Dr. L. Palmaitis: milijonai žmonių paversti kontroliuojamų zombių banda

Skelbiame žinomo baltisto dr. Leto Palmaičio laišką valdžiai ir vieną iš tekstų, kurie pateikti kaip priedas. Ekspertai.eu

Jūsų Ekscelencija Ponia Prezidente,
Gerbiamasis pone Ministre Alfonsai Barakauskai,
Gerbiamasis Migracijos departamento Direktoriau pone Almantai Gavėnai,

Prašau išspręsti man dar likusio neilgo gyvenimo problemą išrašant pilietybės liudijimą.

Pagal įsitikinimus negaliu imti ES reglamentuotų tapatybę patvirtinančių dokumentų – paso arba kortelės. Tie dokumentai reikalauja biometrinių duomenų, kurie patenka į neprieinamas tarptautines duomenų bazes. Asmuo identifikuojamas skaičiais, o skaičiai perteikiami brūkšniniu kodu.

Objektyvi dabarties analizė byloja, kad kovos su terorizmu priedangoje vad. Vakarų demokratijų šalyse įvedama Dž. Orvelo aprašyta totalinė asmens kontrolė, o tai atitinka ir biblinę pranašystę, išdėstytą Apreiškimo šv. Jonui knygoje, 13.

Šiandien asmens kontrolė yra vykdoma elektroniškai be asmens sutikimo ar net žinios, tuo paverčiant kalbas apie asmens laisvę pasityčiojimu iš laisvės. Elektroniniai lustai įėjo į kasdienybę nuo mobiliųjų telefonų iki banko kortelių, prekybos centruose jau veikia bepinigės elektroninės kasos be kasininkių, prie kurių nuskaitomas tiek lustas, tiek prekės brūkšninis kodas.

Dž. Laurerio 1973 m. sudarytoje EAN-13/UPC kodavimo sistemoje skaitmenys perteikiami brūkšnių ir baltų protarpių kombinacijomis iš dviejų brūkšnių ir dviejų protarpių su bendru pločiu iš 7 modulių, t. y. minimalių brūkšnio ar protarpio pločių.

Šios sistemos prekinis kodas atkreipė į save dėmesį turėdamas tris ilgesnius apsauginius brūkšnius, identiškus trumpųjų brūkšnių skaičiui 6 (vieno modulio juodas, vieno modulio baltas, vieno modulio juodas, keturių modulių baltas brūkšniai). Nesunku pamatyti, kad imant brūkšninį atitikimą šešetui, buvo panaudotas dvejetainis skaičiaus 666 perteikimas, plg. dešimtainį = dvejetainį perteikimą: 66610=10100110102. Sistemos autorius Dž. Laureris (žr. Vikipediją, G. J. Laurer) teigia, kad tai atsitiktinumas. Jis meluoja: visų galimų septynmodulinių kombinacijų tėra tik 40.

Kadangi EAN-13/UPC sistemoje ženklas gali turėti tik 2 brūkšnius ir 2 protarpius, o šešetas užrašomas 1010000 (kairysis, vad. C rinkinys), galime matyti, kad jo veidrodinis atvaizdas, sukeičiant vietomis brūkšnius ir protarpius (dešinysis, vad. D rinkinys), yra 1111010. Sudėję abudu rinkinius, gauname 10100001111010.

Tačiau jei suvoktume dvejetainį skaičiaus 666 perteikimą kaip užrašymą EAN-13/UPC sistemoje, jis pasirodo esąs niekas kita, kaip sudėjimas veidrodinių 10100 ir 11010, kurių pirmam iki pilno ženklo trūksta dviejų 0, o juos pagal taisykles galima pridėti tik iš dešinės, bet antram – dviejų 1, o juos pagal taisykles galima pridėti tik iš kairės. Taigi apie atsitiktinumą parenkant dvejetainį 666 šešeto brūkšniniams žymėti negali būti kalbos.

Skaičius 666 nėra jokia mistika, bet Biblijos kultūroje gerai žinomas aukso valdžios simbolis: „Auksas, kurį Saliamonas gaudavo kas metai, svėrė šešis šimtus šešiasdešimt šešis aukso talentus“ (1 Kar 10, 14). Todėl šis skaičius itin populiarus tarp turtingiausių JAV verslininkų, o jo išplatinimas prekyboje yra atviras pasityčiojimas iš krikščionybės ir iš visų ekonomiškai pavergiamųjų. Kodo „apsauginiai brūkšniai“ pirminėje skenavimo stadijoje nuskaitomi kaip šešetai, bet vėliau atmetami. Tačiau vizualiai jie akivaizdūs. 

