Inteligentiškos moters gidas po muzikos pasaulį

Tai straipsnis, kurio vienas moterų žurnalas nepanoro publikuoti. Suprantama, ir visą rubriką, galėjusią sulaukti nemažo susidomėjimo, sužlugdė. „Ekspertai.eu“

Ir kam gi to reikia?

Perskaičius naujos žurnalo rubrikos pavadinimą, dauguma jūsų neabejotinai uždavė sau šį retorinį klausimą. Ką gali veikti rašiniai apie muziką šalia skyrelių apie tokias pripažintas kultūros vertybes kaip kinas, drabužių dizainas ir aerobika? Muzika yra seniai nebemadinga ir niekam neįdomi. Paskutinis bent kiek padoresnis (tiesa, gana ekstravagantiškas) muzikos indėlis į kultūrą buvo Vivienne Westwood kolekcijos. Bet tai juk buvo prieš trisdešimt metų! Domėtis muzika šiais laikais yra ne tik nestilinga, bet net balansuoja ant prasto skonio ribos. Ir ką? Mums siūlomos kažkokios beprasmės ekskursijos po beviltišką, Dievo ir žmonių pamirštą muzikos pasaulį? Galima pagalvoti, kad nėra kokių įdomesnių ir praktiškesnių temų?

Visiškai teisingos pastabos ir teisėtas pasipiktinimas. Nė su vienu iš šių argumentų ginčytis neįmanoma. Muzika yra išties nemadinga ir nestilinga, jau begalę metų joje nieko įdomaus nevyksta ir, atrodo, niekada nebevyks. Pasakojimai apie muzikos istorijos „įdomybes“, „originalius“ muzikantus ir jų „genialius“ kūrinius tinka nebent kūdikiams migdyti. Galime drąsiai teigti, kad šiais laikais muzikai yra skiriamas pagalbinis, tinkamo fono ir atmosferos sukūrimo, vaidmuo. Ritmiška, energinga muzika palengvina užsiėmimus sporto klube ir padeda vairuoti automobilį ilgas distancijas, raminanti ir meditatyvi praskaidrina laukimą prie stomatologo kabineto durų ar per ilgas kosmetologines procedūras, o subtilūs romantinės muzikos garsai yra nepakeičiama intymių pasimatymų dalis. Pagrindinis tokios muzikos pranašumas yra tas, kad jos visiškai nereikia išmanyti, nereikia turėti apie ją savo nuomonės, jos net nebūtina klausyti. Pasaulis būtų kur kas paprastesnis ir geresnis, jei jame egzistuotų tik tokia muzika.

Deja, turiu jus nuliūdinti. Žmonija per savo gana ilgą istoriją prisirinko visokių prietarų ir papročių. Vienas iš tokių vis dar neišgyvendintų prietarų yra tas, kad inteligentiškas žmogus privalo bent kiek išmanyti muziką. Jei jūs gyvenate paprastą kasdieninį gyvenimą (darbas – parduotuvė – namai – darbas – savaitgalis sodyboje – darbas ) ir tik telefonu pasipasakojate draugėms, kaip jums trūksta „kultūros ir bendravimo su padoriais žmonėmis“, tai jūsų neliečia. Tačiau jei jūs bandote išeiti iš to rato, minimalių žinių apie muziką greičiausiai prireiks. Viešasis gyvenimas numato lankymąsi koncertuose, ir kuo aukštesni bus jūsų socialiniai tikslai, tuo daugiau ir nuobodesnių koncertų jums teks išklausyti. Išsėdėti dvasingu veidu koncertų salėje dvi tris valandas išmokti nesunku, bet paskui jūsų laukia „slidžiausia“ programos dalis – dalijimasis įspūdžiais ir nuomonių išsakymas prie vyno taurės tarp draugų ir pažįstamų. Čia be specialaus pasiruošimo galite prisidaryti rimtų problemų. Užteks bent kartą pagirti tai, kas, visų nuomone, buvo „išties apgailėtina“, ar supeikti „vienintelį vertą dėmesio momentą per visą vakarą“, ir jūsų inteligentiškos, turinčios neblogą skonį damos reputacijai bus padaryta didžiulė žala.

