2020 m. gegužės 30 d.

 

Finansų ministras V. Šapoka pristatė revoliucinį planą: sieks keisti Lietuvos ekonomikos DNR

12
Paskelbta: 2020-05-20 06:47 Autorius: ekspertai.eu
Neegzistuojančio fondo su kovai su koronavirusu įkūrėjas, Finansų ministras Vilius Šapoka. Nuotr. lrs.lt


Pramonės įmonių skaitmeninimams ir perorientavimas, naujų investicijų pritraukimas, dirbančiųjų perkvalifikavimas aukštos pridėtinės vertės sritims, biotechnologijos, medicinos paslaugos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimas. Tai tik keletas iš Finansų ministerijos siūlomų ilgalaikių investicijų, kurios po pandemijos padėtų atsitiesti šalies ekonomikai ir ilgainiui ją iš esmės pakeistų. Apie tai skelbiama Vyriausybės pranešime visuomenei „Lietuva po COVID-19: investicijos, kurios keis ekonomikos DNR“.

Su visu ministerijos pranešime minimų komsomoliškų lozungų rinkiniu, galite susipažinti čia:

„Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, dabartiniai pokyčiai globalioje ekonomikoje, kuomet siekiama trumpinti ir keisti verslo tiekimo grandines, plėsti gyvybės mokslų ir medicinos pramonę bei spartinti perėjimą prie skaitmeninės ir klimatui draugiškos ekonomikos, yra puiki galimybė Lietuvai.

„Turime ja kuo greičiau ir efektyviau pasinaudoti – spartindami jau suplanuotas investicijas ir pritraukdami naujų strategiškai svarbiose srityse. COVID-19 krizės pradžioje skirtų trumpalaikių priemonių neužtenka, būtina ieškoti sprendimų, kaip mūsų šalis gyvens toliau. Kaip atsigaus ir pralenks kitas. Todėl parengėme ir visuomenei pristatome ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą. Jis sudarys sąlygas kokybinei Lietuvos ekonomikos transformacijai, subalansuotam vystymuisi, inovatyvaus, aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo plėtrai. Turime galimybę pakeisti Lietuvos ekonomikos DNR“, - pasakė finansų ministras V. Šapoka.

Finansų ministerijos plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Šioms ilgalaikio poveikio investicijoms iš viso numatoma skirti 6,3 mlrd. eurų, iš kurių beveik 1,8 mlrd. eurų yra naujos investicijos, likusi dalis – paspartintos jau suplanuotos investicijos. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos ministerijos pagal savo kompetencijų sritis.

Žmogiškasis kapitalas – švietimo sistemos reakcija į rinkos poreikius bei mokslinio potencialo didinimas

Šiuo prioritetu siūloma taikyti inovatyvius ugdymo metodus ir rengti ekonomikai svarbius specialistus, perkvalifikuoti dirbančiuosius ir bedarbius aukštos pridėtinės vertės sritims. Taip pat siūloma skirti daugiau lėšų mokslų ir inovacijų programai „Horizon Europe“ bei moksliniams tyrimams COVID-19 ir SMART srityse.

Tam numatytos tokios priemonės kaip skaitmeninės priemonės ir IT ištekliai nuotolinėms studijoms; tikslinės stipendijos STEM (angl. STEM – science, technology, engineering, maths) ir edukologijos specialybių studentams; profesinio mokymo įstaigų mokinių praktinis mokymas darbo vietoje ir sektoriniame praktinio mokymo centre; skaitmeninių įgūdžių ugdymas tikslinėms grupėms ir kt.

Skaitmeninė ekonomika ir verslas – greitesnis perėjimas skaitmeninės ekonomikos link

Šioje investicijų krypties prioritetai – pramonės skaitmeninimas ir perorientavimas, e.verslo modelių, padėsiančių įmonėms persiorientuoti į elektroninę prekybą ir pristatymą, diegimas, taip pat eksporto rinkų atnaujinimas ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, skaitmeninių paslaugų ir infrastruktūros kūrimas.

Numatytos tokios priemonės kaip paslaugų sektoriaus robotikos procesų automatizavimo ir dirbtinio intelekto sprendimai; investicinės paskatos tiesioginiams užsienio investuotojams; finansinių priemonių, skatinančių monių plėtrą, įgyvendinimas; „Sandbox“ vystymas ir plėtra; spartesnis viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas; pasirengimas 5G ir eSIM platformų diegimui bei kt.

Inovacijos ir moksliniai tyrimai – inovacijų ekosistemos stiprinimas

Šiuo prioritetu siūloma skatinti verslo inovacijas, stiprinti kompetencijų centrus, didinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vystyti inovacijų infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant gyvybės mokslų ir medicinos paslaugoms bei pramonei.