Krikščionys tiki, kad apokaliptinis žvėris vers turėti įrašus „ant dešinės rankos arba ant kaktos, kad niekas negalėtų nei pirkti, nei parduoti, jei neturės to ženklo“ (Ap 13, 17). Tai bus pasiekta panaikinus atsiskaitymą grynaisiais, kai kiekvienam vergui bus priskirtas individualus brūkšninis numeris. Norint nubausti vergą, „valdžios organams“ tereikės elektroniškai užblokuoti tą lagerininko numerį. 

Iš ES šalių, dar išsaugančių gyvą krikščionišką tikėjimą, Graikija pasirodė pirmoji, kurioje kilo (ir tebėra) masiniai krikščionių protestai dėl žmonių elektroninio suženklinimo ir biometrinių pasų su antenomis įvedimo. Tik nedidele balsų persvara 2005 m. Graikijos parlamentas pasidavė antikristiniam ES spaudimui. Vėliau JAV reikalavimu ES įvesti ir pirštų atspaudai (JAV savo piliečiams nereikalaujami), o tai yra dar ir asmens pažeminimas, nes istoriškai ši priemonė taikyta tik kriminaliniams nusikaltėliams. Taigi modernioje sodomitų demokratijoje visi „piliečiai“ paverčiami įtariamaisiais, tarsi Stalino rojuje.

Nebūtina lustų ir implantuoti! Yra duomenų apie naujas technologijas ženklinant gyvas ląsteles arba lazeriu, arba izotopais. Fotografuojant pasui unikaliais aparatais, imančiais „pirštų atspaudus“, tuo pat metu, aukai nežinant, ant kaktos lazeriu įrašomas jos brūkšninis kodas (žr. priedą). Siūlau patikrinti „pirštų atspaudus“ imančius aparatus ir pašalinti iš jų lazerius!

Graikijos parlamento kapitualicija yra natūralus monarchijos panaikinimo rezultatas. Ji (kaip dabar ir Ukrainos Rados kapituliacija) įrodo, kad demokratija negali turėti nieko bendra su D-vo Apreiškimu, kuris iškelia D-vo Valią aukščiau žmonių priimamų įstatymų, bet dabar asmuo privalo laikyti Apreiškimą, kuriuo tiki, „privačiu reikalu“ ir iškelti bet kokius priimamus šios minutės įstatymus aukščiau amžinos D-vo Valios. Iš esmės tai panašu į doroviškai jau seniai pasmerktą aiškinimą, neva kariai privalo vykdyti visus įsakymus – taip naciai ir komunistai pateisindavo bet kokius nusikaltimus.

Žmogus jau neteko privatumo ir laisvės, yra kiaurai permatomas ir kontroliuojamas. Šitaip bankiniai pasaulio grobikai išsprendė revoliucijų klausimą ir pavertė milijonus žmonių nuo jų gyvybiškai priklausoma ir skaičiumi reguliuojama klusnia zombių banda. Išgelbėti gali atsidavimas ir klusnumas vienam tik D-vui.

Esu krikščionis, dabartinės paulauskinės valdžios pirmtakų iki galo nesunaikintas nesutaikomas antisovietinis elementas. Atsisakydamas dalyvauti legitimuojant „pažangią“ vergovinę pasaulio tvarką, bet neturėdamas lėšų ir noro emigruoti į dar nepavergtas pasaulio šalis, prašau atsižvelgti į mano įsitikinimus ir leisti man minimaliai naudotis socialinėmis teisėmis išrašant man pilietybės liudijimą. Niekur į užsienį neketinu vykti, todėl jokių anapus Lietuvos reikalaujamų tapatybės dokumentų man nereikės.

Pagarbiai,

Letas Palmaitis, 69 metų amžiaus pensininkas,

2013 04 10

------------------------------------------------------------------

Žemiau skelbiame vieno iš tekstų, kurie pridėti prie dr. L. Palmaičio laiško, vertimą iš rusų kalbos, parengtą Alicijos Žukauskaitės. Ekspertai.eu.