Kita kebli situacija gali kilti renkantis klausytis muzikos įrašus. Pirmiausia svečiai jūsų namuose neabejotinai žvilgtelės į lentyną su kompaktiniais diskais. Profesionalui užtenka vos kelių sekundžių, kad įvertintų namų muzikos
kolekciją. Jei jis pastebės bent vieną „neteisingą“ pavadinimą ant kompakto dėžutės viršelio, jūs gausite jei ne „vilko bilietą“, tai bent jau pašaipią, ironišką charakteristiką, kuri per trumpą laiką būtinai pasieks svarbius jums asmenis ir neigiamai paveiks jų požiūrį į jus.

Net jei sugalvotumėte kokią įtikinančią istoriją, kodėl pas jus namie „ne visai ta muzika, kurią jūs iš tikrųjų mėgstate“, keblių situacijų greičiausiai neišvengsite lankydamiesi kituose namuose. Įsivaizduokite situaciją: svetingas
šeimininkas, norėdamas pasipuikuoti savo kolekcija ir šiek tiek tikrindamas jus, klausia: „Turiu puikaus džiazo, ką norėtumėt paklausyt?“ Klausimas užduotas jums, pabėgti nuo atsakymo nėra jokių galimybių, o nė vienos „padorios“ pavardės jūs neprisimenate. Pasakyti, kad jūs nemėgstate džiazo, negalima, nes jūs ką tik atėjote iš džiazo koncerto. Beviltiškas mokyklinis atsakymas „Liujio Armstrongo“ sukels kompanijoje tokią reakciją, kad jums liks tik sprukti lauk nutaikius pirmą patogesnę progą. Beveik garantuoju, kad tai bus jūsų paskutinis vizitas į tuos namus. Baisu? Taigi.

Tai tik socialinė gyvenimo sfera, be jos galima ir ištverti. Gerokai sunkiau apsieiti be asmeninio gyvenimo, – jo nori visi, ir vyrai ir moterys. Mokslo nustatyta, kad interesų požiūriu moterys sudaro gana vienalytę bendruomenę. Jei pavyko išsiaiškinti, kas rūpi vienai, nesunku prisitaikyti ir prie kitų. Vyrai – daug įvairesnė padermė, jie turi visokių hobių ir, kas keisčiausia, paprastai juos labai sureikšmina. Tarp įvairių lėktuvų maketų modeliuotojų, senovinių garvežių kolekcionierių ir šachmatininkų mėgėjų yra nors ir nykstanti, bet vis dar ryški vyrų melomanų grupė. Jei susidūrėte su tokiu vyro tipu, jums neišvengiamai prireiks bent minimalių žinių apie muziką. Kiti vyrų porūšiai – sporto aistruoliai, žvejai, automobilininkai ir pan. – visiškai nesitiki, kad širdies dama bent kiek domėsis jų hobiu. Tūlas žvejas, ko gero, būtų net šokiruotas, jei jo išrinktoji imtų profesionaliai komentuoti, kokį papildą jaukui geriau naudoti karšių žūklėje, ar patarinėti, kaip reikia tinkamai rišti mazgą suktukui su dviguba kilpa. Tuo metu melomanai kažkodėl yra šventai įsitikinę, kad jų moterys privalo ne tik žavėtis jų mėgstama muzika, bet ir gerai ją išmanyti.