Tam numatyta tokios priemonės kaip kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybos bei mokslinių tyrimų finansavimas; startuolių akseleravimas; žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimas krizių metu ir maisto gamybos grandinių perorientavimas; gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatorių kūrimas; mokslo ir studijų institucijų įranga ekonomikai svarbiose srityse, skatinant gyvybės mokslus, IRT, Pramonę 4.0 bei FinTech; sveikatos infrastruktūros kūrimas gyvybės mokslų, pažangiųjų klinikinių tyrimų, inovatyvių gydymo metodų, skaitmeninių sveikatos inovacijų ir nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtra bei kt.

Ekonominė infrastruktūra – lėšos infrastruktūrai nukreipiamos šalies ekonomikos potencialui didinti

Šioje investicijų kryptyje siūloma koncentruotis į susisiekimo su tikslinėmis šalimis gerinimą, investicijų pritraukimui svarbios infrastruktūros plėtrai bei verslui reikalingos infrastruktūros šalies viduje gerinimą.

Tam numatyta tokios priemonės kaip skrydžių atstatymas ir oro uostų plėtra; laisvosios ekonominė zonos (LEZ) plėtra; modernaus konferencijų centro (Vilniaus koncertų ir sporto rūmai) sukūrimas; jūrų uosto (įskaitant laivybos kanalo gilinimą) ir vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtra; geležinkelių infrastruktūros plėtra ir „Via Baltica“ dinaminio eismo valdymo sistema, išmaniojo drenažo diegimas bei kt.

Klimato kaita ir energetika – tvaraus ekonomikos modelio vystymas

Prioritetais išskiriami didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) naudojimas, energijos efektyvumo bei energetikos sektoriaus konkurencingumo didinimas.

Tam numatyta tokios priemonės kaip jūrinio vėjo infrastruktūros plėtra; AEI diegimas namų ūkiuose, privačių juridinių asmenų gamybinės bei visuomeninės, gyvenamosios paskirties statiniuose; šilumos tiekimo tinklų (įskaitant nuotolinį duomenų nuskaitymą) modernizavimas ir plėtra, pastatų renovacija (daugiabučių ir privačių gamybinių bei komercinių pastatų); suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimas kitais energijos šaltiniais; elektros generacija, panaudojant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) nugaravimus Klaipėdos SGD terminale bei kt.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. EUR vertės BVP nominalia išraiška. Be to, kadangi visas planas orientuotas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokios darbo vietos bus geriau apmokamos.

Ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą Finansų ministerija rengė bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) „Investuok Lietuvoje“. Plane numatyta subalansuota ekonomikos plėtra, išnaudojant ne tik Vilniaus potencialą, bet ir regionus.

Plane bus numatyti priemonių siekiami rezultatai, įgyvendinimo laikotarpiai, skiriamos lėšos bei atsakomybės pagal ministerijas. Finansų ministerija stebės priemonių įgyvendinimą, apie jų pažangą bus nuolat informuojama Vyriausybė ir visuomenė.

Šiuo etapu skelbiame Lietuvos ateities ekonomikos DNR (ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plano projektą) viešajam aptarimui. Planą galite rasti ČIA, jo pristatymą – ČIA.

Pasiūlymus prašome teikti el. paštu rsvp@finmin.lt iki gegužės 25 d. (imtinai). Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, planas bus koreguojamas ir teikiamas Vyriausybei.“

Šaltinis: lrv.lt

Keli susiję:

Prognozuojama, kad du milijardai žmonių neturės iš ko išgyventi (Lietuvos žmonės į šį sąrašą nepateks) 

Sunkiu metu gera žinia Lietuvos žmonėms: G. Nausėda pažadėjo išlaikyti gynybai skiriamą 2 proc. BVP finansavimą  

Pasimokę iš skausmingos ankstesnių ekonomikos krizių patirties, šiandien esame atsparesni ir geriau pasirengę  

Labai gera žinia šalies gyventojams: ekonomikos atsigavimo prasme Lietuva turėtų tapti Europos Sąjungos lydere

Turime jaustis užtikrintai: Lietuva – viena geriausiai ekonominei krizei pasirengusių valstybių Europoje  

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu

 
Komentarai

 
12. Lezbiu karaliene
(2020-05-21 01:50:19)
(71.19.252.159) Parašė:

Atrodo priejo liepto gala,stovi eileje Pazyziaus arbitraze uz snoro apvagima



11. Vytas
(2020-05-20 22:19:57)
(62.80.225.75) Parašė:

Ar galima tikėti nors vienu bet kurio valdžiažmogio žodžių? Manau, kad ne, tuo labiau V.Šapokos, kuris po savo sparneliu kuria neteisėtą "fondą", o visiems kitiems - prezidentui, premjerui, gen. prokurorui - tai nė motais. Visa valdžia "dėjo" ant LR Konstitucijos. Čia kaip ir vaiko atėmimo iš N.Venckienės atveju: vaizdo įraše tiek aiškaus smurto, bet prokurorai sako: ne, smurto nebuvo. Fondų steigimo įstatymas nustato vienaip, fondas turi būti registruojamas registrų centre, Šapoka tvirtina - tai ne man, man galima kitaip.