Brūkšninis kodas ir yra įskiepytas lustas

Siekiant manipuliuoti žmonėmis, daugybę amžių naudotas pseudomokslas, filosofijos, erezijos, magija, hipnozė, įvairaus atrasto spinduliavimo poveikiai ir pan. Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais SSSR ir Vakaruose buvo vykdomi intensyvūs tyrinėjimai sąmonės valdymo srityje, paveikiant smegenis elektromagnetiniu aukštų bei žemų dažnių spinduliavimu.

Tada buvo atliekami nusikalstami bandymai su kaliniais, psichiniais ligoniais, o SSSR – ir su žmonėmis jų gyvenamosiose vietose.

Pertvarkos metais nuo tokių eksperimentų nukentėję piliečiai teismuose iškėlė kelis tūkstančius ieškinių SSSR saugumui. Visuose ieškiniuose, visoje šalies teritorijoje buvo nurodoma viena ir ta pati patirtų kančių priežastis – aukštų dažnių spinduliavimo poveikis.

Teisminių ginčų rezultatai plačiajai visuomenei nežinomi.

Daugiau nei keturis dešimtmečius pasaulyje yra naudojama elektroninių mikroschemų ir lustų gamybos technologija ne surenkant juos iš atskirų radijo detalių, o lazeriu išdeginant lustą ant silicio ar kitos medžiagos plokštelės.

Tokią ar pažangesnes optines technologijas visa elektronikos pramonė naudoja elektroniniams įtaisams gaminti.

Tačiau menkai žinoma kita technologija – lazerinis informacijos įkėlimas į gyvos ląstelės molekules.

Devintojo dešimtmečio viduryje SSSR periodiniuose žurnaluose pasirodė straipsniai apie sėkmingą Amerikos mokslininkų eksperimentą – informacijos užrašymą gyvose ląstelėse.

Taigi, lustu gali būti ne tik elektroninis įtaisas, sukurtas tradiciniais būdais, bet ir organizme esančių gyvų ląstelių, kuriose įrašyta informacija, sankaupa.

Tai naujosios kartos lustas.

Tokio lusto galimybės nepalyginti didesnės nei įprasto lusto.

1. Naujasis lustas gali būti padarytas kaip lazerio tatuiruotė ant žmogaus ar žvėries odos. Šis lustas nereikalauja maitinimo iš pašalinio energijos šaltinio, nes yra sudarytas iš natūraliai funkcionuojančių gyvų ląstelių.

2. Įkeltas brūkšninio kodavimo pavidalu, šis lustas nematomas akiai, tačiau atpažįstamas skaitytuvo.

3. Užrašius tokį kodą ant žmogaus kaktos ar rankos, per odos receptorius įvyksta individualaus smegenų algoritmo funkcijų atpažinimas, identifikavimas ir prijungimas prie pasaulinio kompiuterio „Žvėris“ per orbitinę palydovų sistemą.

4. Individualus smegenų funkcijos algoritmas yra pati svarbiausia žmogaus biometrinių duomenų informacija, užrašyta aparato nuskaitomoje juostoje asmens pase ir persiunčiama į „Žvėries“ duomenų bazę. Taip smegenys nustato tiesioginį aukštų dažnių „radijo ryšį“, nors žodis „radijas“ šiuo atveju yra labai sąlygiškas.

5. Skirtingai nuo žmogaus kūne implantuoto įprasto lusto, įrašo odoje pašalinti neįmanoma, todėl neįmanoma atsikratyti ir kontrolės. Pašalinus paprastą lustą, galima nutraukti ryšį su sekimo centro kontroliuojančiu elektroniniu įtaisu (taip elgiasi pabėgę kaliniai), tačiau lazerinės tatuiruotės pašalinimas nepanaikina ryšio tarp žmogaus ir kompiuterio: pats ženklinimas, jau atlikęs savo funkciją, toliau nebereikalingas.

Palydovuose esantys itin stiprūs energijos šaltiniai sudaro galimybę perduoti aukštų dažnių signalus bet kokiu atstumu.

Dar esant prezidentu R. Reaganui buvo paleisti palydovai su atominėmis elektrinėmis.

Elektromagnetinio spinduliavimo poveikis bet kuriai smegenų daliai ar visoms smegenims atveria labai platų galimybių spektrą.

Aprašytuose septintojo ir aštuntojo dešimtmečių eksperimentuose buvo pasiekti štai tokie rezultatai: galimybė sukelti žmogui stresą, melancholiją, gebėjimą smegenimis, o ne iš radijo imtuvo, girdėti vietinių radijo stočių laidas, įteigti tam tikrus veiksmus, priversti kartoti nežinomos kalbos nežinomus žodžius, pastūmėti bandomąjį žmogų link savižudybės.

Tuo pat metu pats žmogus ir jo artimieji būdavo įtikinėjami, kad visos tos haliucinacijos – psichinės ligos rezultatas.

Taip pat įmanoma sukelti žmogui aukščiausio laipsnio euforiją tiesiogiai stimuliuojant smegenų sritį, kuri kontroliuoja dofamino – medžiagos, savo atpalaiduojančiomis ir skausmą malšinančiomis savybėmis 50 kartų pranokstančios morfiną, - išsiskyrimą.

Šios technologijos gali būti panaudotos valdant Antikristo garbinimą – pavyzdžiui, sukelti tautų euforiją, šiam pasirodžius TV ekranuose.

Thomaso W. Heetero patento (Nr. 5878155, Houston, 1999 m. kovas, plg. http://www.av1611.org/666/patent1.html – vert. past.) tema, kurią paviešino masinės informavimo priemonės – „Brūkšninio kodo perkėlimas ant žmogaus kūno“,  yra tik viena iš daugybės pragariškų žmonijos ženklinimo technologijų. Technologijų, kurios nuolat vystosi.

Sąmonės valdymo metodai retai aprašomi patentuose ir priklauso know-how išradimams.

Tačiau tokių metodų galimybių spektrą paaiškino lazerinių tatuiruočių specialistai dokumentiniame filme, transliuotame per „Discovery“ kanalą.

Filmas rodo, kaip pagal naują nanotechnologiją elektroniniu ženklu – brūkšniniu kodu - ant dešinio peties buvo ženklinami KFOR (sutrumpinimas iš anglų Kosovo Force – vert. past.) kariai, prieš išsiunčiami į Serbiją.

Buvo pasakyta, kad kareivį, paženklintą brūkšniniu kodu, galima surasti per palydovą net giliai po žeme, nustatyti diagnozę per atstumą ir paveikti medžiagų apykaitos procesus ląstelės lygmeniu, pavyzdžiui, sustabdyti kraujavimą.

Regeneracijos arba atkūrimo procesų pagreitinimą pažeistose ląstelėse lemia tam tikros smegenų sritys, kontroliuojančios medžiagų apykaitą ląstelėse.

Pasiekti pažeistų ląstelių greitesnės regeneracijos nuotoliniu būdu neįmanoma nepaveikus atitinkamų smegenų dalių tiesiai iš palydovo, kartą prijungto prie tų smegenų (filme buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad medicinos pagalba gali būti suteikta sužeistajam net esant apsuptyje).

Taip iš pateiktos informacijos aiškėja, kad smegenys veikia kaip imtuvas ir siųstuvas arba iš esmės yra bioprocesorius, o kareivis (ar bet kuris kitas brūkšniniu kodu, kaip prijungimo įtaisu ar modemu, paženklintas žmogus) – valdomas kiborgas (organizmas, kurio natūralios biologinės galimybės papildytos nebiologiniais organais, panaudojant techninės kibernetikos galimybes – vert. past.).

Brūkšninio kodo lazerinis perkėlimas, nuskaitant žmogaus veidą biometrinių dokumentų gamybai, valdžiai pats patogiausias būdas tyliai, greitai ir be skausmo išspręsti gyventojų ženklinimo problemą, kad vėliau juos būtų galima paversti klusnia banda.

Šiuolaikiniai lazeriai tokie maži, kad juos lengva įtaisyti į fotoaparatą.

Šią gyventojų ženklinimo versiją patvirtina faktas, kad ir biometriniai, ir PAPRASTI užsienio pasai Ukrainoje, kaip ir Interpolo bendradarbių pažymėjimai, gaminami vienoje ir toje pačioje organizacijoje EDAPS (http://en.wikipedia.org/wiki/EDAPS – vert. past.), o veido atvaizdas, tinkantis bet kokiam pasui, nuskaitomas VIENA IR TA PAČIA KAMERA centriniuose piliečių vizų ir registracijos skyriuose (PVRS).

