Į ūkius sugrįžta jaunimas

Ar išgirdę žodį kaimas vis dar regime senelių namus, žydinčias pievas, besiganančius gyvulius ir derlingus laukus? Ar šiandieninis Lietuvos kaimas patrauklus jaunimui gyventi ir ūkininkauti? Ar dar vis garsėjame gausiu derliumi ir pilnais aruodais?

Pastaruoju metu įsisiūbavusios pieno gamintojų problemos nejučia sukuria įspūdį, jog žemės ūkis – tai tik pienininkai. Jų problemos labai svarbios, sprendžiamos bendromis Lietuvos ir Europos Sąjungos pastangomis. Tačiau pieno problemos neturi užgožti kitų taip pat labai svarbių sektorių. Beje, kaip ir gerųjų permainų žemės ūkyje. Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuva sėkmingai atsilaikė prieš įvairius išbandymus, o ypač prieš Rusijos embargą. Europos Komisija Lietuvai prognozavo kur kas skaudesnes pasekmes. Juk iš visų Europos Sąjungos šalių didžiausius nuostolius patyrė būtent Lietuva ir Estija. Lietuvos nuostoliai skaičiuojami dėl net 75 proc. sumažėjusio eksporto į Rusiją.

Patirti sunkumai skatino nenuleisti rankų. Greita Vyriausybės reakcija į pasikeitusią situaciją rinkoje padėjo atverti naujas rinkas. Šiuo metu lietuviška žemės ūkio produkcija eksportuojama jau beveik į 200 šalių. Lietuva įgijo teisę eksportuoti žemės ūkio produktus į tokias gigantiškas šalis kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, pavyko atverti „geležines“ duris net į Kiniją. Vyriausybė kviečia ūkininkus kooperuotis ir tikslingai panaudoti iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos skiriamą paramą. Mano įsitikinimu, kooperuotis reikėtų ir perdirbėjams. Jie savo produkciją pažymėdami Lietuvos ženklu visi kartu galėtų lengviau patekti į didžiąją rinką.  

Smagu regėti kaime vykstančią kartų kaitą. Į žemės ūkį darbuotis ateina jauni žmonės. Žemės ūkio verslo jaunimas dažnai imasi perimdami tėvų ūkius. Gražu, kad jaunimas tęsia ūkininkavimo tradicijas ar įkuria su žemės ūkiu susijusias verslo įmones. Vadinasi, mūsų jaunimas mato prasmę, tiki, kad ūkininkauti Lietuvoje perspektyvu. Praėjusiais metais paskelbus kvietimą jauniesiems ūkininkams 20 mln. eurų paramai gauti, paraiškų buvo sulaukta tris kartus daugiau nei buvo galima jų patenkinti. Todėl buvo skelbtas papildomas kvietimas. Stebime į žemės ūkį ateinančius jaunus žmones, kurie sėkmingai pritaiko zootechnikos, agronomijos žinias, modernizuoja savo ūkius.

Apie teigiamus pokyčius kaime byloja ūkininkų sunkiu darbu pasiekti rezultatai. Per daugiau kaip trejus pastaruosius metus didėjo pagrindinių žemės ūkio produktų gamyba ir supirkimas. Mėsos gamyba ir supirkimas padidėjo apie 15 proc., surinkta 2,6 proc. daugiau kiaušinių, sparčiais tempais vystosi paukštininkystė, ženkliai padidėjo grūdų supirkimas. Praėjusiais metais žemdirbiai išaugino visų laikų rekordinį – 6,5 mln. tonų grūdinių augalų derlių, gerokai pranokusį derlingiausius metus. Daugiau auginama paukščių, avių, sparčiau plėtojama mėsinė gyvulininkystė. Galvijų išauginta beveik 14 proc. daugiau. Žemdirbiams dar didesnę pridedamąją vertę iš grūdų galima gauti juos sušėrus gyvuliams. Tokiu būdu dar efektyviau būtų plėtojama gyvulininkystė. Lietuvai, mano manymu, būtų naudingiau eksportuoti ne žaliavą, o perdirbtą produkciją.

Džiugu, jog praėjusiais metais ūkininkams buvo sudaryta galimybė įsigyti mėsinius veislinius galvijus su valstybės parama. Ūkininkai šia parama sėkmingai pasinaudojo ir pateikė paraiškų įsigyti daugiau kaip 2000 veislinių galvijų.

Mūsų gyventojai pamėgo ir spėjo įvertinti mažus, taip vadinamus, ūkininkų turgelius. Pirmųjų turgelių pasiūla buvo tik pieno ir mėsos produktai. Netruko prekystalius užkariauti uogos ir daržovės. Tačiau gerą idėją labai greitai įsigudrino išnaudoti nesąžiningi perpardavinėtojai, kurių vaisiai, daržovės ar uogos nė iš tolo nematė ekologinio ūkio. Reikia ir mažų turgelių, tačiau ateityje išsilaikys tik stiprus, šiuolaikiškas žemės ūkis, kuris gamins produkciją, galinčią įsitvirtinti ir konkuruoti tarptautinėse rinkose. Įvertindama situaciją ir žvelgdama į perspektyvą, Vyriausybė finansines investicijas nukreipia žemės ūkio modernizavimui, kooperacijai ir konkurencingumui stiprinti.

Pastaraisiais metais ženkliai smukusios kainos pasaulinėse rinkose paskatino daryti išvadas ir ieškoti būdų, kaip apsaugoti žemės ūkį nuo galimų nuostolių. Vyriausybės sprendimu, o taip pat ir mano bei kai kurių kitų Seimo narių pasiūlymu, bus steigiamas specialus fondas, kuris padės suvaldyti kilusias rizikas ir žemdirbiams atlyginti nuostolius, jei jų nepavyks kompensuoti draudimo mechanizmais.

Lietuviškas kaimas gražus ir gyvas ne tik mūsų prisiminimuose. Juk lietuviai nuo seno garsėja kaip darbšti, savo žemę ir gimtuosius namus mylinti tauta. Negalime šių unikalių savybių iššvaistyti. Į kaimą savo ateities kurti grįžtantis jaunimas yra puikus atspindys, kad savo šaknų nepraradome. Lietuvos žemdirbiai įrodė, kad mūsų šalyje galima augti, vystytis ir kurti pridedamąją vertę. Vyriausybės ir mūsų visų pastangos padėti jauniems žmonėms, ir ne tik, kaime kurtis, plėsti ir puoselėti ūkį – pasiteisina su kaupu.