2020 m. sausio 17 d.

 

D. Grybauskaitė blokuoja dar negimusią politinę partiją

Paskelbta: 2011-12-17 21:41 Autorius: ekspertai.eu
Seimas nė nemirktelėjęs priėmė Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą įstatymą, kuriuo draudžiama įmonėms finansuoti politines partijas, ir jį momentaliai pasirašė pati D.Grybauskaitė. Visos Seime esančios politinės partijos kitais metais pasidalins virš 20 mln. Litų biudžeto pinigų, o tos, kurių nėra Seime, ne tik kad negaus nė cento iš biudžeto, tačiau joms praktiškai bus uždrausta apskritai bet kokia veikla, nes negalės gauti nė vieno litų iš rėmėjų.LL šaltiniai įsitikinę, kad toks Seimo ir Prezidentės žengtas žingsnis yra nukreiptas prieš naujoką politinėje arenoje – partiją „Drąsos kelias“, kurios steigiamasis suvažiavimas įvyks kitų metų sausio 7 d. „Mes dar galvojome sušaukti suvažiavimą gruodžio 24 d., tačiau tai niekaip nepavyko, nes Kalėdos, todėl teikės jį kviesti sausio 7 d., - LL sakė Drąsiaus Kedžio teta Audronė Skučienė, - aš manau, kad jie bent porą kartų atmes mūsų prašymus įregistruoti partiją „Drąsos kelias“. Radusi bent vieną ne taip įrašytą raidę, Teisingumo ministerija atmes mūsų prašymą“. Manoma, kad sausio 7 d. partijos „Drąsos kelias“ pirmininku bus išrinktas kunigas J. Varkala. Vėliau, artėjant Seimo rinkimams, partijos pirmininke taps Neringa Venckienė, kurios artimieji labai bijo, kad jeigu ji jau dabar pasitrauktų iš darbo Kauno apygardos teisme, ir netektų teisinės neliečiamybės, tai prokurorai ją tiesiog užpiltų baudžiamosiomis bylomis. D.Grybauskaitė blokuoja dar negimusį „Drąsos kelią“? Kad Seimas blokuoja dar negimusį „Drąsos kelią“, tai visiškai natūralu – visos Seimo politinės partijos žino, kad „Drąsos kelias“ atims didelę dalį balsų, todėl ir bando visokiais būdais trukdyti naujos partijos veiklą. Todėl nekeista, kad partijos Seime visai nesipriešino šiam įstatymui, kuris atima iš partijų jų nelegalaus finansavimo šaltinį.   Tačiau kodėl užblokuoti „Drąsos kelią“ taip parūpo Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri viešai solidarizuojasi su Neringa Venckiene? Kas nutiko, kad D.Grybauskaitė inicijavo šį įstatymą ir kaip tokiomis sąlygomis naujoms politinėmis jėgoms konkuruoti su politikos senbuviams, gausiai finansuojamiems iš biudžeto. Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė, į kurią kreipėsi LL, neturėjo atsakymo į šį klausimą. „Negaliu atsakyti į šį klausimą ekspromtu, - sakė ji LL. Paklausta, ar šis įstatymas nėra rengiamas specialiai tam, kad užblokuoti „Drąsos kelią“, D.Ulbinaitė atsakė : „Aš nesu įpareigota teikti kažkokių politinių vertinimų šiuo klausimu“, ir pažadėjo, kad atsakymą pateiks raštu per laiką, „kaip numatytą įstatyme“. R.