Derėtų pabrėžti, kad tais atvejais, kai žmogus neturi galimybės dėl invalidumo apsilankyti rajono PVRS, skyriaus tarnautojai vyksta į ligonio gyvenamąją vietą būtent su ta pačia kamera (nors ligonis būtų už kelių šimtų kilometrų).

Visiems žinoma, kad šiuo metu egzistuoja daugybė kompiuterinių programų, kurias pasitelkus galima sukurti norimo formato puslapį su nuotrauka, padaryta bet kokiu fotoaparatu ar fotokamera.

Tačiau darbuotojai paaiškino, kad naudoja tik specialią kamerą, kuri parduotuvėse neparduodama, o gaunama iš specialios technikos sandėlio Kijeve, į kurį tą specialią techniką atveža iš JAV.

Ir visa daugiamilijoninė gyventojų masė fotografuojama tik apskrities centriniame skyriuje, ir niekur kitur!

Ar ne paprasčiau būtų daryti nuotraukas rajoniniuose PVRS, kad nesusidarytų eilės ir didžiulio centrinio skyriaus tarnautojai nebūtų apkrauti?

Dokumentų gaminimo procedūra taip pat skiriasi nuo tos, kuri naudota gaminant senuosius pasus.

Anksčiau į pasų skyrių iš pradžių reikėdavo atnešti pasui išduoti reikalingus dokumentus, nuotraukas ir paslaugų apmokėjimo kvitą, ir tik tada gamindavo pasą.

Dabar pirmiausia priima gaminimo paslaugų apmokėjimo kvitą, būtinus dokumentus, tarp jų mokesčių mokėtojo identifikacinį kodą (MMIK) ar vidaus pasą, pažymėtą numerį turinčiu specialiu antspaudu, kuris liudija apie teisę atlikti mokėjimus be MMIK, o tada paskiria veido nuskaitymo laiką PVRS.

Kitaip sakant, pirmiausia formatuojamas puslapis su paso turėtojo duomenimis ir įvedamas į kompiuterį, kad, paverstas brūkšniniu kodu, nuskaitymo metu pažymėtų kaktą – dėl to kamera ekranuotu kabeliu sujungta su kompiuteriu.

Informacijos apie piliečius, kurių pasuose yra žyma (su numeriu!) apie teisę atlikti mokėjimus be MMIK, iš elektroninio registro nepanaikino, nes gaudami pažymas iš mokesčių inspekcijos piliečiai mokesčių žurnale pasirašė nurodydami iš karto du numerius – MMIK ir pažymos numerį, kuris atitinka žymos numerį.

Taigi, asmenys, gavę žymas, turi MMIK. Tie, kurie niekad nesinaudojo MMIK, gauna žymas, kurios nėra sunumeruotos.

Bet iš pastarųjų prieš įteikiant pasus reikalaujama gauti žymą jau su numeriu, antraip dokumento neišduoda.

Šis, atrodytų, absurdiškas reikalavimas pats savaime liudija tai, kas jau buvo pasakyta – žmogus, neužregistruotas tam tikru numeriu registre, negali gauti paso, nes nuskaitantt nėra kuo paženklinti kaktos.

Žinoma, tai neatmeta galimybės suformuoti tokio žmogaus puslapį dar iki nuskaitymo PVRS, paskirti jam be jo žinios MMIK bei paženklinti.

Firmos EDAPS vadovai oficialiai pareiškė, kad firma gamina pasus pagal tarptautinius standartus ir pagal bendrą šiuolaikinę technologiją, naudojamą visame pasaulyje.

Toks pat pranešimas beveik tuo pačiu metu buvo paskelbtas TV kanale „Inter“ apie japonų universalius biometrinius dokumentus.

Reklamuojant jų "neįtikėtiną vertingumą“, buvo parodyta iliustracija: Japonijos oro uostas ir jame vaikštančių keleivių vaizdas.

Apatinėje dešinėje TV ekrano dalyje stambiu planu atskirai parodė nuskenuotus keleivių veidus: jų kakta virš kairiojo antakio buvo paženklinta brūkšniniu kodu (labai aiškus, stambus ir ilgai rodytas vaizdas).

