu (mažų mažiausiai), tai ne kiekvienas inteligentas gali būti intelektualu. Kaip kiekviena auksinė moneta gali būti pinigas (turintis savo vertę), tai ne kiekviena varinė ar aliumininė moneta gali būti pinigu, o juo labiau auksine. Todėl inteligentų Tėvynėje yra nors dalgiu pjauk, kai tuo tarpu intelektualai yra skaičiuojami vos ne ant pirštų, turint omeny mažėjimo ir nykimo tendenciją. Prie ko ir veda valdžiukės vykdoma politika. Mažėja (naikinama) moralės gerosios savybės, blogėja TAUTOS genofondas, prie kurio prisideda ir gabūs žmonės, priversti palikti SAVO Tėvynę, ir įsigalint pavydžioms, savanaudėms VIDUTINYBĖMS, net ir likusius intelektualus nustumiant į šoną įvairiomis priemonėmis. Gal ta politika pradės keisti po nepilno mėnesio, likusio iki rinkimų? Gal. Jei visi, ar daugumą išreikš SAVO valią, SAVO norą keisti tą nusikalstamą SISTEMĄ. Su ta viltimi ir baigiu šį komentarą. Pagarbiai mąstantiems, o ypač intelektualams.



11. Izolda
(2012-09-25 08:09:53)
(84.15.190.115) Parašė:

Skambus zodziai, gera mintis , tik nesijaucia asmenybes .Ar to pakanka ?



10. Tomas
(2012-09-24 23:15:49)
(98.208.107.228) Parašė:

Aciu ir daugiau nieko tik aciu uz gera straipsni.SEKMES RINKIMU KAMPANIJOJE!



9. CHANGE
(2012-09-24 20:31:39)
(88.222.170.226) Parašė:

Matosi vyriškėjimo požymių, autorius šiuo straipsniu ir save drąsina,labai atkaklus ir riteriškumo dvasia šviečia iš visų straipsnių.Matosi,kad gerus mokytojus išsirinko,gal ir išrinks į seimą, o man kažkodėl vis tiek "ne prie dūšios".



8. pastaba
(2012-09-24 20:01:29)
(86.100.220.236) Parašė:

"Baigdamas priminsiu, kad Europos galia buvo suformuota ne tada, kai jos aristokratija išmoko nešioti šilkines kojines ir dviem piršteliais dėti burnon triufelius bei užsigerti juos šampanu, o gerokai anksčiau, kai paprasti žmonės virto didikais kaip tik dėl savo heroizmo, o pavojaus ir išbandymų akimirkomis vietoje sidabrinės šakutės laikė rankose plieno kardą. " Ar galima besukurpti ką nors kvailiau? Tam reikia neeilinio istorijos nesuvokimo!



7. rikėjas
(2012-09-24 19:52:47)
(86.100.220.236) Parašė:

Balsuosiu už DK partiją, o tie visi "ekspertų" ekspertai, manau, tėra prie lovio pavėlavę knysliai.



6. Britannia
(2012-09-24 16:38:07)
(2.25.78.68) Parašė:

Itartinas man tas Navickis>>> kad Kubiliui sena rata dovanu nunese tai garsiai giriasi, bet kad 2008 metais po Paulausko ir Sadecko partijos veliava i rinkimus ejo, kukliai nutyli. Itartinas.....



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras