Domino efektas

Juokinga – nes paradoksalu – bet domino efekto teoriją 1954 m. kitiems (tuo atveju – Indokinijai) pritaikė ne kas kitas, o galingiausios Vakarų valstybės JAV prezidentas Dvaitas D. Eisenhaueris (Dwight D. Eisenhower). Ši teorija buvo populiari Šaltojo karo metais, XX a. 6–9 dešimtmečiais, ji puikiai pateisino JAV karines intervencijas visame pasaulyje.

Ne kas kitas, o britų premjeras 1951–1955 m. Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) dar prieš D. D. Eisenhauerį pareiškė, kad Tarybų Sąjunga kontroliuoja Centrinę ir Rytų Europą, taip minėdamas domino efekto principą.

JAV įsikišimas į Korėją, jos padalijimas išties davė domino efektą: nelaimės ištiko Kiniją, Vietnamą, Kambodžą, Filipinus, Indoneziją. Šiose šalyse komunistinės vyriausybės sugriovė tai, kas buvo iki tol pasiekta. Lingvistas, politologas Noamas Chomskis (Noam Chomsky) mano, kad domino efektas buvo panaudotas, kad JAV užgniaužtų „liaudies judėjimus“ Čilėje, Nikaragvoje, Grenadoje, El Salvadore, Gvatemaloje ir kt. Vėliau komunistiniai režimai atsirado ir Europoje, pvz., Italijoje, Vakarų Vokietijoje.

Irano ir Irako karo metu Vakarai palaikė ir rėmė Iraką, 2003 m. invazijos metu į jį – Iraką sunaikino, t. y. įvyko atvirkštinis domino efektas.

Jau nebėra svarbu, koks buvo britų sprendimas dėl išėjimo iš ES. Domino efektas veikia, ir jau gana seniai. Į „Grexit“ ir „Fixit“ (Graikijos ir Suomijos) atvejus rimtai nežiūrėta (bent jau į antrąjį). Bet gana nauji terminai „Auxit“, „Frexit“ ir „Nexit“ bei kiti privertė sunerimti Briuselio bosus.

Euroskeptikų Europos Sąjungoje – labai daug. Paskaičiuota, kad šiuo metu bent 8 šalys nori išeiti iš ES.

40 proc. austrų nori surengti savo referendumą dėl „Auxit“. 2015 m. 260 tūkst. austrų net pasirašė išėjimo iš ES peticiją, kuri parlamente sukėlė debatus dėl referendumo rengimo.

Apklausos Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Čekijoje ir Vengrijoje taip pat parodė, kad šios šalys nori referendumų dėl išėjimo iš ES.

Birželio 22 d. Marin Le Pen (Marine Le Pen) pareiškė, kad Prancūzija turi balsuoti dėl „Frexit“, nes, pasak Edinburgo universiteto mokslininkų, 53 proc. prancūzų pageidauja palikti ES.

Bent 30 proc. vokiečių taip pat nebenori gyventi eurokolūkyje. 53 proc. olandų mielai dalyvautų renginyje, pavadintame „Nexit“. Gresia ir „Swexit“, nes Švedijoje, kaip paskaičiavo „Sifo“, 36 proc. gyventojų yra euroskeptikai.

Čekijos premjeras pareiškė, kad šalis gali palikti ES per artimiausius dvejus metus. 57 proc. čekų yra euroskeptikai.

58 proc. italų ir 38 proc. vengrų taip pat nori savo referendumo ir yra euroskeptikai.

Birželio 24 d. ryte paskelbti rezultatai: maždaug 52 proc. britų pasirinko „Brexit“ ir po 43 metų Jungtinė Karalystė tapo pirmąja šalimi, palikusia ES. Tai sustiprins domino efektą. Procesas prasidėjo. Sąjunga griūva.