Beje, ant visų plastikinių Ukrainos piliečių užsienio pasų yra nežymus, bet aiškus barzdoto vyro atvaizdas, ir visi klausia: „O kas jis toks?“

Nikolajus Bogoliubovas knygoje „XX amžiaus slaptosios draugijos“ rašo:

Tokios mintys – visai ne utopija, o karti realybė.

Lazerinė tatuiruotė jau 15 metų bandoma Disneilende.

Tiems, kurie ketino ten užtrukti kelias dienas, buvo siūloma pasirinkti nuolatinę kortelę arba lazerinę tatuiruotę.

Tokiu būdu buvo tikrinama, kaip žmonės reaguos ir ar laikui bėgant prie to pripras.

Jau yra parengtas klausimynas išankstinei tarptautinei apklausai apie tai, kurioje vietoje žmonės norėtų nešioti tatuiruotę: F = "Forehead" (kakta) arba Н = "Hand" (ranka).

Visa tai – pasitikrinimas, siekiant žmones po truputį pripratinti ir įdiegti, kad visa tai yra prievolė.

Olandijoje jau prieš septynerius metus lazerine tatuiruote pradėta ženklinti benamių kaktas.

Liaudžiai aiškinama, kad tokiu būdu galima sumažinti nusikalstamumą, ypač Amsterdame.

O per tą laiką minėtas lazerinis tatuiravimas iš dalies jau priimtas oficialiai.

Prisidengiant pretekstu greičiau aptarnauti verslo žmones kelionės metu Amerikos oro uostuose jau įrengti prietaisai nematomam ženklinimui ant dešinės rankos nuskaityti. Skaičius tų, kurie šia paslauga naudojasi, nuolat didėja, nes laikas – pinigai.

1974 (!) m. Vašingtono valstybinio universiteto profesorius dr. R. Kitas Farrellas sukūrė lazerio pistoletą, kuriuo galima užrašyti skaičius ant žuvies.

Pistoletas operaciją atlieka greičiau nei per sekundę. Paklaustas, ar galima minėtą pistoletą panaudoti žmonėms tatuiruoti, profesorius atsakė: „Taip, žinoma, pistoletas gali būti panaudotas tokiam tikslui. Lazerio spindulio neįmanoma pajusti, skaičius plika akimi nematomas, tatuiruotė pastovi kaip jūsų pirštų atspaudai.“

1980 (!) m. spalio mėnesį pasirodė kompanijos TeleResearch Item Movement, Inc. leidžiamo žurnalo “Advertising Age” numeris, kuriame visas puslapis buvo skirtas prekybcentrių kompiuterinio skaitytuvo reklamai.

Reklamoje buvo įdėta žmogaus, kurio kaktoje buvo pažymėtas universalus prekių kodas, nuotrauka.

Daktaras Ray Brubakeris (plg. http://www.youtube.com/watch?v=rxZSpie9Cvs – vert. past.) knygoje „Ar Antikristas jau čia?“ (Is the Antichrist Now Here?) rašė: „Cincinatyje, Ohajo valstijoje, buvo atliktas eksperimentas, ženklinant prekybcentrio pirkėjų rankas numeriu, kurį prekybcentrio skaitytuvas galėjo nuskaityti.

Ką nors perkant, sistema perduodavo informaciją tiesiai į pirkėjo banką, ir mokėtina suma automatiškai buvo nuskaičiuojama nuo sąskaitos.“

1993 metais “London Daily Mail” per visą puslapį išspausdino Europos namų šeimininkių, kurios apsipirkinėjo paliesdamos ranka kasoje įtaisytą kompiuterinį skaitytuvą, iliustraciją.

Be to, pateikiu ir pranešimą iš rusiško interneto forumo:

„Šiuo metu pasaulyje naudojami du užrašymo tipai: lazerinė tatuiruotė ir izotopinis ženklinimas.

Jis atliekamas visiems norintiems gauti biometrinius pasus.

Atliekamas prisidengiant „skaitmeninės“ fotografijos nuskaitymu.