10. Vilkaviškio
(2020-05-20 20:24:59)
(188.69.211.170) Parašė:

Ufonautas esi ir tavo planai tokio lygio. Dirbantis žmogus galo su galų nesukūrė per jūsų mokestinę sistema tavo planai skirti pinigams plauti. Baigsis kantrybė jimsim šakos kirvius nes normalem žmogui neįmanoma gyventi. Baigsis jūsų ufonautiški planai sukišim visus už grotų.



9. Širinskienės
(2020-05-20 20:18:42)
(79.225.243.189) Parašė:

Teisės ir Teisėtvarkos komitetas užblokavo įstatymą priėmimo stadijoj .Jie nusprendė kad KGBistams neleidus dirbti diplomato tarnyboj bus pažeista konstitucija .Nes užslaptinti ir apsaugoti 75 metams KGBistai yra aukščiau Valstybės ir Konstitucijos.



8. Ceslovas
(2020-05-20 20:06:44)
(78.63.127.120) Parašė:

Sapokos daug zodziu esmes nulis, per sius zodziu kratinius bus ispirdolinti visi skolinti pinigai i savu kisenes.



7. RUTA
(2020-05-20 18:37:19)
(78.63.229.198) Parašė:

Skaitmenine ir klimatui palanki ekonomika. Tai laukime, dabar didziojo pinigu plovimo, kur zaidziama milijardais. Pirmiausia bus isteigtas "klimatui palankus" - 5, 6G rysys, kuris atnes milijonus steigejams, o mums vel reiks dengti valstybes skolas, kol pakratysim kojas.



6. Į griną orą
(2020-05-20 15:38:11)
(78.58.225.231) Parašė:

Butų tuoj pat tvarkinga valstybe išvariusi už neskanius darbus, nes žlugo pasitikėjimas,apie kurį sužinojo ir daug pasaulio šalių.Einantis su aktyvais gerai apsidairo,kad nepakliūti pas tokius ,kurie einant nuo batų “padmiotkes” plešią.Milžinai ,o ir mažiukai senai paliko šiuos krantus dėl drakoniškų mokesčių,persiraše firmas kur teisingos sąlygos visiems,čia dirba mokesčiai svetimiems.Kiek dar verslininką aplankys tikrintojų- kapeikoliubovų todėl su tokiomis sąlygomis į priekį nejudės.Valstybe net savo banko neturi. Apie kokias novacijos vepi?Pasaulyje visų prekių perprodukcija.Automobilių Nutvyne laukai ,kurių fabrikų savininkas nesuranda pirkėjo 10metų ,jie sandėliuojami laukuose Korozija metalą per metus paveikia 17%,drėgme,saule,šaltis negrįžtamai sugadina gumines detales ,salnikus,manžetus ,padangas ,tepalai guoliuose prarandą tepimo savybesVaryklio cilindrai pasidengia rudemis ir t.t.Nafta eina prie dugno, sustabdytos naftos versloves jos nebus paleistos nes sustabdytos nepasileidžią ,o jų tūkstančiai,atominems 35urano likučiai aiškina rusėnų atomines energetikos mokslininkas Igor Ostricov. Perspektyva tureti lopinėlį derlingos žemės ,stiprius pastatus, porą drigontų ir arklinį apdirbamos žemės inventorių.Auginti sveiką eko maistą išgydytoje nuo cheminių nuodų dirvoje ,tuomet ir maistas ir vaistas.Saules,vėjo elektra ne efektyvi ,brangi.Reikalingi galingi talpus akumai kurie aukso vertės .Saules Lietuvoje puse metų nėra ,ne kas dieną ir vejas .Pastatyti vėjo generatorių kurio kaina puse milijonų,kada atsipirks.?Turime džiaugtis,kad geriamo vandens turime iki soties. Katino dienos einą į pabaigą.,paliko mums garbingi Bočiai



5. Šapoka
(2020-05-20 12:14:58)
(188.123.231.101) Parašė:

yra Grybauskaitės statytinio ir skandinavu bankininku vasalo, LB vadovo Vasiliausko su liemene, bet be sąžinės ir morales, buves kiemsargis.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 



Naujausi
Lietuvos žydų bendruomenė prašo nustatyti nacių maniera ranką iškėlusių Seimo narių tapatybę
53 PAPILDYTA: Seimo narys apgailestauja, jeigu jo rankų judesiai pasirodė dviprasmiški