Šimašius irgi kiša pagalius į ratus Teisingumo ministras Remigijus Šimašius Seimui pateikė nemažai įstatymų pataisų, kurių tikslas – neleisti Seimo, savivaldos ir europarlamento rinkimuose dalyvauti partijoms, kurios įsikūrė iki rinkimų likus mažiau nei pusmečiui arba turi likviduojamos partijos statusą. Neabejojama, kad tai dar vienas bandymas užkirti kelią Seimo rinkimuose dalyvauti „Drąsos keliui“. Šiuos pakeitimus R. Šimašius siūlo įvesti visuose pagrindiniuose rinkimų įstatymuose. Ministras siūlo nustatyti, kad partijos, įsteigtos iki Seimo, savivaldos ar europarlamento rinkimų likus mažiau kaip 185 dienoms, negalėtų registruoti savo rinkiminių sąrašų. Toks pat barjeras būtų taikomas ir likviduojamoms partijoms. R. Šimašius taip pat siūlo analogiškus reikalavimus įvesti ir Prezidento rinkimų įstatyme: anksčiau nei prieš pusmetį iki rinkimų įsteigtos arba likviduojamos partijos, pritarus šiai pataisai, negalėtų kelti savo kandidatų į šalies vadovo postą ar oficialiai remti kurį nors kitą kandidatą. Jei Seimas šiam siūlymui pritars, įstatymų pasikeitimai įsigalios jau nuo kitų metų liepos, iki Seimo rinkimų likus maždaug trims mėnesiams. Planuojama, kad Seimo rinkimai įvyks kitų metų spalio 14 d.,  todėl pritarus R. Šimašiaus pataisoms, durys į Seimą dar iki rinkimų užsitrenks visoms naujoms partijoms, kurios bus įsteigtos antroje balandžio pusėje ar vėliau. Teisingumo ministro siūlymas gali atsiliepti ir vienai kitąmet įvyksiančių rinkimų favoričių – Darbo partijai. Jei „darbiečius“  buhalterijos byloje nuteisti siekiantys prokurorai imsis šios partijos likvidavimo, jai gali būti uždrausta dalyvauti rinkimuose. Politinių partijų finansavimo įstatymo pakeitimas nustebino Seimą, ir kai kurie Seimo nariai nebandė slėpti savo nustebimo. Tuo labiau, kad dar prieš pusantrų metų Seime jau buvo bandoma priimti draudimą finansuoti bendrovėms politines partijas, tačiau tada Seimas vienbalsiai atmetė šias iniciatyvas. Dabar, likus iki Seimo rinkimų tik devyniems mėnesiams, Seimas vieningai ir neprieštaraudamas balsavo „už“. Priiminėjant šį įstatymą, Seimo narys Valentinas Mazuronis stebėjosi: „Iš tie­sų šis Sei­mas ne­pa­liau­ja ma­nęs ste­bi­nęs. Iš tie­sų da­bar jau aš grį­žęs va­ka­re na­mo ne tik sa­vo žmo­nai ir vai­kams, bet ir sau kar­tais ne­ga­liu pa­aiš­kin­ti kai ku­rių ypač stai­gių Sei­mo nuo­mo­nės me­ta­mor­fo­zių. At­ro­do, prieš pu­sę me­tų mes svars­tė­me po­li­ti­nių par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mą ir vi­si šie pa­siū­ly­mai tuo­met bu­vo svars­to­mi, bet Sei­mas, kiek pri­si­me­nu, la­bai di­de­le bal­sų dau­gu­ma pri­ėmė vie­nus spren­di­mus. Ne­pra­ėjus pu­sei me­tų iden­tiš­ki pa­siū­ly­mai Sei­me su­lau­kė tie­siog griaus­min­gų ova­ci­jų. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš jū­sų klau­siu la­bai pa­pras­to da­ly­ko, kas pa­si­kei­tė per tą pu­sę me­tų Lie­tu­vos po­li­ti­nė­je sis­te­mo­je? Ar pa­pras­čiau­siai įsta­ty­mo pro­jek­to tei­kė­jas yra ki­tas ir tuo rem­da­ma­sis Sei­mas pri­ima vie­ną ar ki­tą nuo­mo­nę? Ži­no­te, per pas­ta­ruo­sius tre­jus me­tus aš ga­lė­čiau iš­var­dy­ti ko­kių de­šimt įsta­ty­mų pro­jek­tų, kai Sei­mas kar­di­na­liai pa­keis­da­vo sa­vo nuo­mo­nę per mė­ne­sį, per sa­vai­tę, kar­tais net per dvi tris die­nas. Ar to­kiu bū­du mes skie­pi­ja­me ir ban­do­me pi­lie­čiams pa­ro­dy­ti pa­si­ti­kė­ji­mą Sei­mu? Var­gu bau, la­bai abe­jo­ju. Da­bar grįž­tant prie pa­ties įsta­ty­mo pro­jek­to. Šis pro­jek­tas ne­nai­ki­na tų ydų, tų trū­ku­mų, ku­rie iš tie­sų ja­me yra, tai yra pi­ni­gų po­rei­kio po­li­ti­nėms par­ti­joms. Už­drau­dėm ju­ri­di­niams as­me­nims, fi­zi­niams as­me­nims ne­po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos me­tu, ta­čiau ne­už­drau­dėm re­kla­mos, ne­už­drau­dėm spaus­din­ti lanks­ti­nu­kų, ne­už­drau­dėm vi­sų ki­tų da­ly­kų, kas su­ke­lia pi­ni­gų po­rei­kį. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ar jau vi­si pa­mir­šo­te, kas pa­den­gė Pre­zi­den­to V. Adam­kaus rin­ki­mų sko­las, su­si­da­riu­sias per ant­rą­jį jo kan­di­da­ta­vi­mą? Fi­zi­niai as­me­nys iš „Kre­ke­na­vos ag­ro­fir­mos“, jei­gu tei­sin­gai pa­me­nu. Tai ar šis įsta­ty­mas iš­spręs­tų šią pro­ble­mą? Ne, ne­iš­spręs­tų. Tai ko­dėl mes už­mer­kia­me akis ir ap­si­me­ta­me, kad to ne­ma­to­me. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aki­vaiz­du, kad siū­lo­mos įsta­ty­mo pa­tai­sos ve­da į dvi­par­ti­nę, vien­par­ti­nę sistemą“. Jam antrino ir Saulius Stoma: „Pa­na­šūs siū­ly­mai bu­vo prieš pus­an­trų me­tų, ir po il­gų dis­ku­si­jų jie bu­vo at­mes­ti. Ačiū, at­si­ra­do au­to­ri­te­tas – Pre­zi­den­tė, ku­ri pa­tei­kė pa­na­šius siū­ly­mus, be­je, ėjo į kom­pro­mi­są ir įtrau­kė tą 1 % ga­li­mo sky­ri­mo, kad kiek­vie­nas dir­ban­ty­sis ga­lė­tų skir­ti iš sa­vo gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio“. S.Stoma džiaugėsi, kad dabar gyventojai pagal naują įstatymą galės skirti 1 proc. savo pajamų mokesčio partijoms remti, tačiau pamiršo pasakyti, kad 1 proc. tebus katino ašaros politinei veiklai organizuoti. „Jei­gu mes kei­čia­me įsta­ty­mą, tai pir­miau­sia už­duo­kim klau­si­mą ko­dėl?, - klausė Petras Gražulis, - kad, ypač fi­nan­suo­jant po­li­ti­nes par­ti­jas, yra daug ko­rup­ci­jos, kad fir­mos, ku­rios fi­nan­suo­ja ar tai per fi­zi­nius as­me­nis, kaip čia bu­vo pa­mi­nė­ta ir pri­si­min­ta, kaip V. Adam­kaus rin­ki­mų kam­pa­ni­ja bu­vo pa­rem­ta per Kre­ke­na­vos fir­mos fi­zi­nius as­me­nis, skir­tu­mo vi­siš­kai nė­ra, ar tai ki­to­kiu bū­du. Pa­žiū­rė­ki­te, šian­dien ei­na Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo iš­ti­sas pa­ke­tas, ir čia aki­vaiz­džiai, kaip da­rė įta­ką Sei­mo na­riams, taip ir da­rys – al­ko­ho­lio ga­min­to­jai vie­niems, al­ko­ho­lio