Ekspertai: dėl klimato pokyčių Žemė šiuo metu yra labiausiai įkaitusi per pastaruosius 115 tūkst. metų

Tarpledynmečio (ilgo šiltesnio laikotarpio po ledynmečio; paskutinis tarpledynmetis prasidėjo prieš 11,4 tūkst. metų) jūros lygis Žemėje pakildavo 6–9 m aukščiau nei yra dabar.

Naujas 11 ekspertų tyrimas (visus 40 jo puslapių galite rasti ir atsisiųsti čia) parodė, kad Žemėje temperatūra yra karščiausiai per pastaruosius 115 tūkst., ir tai ateinančioms kartoms kainuos jei ne gyvybę, tai šimtus trilijonų dolerių, kad klimato pokyčiai vėl būtų sureguliuoti.

Ekspertams, padariusiems šią išvadą, vadovavo Džeimsas Hansenas (James Hansen), buvęs vyriausiasis NASA klimatologas. Pasak tyrėjų, 2016 m. bendra temperatūra planetoje yra 1,25 laipsnio pagal Celsijų aukštesnė nei ikiindustriniais laikais. Ypač pasaulis įkaito per pastaruosius 45 metus.

Ekspertų išvada kategoriška: Žemėje gyvybę išgelbėti galima tik daugiau nebeužsiimant jokiomis intervencijomis: skalūnų dujų išgavimu, gręžimu, kasimu. Antraip milžiniškas anglies dvideginio kiekis gali mūsų civilizaciją pražudyti.

Pasak Dž. Hanseno, į klimato pokyčius žiūrima pernelyg optimistiškai.

2015 m. 21 JAV pilietis padavė į Konstitucinį teismą Barako Obamos (Barack Obama) administraciją dėl nesugebėjimo sulėtinti klimato pokyčių. Pasak ieškovųų, jei per pastaruosius du dešimtmečius niekas nepasikeis, Žemėje temperatūros pasikeitimas pasieks 2 laipsnių pagal Celsijų ribą, o tai gresia žmonijos išnykimu: jau dabar anglies dvideginio koncentracija yra 400 ppm. Tai didžiausias rodiklis per pastaruosius 3 mln. metų.

2016 m. rugsėjo 30 d. Europos Sąjungos Taryba pritarė 2015 m. Paryžiuje pasiektam naujajam kovos su klimato kaita susitarimui ir nusprendė jį perduoti patvirtinti Europos Parlamentui. Tokiu būdu atsisakyta taikyti įprastinę sutarčių ratifikavimo procedūrą, kuomet jas tvirtindavo tik šalių narių atsakingos institucijos. Kadangi sutartis apima tiek ES, tiek šalių narių įsipareigojimus - sekantis žingsnis bus sutarties ratifikavimas kiekvienoje šalyje narėje. Prancūzija, Vengrija, Austrija ir Slovakija jau yra užbaigusi ratifikavimą. Spalio 4 d. gali tapti istorine diena, jei ES politikai parodys, jog gali susitelkti esant kritinei situacijai, ypač turint galvoje tai, kad jau 16 mėnesių iš eilės vidutinė pasaulio temperatūra muša rekordus.

ES ratifikavus Paryžiaus klimato kaitos susitarimą jis įsigaliotų lapkritį. Šiuo metu sutartį yra ratifikavusi 61 valstybė, o jų bendras emisijų lygis siekia 47,79 proc. ES yra atsakinga už 12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pasaulyje. Europos Sąjungai prisijungus prie šio šalių būrio  būtų išpildyta būtinoji susitarimo sąlyga - jog sutartį turi ratifikuoti ne mažiau nei 55 šalys, atsakingos už ne mažiau kaip 55 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasaulyje.

Šaltinis: theguardian.com