Bendraujant su vyru melomanu, ypač pradiniame pažinties etape, svarbu nepadaryti kokios esminės klaidos ir neparodyti jo mėgstamo muzikos stiliaus neišmanymo. Dar baisiau būtų, jei netyčiomis nepagarbiai atsilieptumėte apie kurį iš jo garbinamų muzikinių stabų arba pagirtumėte kokį niekingą popmuzikos atlikėją. Net jei jums labai patinka Julio ar Enrique Iglesias, laikykite tai paslaptyje. Jei jūs nesiruošiate skaityti „Inteligentiškos moters gido po muzikos pasaulį“ ir įgyti minimalių bendravimui su melomanu reikalingų žinių, atsisveikindamas galiu patarti pasirinkti paprasčiausią elgesio būdą – rodykite neblėstantį susidomėjimą ir susižavėjimą. Tačiau turiu perspėti, kad tai gelbės neilgai. Po kiek laiko melomanas būtinai ims jus tikrinti. Nemanykite, kad jį bus lengva apgauti ar nukreipti pokalbį sau palankia kryptimi, nes vyrai melomanai yra įtarūs ir pavydūs maniakai. Tokioje situacijoje galimi du elgesio būdai. Arba jūs pasmerksite save ilgiausioms nuobodžioms paskaitoms su begalės muzikinių pavyzdžių klausymu, plokštelių viršelių rodymu ir beprasmiu pavardžių bei datų vardijimu ir bandysite visame tame chaose rasti bent kokį racionalų grūdą, arba vis dėlto kreipsitės profesionalaus patarimo. Žinodama vieną kitą esminį faktą ir netrivialų vertinimą, galėsite tiesiog priblokšti savo draugą. Jei pastaba bus įterpta vietoje, labai tikėtina, kad melomanas nedelsiant priskirs jus prie pateptųjų, stebuklingu būdu perpratusių pačius giliausius ir subtiliausius jų mėgstamos muzikos niuansus.

Toks būtų minimalus gynybinis pasirengimas bendraujant su vyru melomanu. Galima siekti ir aukštesnės kvalifikacijos, kuri įgalintų jus efektyviems puolamiesiems veiksmams. Negalvokite, kad tai paprasta. Tarkim, jūs išsiaiškinote, kad subjektas yra kantri muzikos gerbėjas. Apsiauti dailiais kaubojiškais bateliais ir praeiti pro šalį niūniuojant „Jambalaya“ pakaks tik tuo atveju, jei visa likusi jūsų parengtis yra nepriekaištinga. Jei kantristas neapaks ir iškart nekris po jūsų kojomis, jūs greičiausiai būsite demaskuota ir šansai sėkmingai įvykdyti antrąjį puolimą liks nykstamai maži. Kur kas efektyviau veiktų subtilesnė taktika, paremta kelių nesunkiai įsimenamų faktų iš kantri muzikos istorijos žinojimu. Pavyzdžiui, galite pasakyti, kad iš visų Johnny Casho albumų jums labiausiai patinka įrašai iš Folsomo ir San Kventino kalėjimų. Net kaubojiškų batų neprireiks.

Jei netikite, galiu pateikti porą pavyzdžių iš savo gyvenimo. Prieš kiek laiko viena jauna moteris lyg tarp kitko užsiminė, kad jai labai patinka Davido Bowie muzika. Nors vėliau išaiškėjo, kad šis dainininkas nepakyla jos mėgstamiausių atlikėjų sąraše aukščiau kokios dešimtos vietos, kablys su tokiu puikiu masalu jau buvo prarytas, o šalinamas išplėšė nemažą dalį gyvybiškai svarbių mano vidaus organų. Antras pavyzdys ne toks drastiškas, bet irgi labai iliustratyvus. Šio puikaus leidinio vyriausioji redaktorė jaunystėje pademonstravo neblogą grupės „Genesis“ diskografijos išmanymą. Ir štai po daugelio metų, nuoširdžiai stebėdamasis savimi, aš sutinku rašyti jos žurnalui „Inteligentiškos moters gidą po muzikos pasaulį“.

Norėčiau jus patikinti, kad bent jau minimalaus būtino muzikos žinių kiekio naudojimui visiškai nereikės klausytis pačios muzikos. Įgyjant aukštesnę kvalifikaciją vis dėlto gali tekti perklausyti kelias plokšteles. „Gido“ rekomendacijos ir patarimai bus veiksmingi tik jei kalbėsime apie konkrečius dalykus – tam tikrus muzikos stilius ir atlikėjus. Todėl jei jūs jau susidūrėte su šiame straipsnelyje aprašytomis problemomis ar turite kitų su muzika ar melomanais susijusių keblumų, drąsiai klauskite, – toks mūsų bendravimas bus gerokai efektyvesnis.