pre­ky­bi­nin­kai ki­tiems. Vie­ni tei­kia vie­no­kius įsta­ty­mus, ki­ti tei­kia ki­to­kius įsta­ty­mus: vie­ni, kad bū­tų pa­lan­kūs ga­min­to­jams, ku­rie ga­lė­tų re­kla­muo­ti sa­vo pro­duk­tą, ki­ti – kad ga­lė­tų pre­kiau­ti al­ko­ho­liu tik tam tik­ri stam­biau­sie­ji pre­ky­bos tin­klai, su­da­ry­ti mo­no­po­lį. Ar kas nors pa­si­keis? Ar ko­rup­ci­jos ši­to­je sri­ty­je bus ma­žiau, ar ma­žiau bus da­ro­ma įta­ka Sei­mo na­riams ir po­li­ti­nėms par­ti­joms, pri­imant įsta­ty­mus? Aš ma­nau, kad ne. Jei­gu mes ne­tu­rė­si­me po­li­ti­nės va­lios pri­im­ti la­bai aiš­kų įsta­ty­mą, kad fi­nan­suo­ja tik vals­ty­bė iš biu­dže­to, ir nu­sta­ty­ti aiš­kią su­mą – pa­lik­ti tik 1 % fi­zi­nių as­me­nų pa­ja­mų mo­kes­čio ir jo­kių ki­tų fi­nan­sa­vi­mų ne­leis­ti, ati­da­ro­me lan­das, ku­rio­mis pra­ei­ty­je jau pa­si­nau­do­jo. Ir jo­mis nau­do­sis, to­mis lan­do­mis, po­li­ti­nės par­ti­jos, ir nie­ko čia iš es­mės ne­si­keis. Ban­do­me pa­ro­dy­ti rin­kė­jams, kad mes kaž­ką da­ro­me, bet fak­tiš­kai nie­ko ne­pa­da­ro­me. Aš ne­ga­liu už to­kį įsta­ty­mą bal­suo­ti“. „Ma­ne ste­bi­na, kad par­ti­jos, vi­siš­kai ne­te­ku­sios vi­suo­me­nės pa­ra­mos, nu­ta­rė iš­si­da­lin­ti vals­ty­bės pi­ni­gus, nes čia jos ga­li pa­čios skirs­ty­ti, - mano Kęstutis Daukšys, - man ši­tas fak­tas la­bai ne­ska­nus. Ir ant­ras da­ly­kas, ko­le­gos. Tie, ku­rie jau­čia­si vi­są gy­ve­ni­mą vei­kia­mi vi­so­kių ver­slo gru­puo­čių, aš su­pran­tu, jūs kaip spar­ta­kai su­ki­lo­te prieš jums įta­ką da­riu­sius ir da­bar sten­gia­tės iš­si­lais­vin­ti. Aš jus ši­to­je ko­vo­je pa­lai­ky­čiau, bet ka­dan­gi man ne­da­rė įta­kos, tai ne­su­pran­tu, dėl ko čia rei­kia bal­suo­ti ki­taip. To­dėl ma­nau, kad ta ko­va anks­čiau ar vė­liau pa­si­baigs kie­no nors per­ga­le, bet tik­rai ne mū­sų“. Dalia Grybauskaitė visada buvo „valstybininkų“ projektas Kodėl Prezidente išrinkus Dalią Grybauskaitę, jos vadovaujamojoje teisėsaugoje neįvyko jokių pokyčių, išskyrus tai, kad vietoj A.Valantino Generalinei prokuratūrai ėmė vadovauti Darius Valys. Kodėl tokia nesėkminga D.Grybauskaitės veikla bet kokioje srityje – pradedant finansais, baigiant teisėsauga? Visi pamiršo, kad dar 2008 m. Vasarą D.Grybauskaitė uždraudė premjerui Andriui Kubiliui pigiai skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, nes, pasak D.Grybauskaitės, tokiu atveju reikėtų sumažinti pensijas, apmokestinti nekilnojamąjį turtą ir automobilius“. Koks rezultatas? Pensijos sumažintos, automobiliai ir NT jau tuoj bus apmokestinti, o Lietuvos Vyriausybė, brangiai, už maždaug 9 proc. metų palūkanų pasiskolinusi JAV, visas paskolas pravalgė, valstybės skola išaugo jau iki 42 mlrd. Litų, o pinigų jau niekas nebeduoda. Todėl aišku, kad jeigu D.Grybauskaitė dar 2008 m. būtų leidusi už 3,5 proc. metinių