Žmogaus veidas ir jo biometriniai duomenys keičiasi augant ir formuojantis kaukolei, tačiau vadinamoji biometrinė nuotrauka daroma kartą ir visam gyvenimui, net ir būnant kūdikio amžiaus. Tai patvirtino Kaliningrado valstybinės migracinės tarnybos valdybos viršininkas, skenavęs savo 5 mėnesių dukrelę prieš kelionę į užsienį.

Į ORT (Visuomeninė Rusijos televizija – vert. past.) korespondento klausimą, ar nereikės fotografuotis dar kartą, nes vaiko veidas augant keičiasi, jis atsakė, kad „tai procedūra, atliekama kartą ir visam gyvenimui, pakartotinai jos daryti nereikia".

Oro uosto vaizdo stebėjimo centro monitoriai nuskaito ne visą praeinančių keleivių veidą, o tik jų kaktas (tai matyti visuose įrašuose).

„Biopasų“ savininkai be klaidos atpažįstami vaizdo kontrolės kompiuterine programa ir turi teisę į supaprastintą muitinės kontrolę.

Paaiškinimai, kad kompiuteris matuoja atstumą tarp vyzdžių, kuris, kaip sakoma, yra griežtai individualus, – pasakos naivuoliams.

Identifikuoti atstumą tarp vyzdžių kompiuteris gali tik objektui esant statiškos būsenos, ir ne bet kokiu kampu, o tokių sąlygų oro uoste nėra.

Oficialiame 2007 m. rugpjūčio mėnesio įsakyme Nr. 311 dėl Rusijos elektronikos pramonės vystymo strategijos iki 2025 metų, pasirašytame ministro Christenkos, 59 puslapyje aptinkame tokią pastraipą:

Nanotechnologijų įdiegimas turi dar labiau plėstis, įsiterpdamas į kasdienį žmogaus (originale – „населения“ – vert.past.) gyvenimą. Turi būti užtikrintas nuolatinis kiekvieno individo ryšys su globaliais informaciniais valdymo tinklais, tokiais kaip internetas.

Nanoelektronika bus integruota į bioobjetus (taip jie vadina žmones) ir užtikrins nepaliaujamą jų gyvybinės veiklos kontrolę, gyvenimo kokybės gerinimą ir tokiu būdu sumažins socialines valstybės išlaidas.

Bus plačiai taikomi įmontuoti belaidžiai nanoelektroniniai įrenginiai, užtikrinantys nuolatinį žmogaus kontaktą su jį supančia intelektualine terpe, plis tiesioginio belaidžio kontakto priemonės tarp žmogaus smegenų ir jį supančių daiktų, transporto priemonių ir kitų žmonių.

Tokios produkcijos tiražas dėl jo visuotinio paplitimo viršys milijardus vienetų...

Tai dabartinės strategijos citata, nukopijuota iš oficialaus Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerijos tinklalapio (per paieškos sistemą galima rasti visą strategijos variantą).

Žodžius „įmontuoti belaidžiai nanoelektroniniai įrenginiai, užtikrinantys nuolatinį žmogaus kontaktą su jį supančia intelektualine terpe“, daugelis supranta taip, neva kalbama apie įprastinius lustus, kurie nanotechnologijoms nepriklauso.

Kadangi kalbama apie milijardinį tokios produkcijos tiražą (kurį galima suprasti ir kaip milijardą vienetų paprastų lustų – jie taip pat naudojami visur), niekas kažkodėl nekreipia dėmesio į žodžius „nanotechnologiniai įrenginiai“, t. y. įrenginiai, sukurti aprašytosiomis nanotechnologijomis.

Nieko nekalbama apie lustų įterpimą, tačiau pasakyta apie ženklinimą brūkšniniu kodu. Intensyvi lustų reklama naudojama kaip dėmesį nukreipiantis manevras.

Taigi, kol masinės informacijos priemonės klaidinančiai tarška apie įauginamus į žmogaus kūną lustus (kurie iš tiesų įauginami – to niekas neginčija, tačiau juos galima pašalinti, išpjovus iš organizmo), tyliai ir nepastebimai vyksta ženklinimas lustu – brūkšniniu kodu.

Didelė apgaulė, kaip ir dideli pinigai, reikalauja tylos ir tikslingo veikimo.

Šaltinis: http://apologet.spb.ru/ru/1226.html "Штрих-код и есть чип? Электронный паспорт получать нельзя!"