Didžiojo Brolio rankos ilgos, arba kas yra „Tempora“

Didysis Brolis, stebintis bene kiekvieną mūsų žingsnį, turi daug vardų. Šiuo metu bene labiausiai gaudomo pasaulio žvalgybininko Edwardo Snowdeno, birželio 21-ąją atšventusio 30-metį, dėka pasaulis sužinojo apie dar du – PRISM ir „Tempora“. Apie PRISM „ekspertai.eu“ jau rašė (Edwardas Snowdenas: žmogus, demaskavęs orvelišką visuotinio sekimo mechanizmą PRISM), o štai „Tempora“, apie kurios egzistavimą anksčiau žinojo nedaugelis, iki šiol buvo paslaptis visuomenei.

Visuotinio sekimo sistemos „Tempora“ pavadinimas greičiausiai kilęs iš lotyniško posakio „laikai keičiasi, ir mes keičiamės kartu su jais“ (Tempora mutantur, nos et mutamur in illis).

Apie „Tempora“ buvęs JAV slaptųjų tarnybų Centrinės žvalgybos valdybos ir Nacionalinės saugumo agentūros darbuotojas E. Snowdenas pirmąsyk papasakojo britų dienraščiui „The Guardian“.

Slapta elektroninio sekimo programa „Tempora“, išbandyta 2008-aisiais, visu pajėgumu ėmė veikti 2011 m. rudenį. Ją valdo Jungtinės Karalystės vyriausybinių komunikacijų biuras (Government Communications Headquarters, GCHQ, http://www.gchq.gov.uk/Pages/homepage.aspx). Nuo 2008-ųjų liepos GCHQ vadovas – seras Iainas Robertas Lobbanas, Šv. Mykolo ir Šv. Jurgio bei vieno seniausiųjų, lyginamo su tamplieriais (ordino vadovė – Anglijos karalienė), Pirties ordino (Order of the Bath) aukšto rango narys. Jis GCHQ dirba nuo 1983 m.

GCHQ kitais pavadinimais (pvz., Vyriausybinė kodų ir šifrų mokykla) veikia nuo 1919-ųjų. Šiuo metu pagrindinis GCHQ pastatas yra Benhole pietvakarių Anglijoje. Oficialiai skelbiama, kad šioje organizacijoje dirba apie 6 000 darbuotojų.

Nors GCHQ devizas, kurį galima perskaityti organizacijos tinklalapyje, yra „leisti mūsų visuomenei būti saugiai ir sėkmingai interneto amžiuje“, pasak E. Snowdeno, su NSA kolegomis britai tiesiog „valdo internetą“. Interneto valdymo projektas (Mastering the Internet, MTI) – tai milijardą svarų per metus kainuojantis šnipinėjimas. Kitas „Tempora“ projektas – „Globali telekomų eksploatacija“ – renka visus interneto ir telefono duomenis. Abu projektai vykdomi per daugiau kaip 200 skaidulinių optinių kabelių, galinčių apdoroti po 100 gigabitų per sekundę duomenų. Teigiama, kad prie surinktų duomenų priėjimą turi apie 850 000 žmonių (http://www.guardian.co.uk/uk/2013/jun/21/gchq-mastering-the-internet).

„Tempora“, pasak E. Snowdeno, kaupia visus duomenis iš telefono skambučių, elektroninių laiškų, „Facebook“ paskyrų ir kt. „Visuotinis sekimas – ne tik JAV problema. Jungtinės Karalystės organizacija GCHQ yra blogesnė nei JAV NSA“, - yra pareiškęs E. Snowdenas.

Pasak Vokietijos teisingumo ministrės Sabine Leutheusser-Schnarrenberger, ši programa yra „košmaras“ ir „katastrofa“. Ji pareikalavo atitinkamų Europos Sąjungos institucijų išnagrinėti jos teisėtumą (http://www.spiegel.de/politik/deutschland/leutheusser-schnarrenberger-entsetzt-ueber-tempora-a-907314.html).

Europos Parlamento nario Jano Philippo Albrechto teigimu, Jungtinė Karalystė turi būti baudžiama kaip nesilaikanti Europos Sąjungos įstatymų, neleidžiančių rinkti asmeninių duomenų (http://jetzt.sueddeutsche.de/texte/anzeigen/573472/Amerikanischer-als-die-Amerikaner).

Pasaulyje yra daugybė visuotinio sekimo programų. Kai kurių jų pavadinimai jau žinomi, kai kurie dar paslaptyje: ECHELON (JAV / JK), INDECT (ES), „Auksinis skydas“ (Kinija), „Frenchelon“ (Prancūzija), NATGRID, CMS, DRDO NETRA (Indija), SORM (Rusija), „Titan“ (Švedija), „Onyx“ (Šveicarija), NDNAD (JK, pirmoji DNR duomenų bazė pasaulyje, veikianti nuo 1995 m.), amerikiečių PRISM, „DCSNet“, „Main Core“, SAR, „Magic Lantern“, „Carnivore“, „Stellar Wind“, „Room 641A“, milžiniškas, jotabaitais duomenis skaičiuojantis Jutos valstijos Duomenų centras (UDC), „Boundless Informant“ (ši sistema šnipinėja Iraną, Indiją, JAV), „Stuxnet“ (Izraelis), „GhostNet“ (Kinija), MATRIX (Multistate Anti-Terrorism Information Exchange, JAV) ir t. t.

Šią istoriją be pabaigos norėtųsi baigti senu anekdotu, kurį savo publikacijoje apie visuotinį sekimą perpasakojo sufijų šeichas Kabiras Helminski (http://www.huffingtonpost.com/kabir-helminski/the-security-state-totall_b_3487347.html): „Žmogus ieško, kur pasislėpti tamsioje alėjoje. Uždusęs, išsigandęs. Atsitrenkia į kitą žmogų ir sako: „Tssssss“. „Ko gi išsigandai, mano drauge?“ – klausia šis. „O, jūs negirdėjot? Policija suiminėja visus asilus.“ „O ko jums bijoti? Juk jūs ne asilas.“ „Aš tai žinau, ir jūs tai žinot, bet ar JIE tai žino?“