palūkanų pasiskolinti iš TVF, kaip kad padarė latviai, Lietuvos skola šiandien būtų bent 1 mlrd. Litų mažesnė. Tačiau D.Grybauskaitė užėmė „juodojo diržo“ karatistės pozą, kišasi į visas gyvenimo sritis, o „Panoramos“ reportažai apie jos veiklą pradeda priminti Rusijos prezidento V.Putino nušvietimą. Vien gruodžio 14 d. per „Panoramą“ žiūrėjau bent penkis reportažus apie D.Grybauskaitę – kaip ji vieši Kybartų bibliotekoje, kaip pasisako apie A.Kubilių, paskui liberalus vadina žaidžiant viešuosius žaidimus, kurie „brangiai kainuos“, ir t.t. Kitas dalykas – teisėsauga, kuri atsiskaito tai pačiai D.Grybauskaitei. Pasakyti, kad teisėsaugoje yra liūdnas vaizdas, būtų per švelnu. Toje pačioje Kauno pedofilijos byloje tie patys prokurorai klastoja įrodymus, žūsta žmonės, tačiau byla nejuda į priekį, kaip užkeikta. Jeigu D.Grybauskaitė iš tikrųjų norėtų kovoti su korupcija, jau seniai būtų pakeitusi D.Valį kokiu kitu drąsiu žmogumi, ir tos bylos seniai būtų ištirtos. Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius neabejoja : “D.Grybauskaitė yra “pakabinta”, kitaip tariant, kontroliuojama tų pačių juodžiausių struktūrų. Interviu LL A.Matulevičius sakė: “ Visų pirma, kad niekas apie D.Grybauskaitės biografiją šiandien nekalba, o ji, vargšė, yra pakabinta. Aukštojoje partinėje mokykloje ji dirbo dar po kovo 11 d., o ta mokykla buvo Maskvos jurisdikcijoje, reiškia, kad D.Grybauskaitė tuo metu dar priklausė Burokevičiaus TSKP. Toje mokykloje ji dirbo dar gerus metus. Man tai ypač skaudu, nes man tuomet atlaikyti ypač žiaurų burokevičininkų  ir jedinstveninkų spaudimą, tai buvo labai rimta skiriamoji riba su kuo tu o niekas nežinojo kuo tai baigsis. Aš kaip ir nemaža dalis mano kolegų buvome pasirinkę, o pasirodo galima buvo ir palūkuriuoti kuo tai baigsis ir paskui jau niekuo nerizikuojant pereiti į laimėjusio pusę, bet ar tai padoru?  Kitas dalykas, kaip D.Grybauskaitė padarė karjerą – 1992 m. URM buvo įsteigtas departamentas, kurio vadove ji buvo paskirta. Paskui D.Grybauskaitė dirbo Amerikoje diplomatinį darbą. Nebuvo ji jokia finansininkė, nes jos išsilavinimas – politinės ekonomikos studijos. Nežinau, kodėl yra sukurtas įvaizdis, kad ji finansininkė. Finansų ministerijoje D.Grybauskaitė atsirado tada, kai į valdžią atėjo A.Kubilius, o Finansų ministru tapo Dudėnas, privedęs prie bankroto vieną banką Amerikoje. Ji pradirbo metus Finansų ministerijoje, ir paskui vėl grįžo į URM. Ir būtent iš URM į Finansų viceministres, remiantis „Wikileaks“ informacija,  ją ir prakišo ana „valstybininkų“ chebra. Reiškia, ji yra „valstybininkų“ žmogus, ką aš visą laiką ir sakiau. Ir tai, kad ‚Lietuvos rytas“ kažką ant jos pila, tai tik žaidimas. Nes D.Grybauskaitė padarė tik tą, ką būtinai reikėjo padaryti, t.y. ji atleido D. Dabašinską, tačiau šis vėl išlindo pas poną A. Čapliką Seime. O kodėl Dabašinskas nuėjo pas A.Čapliką? Todėl, kad ant pastarojo yra masė „kompromatų“. Ne todėl, kad kai kurie žurnalistai galvoja, kad todėl, kad jo sūnus dirba VSD. Pagal hierarchiją A.Čaplikas turi aukštą postą, o kas buvo Dabašinskas be darbo?  Nepamiškime ir tos informacijos, kurią nutekino pati prezidentė, A.Čaplikui oficialiai pasakydama, kad „lauk svečių“, ir kad iš STT ateis jo tikrinti. Viceministras Skikas buvo sulaikytas su 20 tūkst. Litų. Šiandien visa teisėsauga yra suparalyžuota, kadangi mes žinome visus šiam klanui priklausančius veikėjus. Nepamirškite ir kito dalyką – D.Grybauskaitę pradėjo kelti tie „ valstybininkai“ dar 2006 m., kai Seime vyko parlamentinis VSD tyrimas. Ją pradėjo „pumpuoti“ tas pats „Lietuvos rytas“. Iš pradžių ‚Lietuvos rytas“ ją turėjo įdėti į politikų reitingus, nes D.Grybauskaitė tapo eurokomisare. Tačiau neįdėjo, o išspausdino Žuko interviu apie netradicinę D.Grybauskaitės orientaciją. Aš tai traktuoju taip – G.Vainauskas taip jai leido suprasti, su kuo reikia draugauti. Tauta jos orientaciją pamiršo, o „valstybininkai“ jau nuo 2006 m. pradėjo ieškoti, kas pakeis V.Adamkų. Iš rimtų saugumiečių girdėjau, kad ir patys „valstybininkai“ dėl jos nesutarė – A.Januška buvo už ją, o kiti prieš. Nes tie kiti norėjo į prezidento postą pasodinti Egidijų Kūrį, kuris pats net savo draugams sakydavo, kad bus vietoj Adamkaus. E.Kūrio reitingam pakelti net buvo specialiai sukurta laida Lietuvos televizijoje. Šiandien visi pamiršta vieną dalyką – „valstybininkų“ klanas yra pilnai perėmęs pilną Lietuvos televizijos ir radijo kontrolę, šiandien jie pilnai valdo tą kanalą”. D.Grybauskaitė ragina nespausti teisėsaugos Kai Kauno pedofilijos byloje atsirado „slaptasis liudininkas“ M.Žalimas, Prezidentė Dalia Grybauskaitė nekomentavo policijos vadovybės atsakomybės paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Šalies vadovė politikus ragino nedaryti spaudimo teisėsaugai ir susilaikyti nuo komentarų šia tema. "Jūsų klausime yra konstatavimas "išaiškėjus naujoms aplinkybėms". Aš negalėčiau to konstatuoti. Vyksta tyrimas, ir tai turi pasakyti tik tyrėjai, tai yra prokuratūra. Todėl ir sau, ir visiems politikams linkiu nekomentuoti ir nedaryti spaudimo tyrėjams ir mūsų teisėsaugos institucijoms, kol tyrimas nėra pabaigtas", - žurnalistų Druskininkuose klausiama, kokia yra jos nuomonė apie Policijos departamento vadovą, išaiškėjus naujoms aplinkybėms vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje, sakė Prezidentė. D. Grybauskaitė taip pat nekomentavo Kauno apygardos teisėjos Neringos Venckienės tinkamumo toliau eiti teisėjos pareigas. "Kol nėra baigtas tyrimas, jokių komentarų, jokio spaudimo politikai neturi daryti teisėsaugos institucijoms", - teigė ji.
 
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras