2019 m. spalio 19 d.

 

Didžiausias pavojus Lietuvai – nebe Rusija

61
Paskelbta: 2014-01-15 11:17 Autorius: Dalius Stancikas | bernardinai.lt
Dalius Stancikas
Dalius Stancikas

Didžiausias pavojus šiandien Lietuvai yra nebe Rusija, kaip skelbia Valstybės saugumo departamentas, prezidentė ir konservatoriai, kurie kaip ir prieš dvidešimt metų ant šio ideologinio pamato kuria visą valstybės strategiją.

Tai jau gerokai pasenusios žinios.

Taip, Rusija iki šiol brandina viltis susigrąžinti buvusias carinės, vėliau sovietinės imperijos žemes – pusantro šimto metų Lietuvos okupacijos per pastaruosius du šimtus negalėjo praeiti be pėdsakų nei Rusijai, nei Lietuvai. Jei ne Rusijos imperiniai siekiai, Lietuva pagal gerovės indeksą šiandien gyventų kaip kokia Skandinavijos valstybė, tačiau dabar turi skausmingai laižytis žaizdas. Ypač dvasines. Tuo tarpu Rusija vis dar įtikėjusi savo supergalybe, nors patys rusai jau rėkte rėkia (ir dėl to kelia degtinės kainas) apie beviltiškai pragertą genofondą ir akyse nykstančią rusų tautą.

Taip, Rusija dar pavojinga vien todėl, kad yra branduolinė valstybė, tačiau gąsdinimaisi dėl gazmanovų koncertų Vilniuje atrodo groteskiškai.

Taip, Lietuvoje dar yra rusų, gal ir lietuvių, kurie vis dar aukština buvusius okupacijos laikus, tačiau jų dabar yra gerokai mažiau nei prieš dvidešimt, dešimt, ar penkerius metus. Taip, Lietuva dar negali jaustis visai saugi nuo Rusijos, tačiau ji yra saugiausia per pastaruosius tris šimtus ar  daugiau metų. Taip, Lietuvoje tikrai veikia mūsų Saugumo departamentui nepagaunamos Rusijos spec. tarnybos, skleidžiama Rusijai naudinga propaganda, tačiau jos paveikumas labai mažas, palyginti su įtaka iš Vakarų. Dabartiniai dvidešimtmečiai, nors vis dar keikiasi rusiškai, tačiau nebesupranta rusų kalbos ir lietuvių kalbai dabar yra pavojus tik suanglėti.

Lietuvoje beveik neliko šeimos, kurios narys nebūtų išvykęs į anglijas ar amerikas. Taigi dabar veik kiekviena šeima turi po savo ambasadorių Vakaruose. Ir tai yra didžiausia garantija, kad informacija iš Vakarų per šiuos šeimos ambasadorius yra nelyginamai paveikesnė nei iš Rytų per kokį juokdariu virtusį Paleckiuką ar per kokį sureikšmintą Gazmanovo koncertą.

Prisimenu, kaip 1988 m. Sąjūdžio Seime pykau ant kauniečių, kurie, užsidarę savo erdvėje, reikalavo jau tuomet skelbti referendumą dėl nepriklausomybės – aš atstovavau raudonajam Pakruojui, Komunistų partijos Lietuvoje įkūrėjo Karolio Požėlos gimtinei, ir buvau visiškai tikras, kad tokiai apklausai Lietuva dar nepasiruošusi, dar per stipriai veikia okupacijos įšalas. Todėl iš dalies (bet tik iš dalies) dar galiu suprasti abejones Tautos sąmoningumu ir 2004 m., kai rengtas referendumas dėl Europos Sąjungos ir tauta viliota nemokamais skalbiamaisiais milteliais. Bet kodėl tauta abejojama ir dabar, kai dešimt metų atviriausios sienos, kai kiekvienoje šeimoje yra po Vakarų ambasadorių? Kai Lietuva turi greičiausią internetą pasaulyje, lietuviai sparčiausiai įsisavina mobiliuosius telefonus, o per šventes daugiausiai skambina į Didžiąją Britaniją...

Kai net bolševiko Karolio Požėlos proanūkis, socialdemokratas Juras Požela per Seimo rinkimus (2 ture) agituoja už Andrių Kubilių, sukūrusį atsilaikymo prieš Rusiją strategiją! Kai buvęs (ar esamas) „Gazpromo“ atstovas Viktoras Uspaskichas remia A. Kubiliaus naują atominę elektrinę, o konservatoriai teisiamą Darbo partiją kviečiasi į valdančią koaliciją (2011 m.)?!

Todėl ir sakau, kad šiandien už Rusiją yra didesni bent du pavojai: pražūtinga Tautos emigracija, rodanti Tautos negebėjimą atsilaikyti prieš geriau materialiai išsivysčiusią civilizaciją, ir  Lietuvos Respublikos Konstitucijos pamatų  („Suverenitetas priklauso Tautai“) griovimas, pasireiškiantis per pavojingai užsitęsusį politinio elito nepasitikėjimą tauta, kuris lemia klaidingas valdžios kuriamas strategijas ir dar spartesnį Tautos nykimą.

Reikia pavyzdžių? Jei žiūrėsim tik per Rusijos grėsmės prizmę, galėsim džiaugtis, kad Lietuva pirmoji iš visų Europos valstybių pradėjo įgyvendinti vadinamąjį trečią ES energetikos paketą, o tai reiškia – pirmoji paskelbė Rusijai energetinį karą ir dabar už tai trečius metus moka didžiausią Europoje kainą už dujas, už šildymą (trečdaliu brangiau nei estai su latviais!). Tačiau jei žiūrėsim per emigracijos grėsmės prizmę, tai šitoks nepamatuotai karingas žingsnis labai apsunkino visų Lietuvos gyventojų gyvenimą ir prisidėjo prie dar vienos dešimttūkstantinės, greičiausiai negrįžtamos, emigracijos bangos. Ir tai vien todėl, kad mūsų valdžia drąsesnė, patriotiškesė už latvių, estų ar vokiečių ir todėl tyčia tampo Maskvai uodegą?

Kas čia – gal kažkieno pavėluota Sausio 13-oji, tokia perdėta atgailos forma už tai, kad lemiamomis valstybei akimirkomis kolaboravo su tuo pačiu Kremliumi?

Bet jei mes energetiškai labiausiai priklausomi nuo Rusijos ir labiausiai norime federacinės Europos (kurioje lietuviai toliau pirmaus emigracija), kodėl tuomet pirmi kišame galvą į kainų kilpą, nepalaukiame bendro Briuselio veiksmo dėl jo paties priimto to trečiojo paketo? Manėm, kad Rusija išsigąs ir atsitrauks – bent taip žadėjo ministras A. Sekmokas? Lengva premjerui, ministrams, Seimo nariams ar jų patarėjams rizikuoti kainomis už šildymą, kai netenka gyventi „nuo algos iki algos“. Lengva rodyti Prezidentei savo išdidumą ir nesiskolinti už trigubai mažesnes palūkanas iš Tarptautinio valiutos fondo, kaip darė Latvija, arba kariauti su Rusija abejotinos vertės žodžių karą, kai valstybės vadovės „sumažinta“ alga penkiolika kartų didesnė nei kažkieno pensija, jei ji negamina pieno produktų, neužsiima tranzitu ir jos šeimos biudžetui tiesiogiai nebaisi Rusijos muitinės blokada.

Žiūrėjimas ar vertimas kitus žiūrėti vien per Rusijos grėsmės prizmę neretai realybę net apverčia aukštyn kojom.

Kaip po referendumo dėl atominės elektrinės elitas pavadino didžiąją Tautos dalį? Tamsuoliais, suklaidintais Rusijos, referendumo organizatorių (rusų agentų) ir pan. Tačiau iš tiesų lietuviai mąstė kaip kiti apsišvietę pasaulio piliečiai – po Fukušimos atominės elektrinės katastrofos (kuri nesibaigia ir po trejų metų, nes reaktorius vis dar neužgesintas) ne tik Europa, bet dauguma pasaulio šalių, tarp jų ir pati Japonija, iš esmės pakeitė požiūrį į atominę energetiką. Tik Rusija, Kinija ir Baltarusija kuo skubiau pranešė toliau statysiančios naujas atomines elektrines – ten juk vadovai visuomet buvo labai drąsūs savo piliečių sąskaita.

Tas pat su skalūnų dujomis: žemaičių bendruomenės ir visi juos remiantys daug kartų viešai išvadinti Kremliaus paveiktais tamsuoliais, sektos sakmės apie kažkokias rusų pinigais kabinamas reklamas (tai už ką, po galais, pinigus gauna Valstybės saugumo departamentas?), nors iš tiesų lietuviai vėl elgėsi kaip civilizuočiausi europiečiai, kurie įsiklausė į Europos Komisijos (taigi, Briuselio, mieli ponai) perspėjimą apie gyvybiškai rimtus pavojus daug tankiau nei Amerika apgyvendintai Europai. Tuo tarpu mus nuo rusiškos energetinės nepriklausomybės turėjęs išgelbėti „Chevronas“ sudarė milijardinius sandorius su „Gazpromu" dėl skalūnų dujų išgavimo Sibiro platybėse.      

Liūdna ir grėsminga, kai Lietuvos atstovas Europos Parlamente Vytautas Landsbergis aiškina, kad Tauta neturėtų pasisakyti tokiais esminiais klausimais kaip atominės elektrinės statyba, savo pinigų keitimas ar net žemės pardavimas užsieniečiams, nes prieš 22 metus „ji rinko komunistus“ (tas, beje, nutiko ir kitose soc. lagerio valstybėse, tačiau ne dėl padidėjusių simpatijų komunistams, o todėl, kad išsivadavimo judėjimai tuomet rinkimuose išskaidė savo balsus suskildami), o dabar Tauta renka „komunistų  pakaitalus, visokius darbiečius“ (tai netiesa – už darbiečius balsavo tik  8% Tautos. Ir pagaliau, kodėl turėtų jų bijoti, jei konservatoriai juos kviečiasi į valdančiąją koaliciją ar sudaro bendras koalicijas savivaldybėse?).

Taip paneigiami ne tik Sąjūdžio, kuriam V. Landsbergis vadovavo, programiniai siekiai. Taip paneigiama ne tik tautos išmintis per V. Landsbergio inicijuotą referendumą dėl nepriklausomybės 1991-aisiais. Taip paneigiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurią V. Landsbergis pats ir pasirašė: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“ (9 str). „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.).

Būtent taip ir gimsta diktatūros – kai kas nors nusprendžia, jog žino geriau už Tautą, kaip jai gyventi.

Čia ir yra Lietuvos dramatizmas ir didžiausias pavojus: besikeičianti kairės – dešinės valdžia nepajėgi sustabdyti tautos nykimo – išsivaikščiojimo, išmirimo, bet vis tiek manosi geriau žinanti, kaip ją gelbėti. Daugiau nei metus besitęsiantis tautos valios ignoravimas dėl atominės elektrinės yra nusikalstamas konstituciniu požiūriu. Tas pat daroma ir gniaužiant daugiau kaip 300 tūkst. piliečių teisę šaukti referendumą (pasitarimą) vienu iš pamatinių valstybei ir Tautai – žemės pardavimo užsieniečiams klausimu. „Lietuvių Tauta, įkūnydama prigimtinę Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje…” – taip rašoma mūsų Konstitucijos įžangoje.   

Kodėl politiniai kairieji, politiniai dešinieji, valstybės vadovė bijo pakviesti juos rinkusius žmones į Konstitucijoje numatytą referendumą ir argumentais civilizuotoje diskusijoje, o ne neteisėta valdžios galia, įtikinti žmones, kad jų tiesiamas kelias yra Tautai geriausias?

Tai būtų ir puiki proga pagaliau rimtai pasitarti, kokios Europos, mes, lietuviai, norim. Juk žemės pardavimo užsieniečiams klausimas yra esminis ateities klausimas: ar mes per savo atstovus Europos Parlamente kuriame tokią ateities Europą, į kurią stojome 2004 m. – valstybių sąjungą, ar tą, kuri dabar Europos Parlamente kuriama be Lietuvių Tautos apsisprendimo referendume – kaip viena valstybė su simboliniais teritoriniais pavadinimais Lietuva, Latvija, Estija..? Kas bus, jei po dešimties - dvidešimties metų tokioje ES jau bus ne tik Ukraina, bet ir Rusija?

Ir svarbiausia – ar Lietuvių Tauta, kuri šiandien teisiškai saugoma pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, turi galimybių neišnykti tokioje Europos federacijoje?

O gal tai nebėra svarbus mums klausimas, nes kaip sako politikos elitas – pavojus yra ne beatodairiška emigracija, gimstamumą viršijantis mirtingumas (mūsų nebėra net 3 mln.), pavojus – ne žemės pardavimas užsieniečiams (nors niekas net dabar valstybėje nežino, kiek jos ir kas nusipirko), pavojus – ne parduotos užsieniečiams strateginės naudingos iškasenos, pavojus – ne atominės elektrinės (neseniai geriausi rusų atomo žinovai pripažino, kad nėra iki galo aišku, kokie ten vyksta procesai), pavojus yra tik Rusija?

Bet ką tuomet mes saugojam nuo Rusijos?

Bernardinai.lt

Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
61. Pasitvirtina
(2014-01-17 18:38:01)
(78.63.122.248) Parašė:

Dar kartą, dvasinė Leto palmaičio pergalė.



60. Letas Palmaitis Raigerdui ir dėl 55
(2014-01-17 16:12:35)
(78.62.221.179) Parašė:

Diskutuojant reikia suvokti, kad pvz., krikščionybė nėra "kaip man atrodo", bet yra visai konkrečių dalykų teigimas. Arba diskutuojame jų rėmuose, arba lyginame nesuderinamas tikybas ir atsisveikiname. Krikščionybė yra duotybė, o ne samprotavimo objektas tarp tikinčiųjų. Dėl 55 labai svarbu suvokti Bernardo Shaw ryšį su modernia globalizmo ideologija, į kurią ir prieita būtent iš 55 liaupsintos pagonių krikščionybės, t.y. ateita į paneigimą. Dabar vyksta grįžimas, o tai nepatinka. Duokite tam 55 pinigų ir atitinkamą socialinę vietą, ir jis tuoj pat ims siurbti kitų kraują lygiai, kaip ir jo dabar kritikuojama valdžia ar tie Vakarai. Visi tokie kritikai niekuo nesiskiria nuo tų, kuriems "pasisekė" prieiti prie didelių pinigų. Patriotizmas veikia tik nepasiekus, toliau - demagogijos.



59. Raigerdas
(2014-01-17 14:02:45)
(93.203.43.135) Parašė:

Dėkoju už pakvietimą susirašinėti, bet tai nieko neduos. Ginčas dėl to, į ką reikia tikėti veda į niekur. Tai yra kiekvieno žmogaus individualus dalykas ir jo pasirinkimo teisė. Matote, vaikystėje man teko gyventi kaime. Todėl, aš turėjau tokią galimybę stebėti kaimo žmonių gyvenimą. Ir visos pačios didžiausios filosofijos yra tame, kad tu pasėjai grūdą, ir iš vieno grūdo tu gavai na, apie 10 kartų daugiau. Rezultate, tu gali išsikepti duonos ir pasilikti grūdų sekančiai sėjai. Reiškia yra ciklas. Mes turime mokyklą, aukštasias, gausybę profesorių, bet visoje Lietuvoje yra labai nedaug žmonių, kurie pastebi ciklą. Aš taip pat norėjau darbuotis, kaip suaugę. Todėl pabandžiau dalgiu pjauti žolę. Bet viena moteris, pamačiusi kaip aš bandau pjauti žolę, nepalaikė mano geros iniciatyvos ir mane užgavo. Ji pasakė: "Esi per mažas dar ir nemoki kaip su dalgiu elgtis". Kita moteris pasakė:"tegul darbuojasi, tegul padeda, jeigu nori." Ir paklausė:"Ar moki pjauti žolę?" Ir aš pamelavau, atsakydamas, kad moku. Man labai norėjosi būti tokiu, kokie buvo tikri vyrai. O tikras vyras, mano manymu, turėjo mokėti pjauti žolę. Ir aš pjoviau...Kankynė buvo nesvietiška, nes dalgį pastoviai suvarydavau į žemę, žolė nenusipjaudavo. Moterys, savaime aišku, kikeno, bet aš nepasidaviau. Pjoviau, kiek tik buvo jėgų, o jų vis mažėjo ir mažėjo. Vis gi, aš užbaigiau. Ir parėjęs namo, nukritau į lovą, kaip negyvas. Po to, aš padariau išvadą, kad svarbu yra žinoti, kaip reikia viską daryti iš eilės. Aš pradėjau stebėti ir pradėjau mokytis. Man patiko. Rezultate, aš išmokau dirbti, ir galiu pagaminti vertingą produktą. Darbai kaime yra pati aukščiausia mokykla. Vėliau, savo gyvenime aš sutikau ne vieną žmogų, kuris man sako:"Matai, šv. Rašte parašyta taip ir taip". Aš jo klausiu:"Taip, aš matau, kad čia daug yra teisingų dalykų. O kas toliau?" Ir jis man sako:"Nu, tu privalai tikėti į Jėzų Kristų". Tokiu būdu, šitas žmogus man stengėsi įrodyti, kad tikėjimas yra pagrindinė vertybė. Bet aš prisimenu, mano pjovimą, ir aš prisimenu savo įsitikinimą, kad aš tikėjau, kad aš sugebėsiu nupjauti žolę. Bet, deja, vien tikėjimo neužteko. Tu privalai žinoti ir mokėti, kaip tai padaryti. Ir aš pamačiau, kaip tas žmogus vis piešia tas tris pušeles ir jas pardavinėja. Tada, atvažiavę rusai, jas pirko su malonumu, kaip suvenyrą. Bet jo kokybė neaugo. Tokiu būdu, jis ir liko dailininku, kurio darbo kokybė nebeaugo. Bet jis pastoviai kalbėjo apie Dievą ir visur jis matė jo apsireiškimus. Bet jo žodžiai buvo tušti, kaip ir tas nevaisingas grūdas. Ir štai, šiandien tai vyksta visos valstybės mastu. Yra ciklas, kuris prasideda idėja, toliau realizacija ir štai yra pagamintas produktas. Jūs galite tikėti į ką jūs norite, jūs galite būti krikščioniu, musulmonu, kataliku, ateistu, induistu, budistu, pagonimi, bet jūs neišvengsite šito ciklo, kuris vadinasi -kūryba. Kad kažką sukurti, jūs privalote žinoti, kaip tai padaryti. Kodėl tada aš pamelavau? Man buvo sunku prisipažinti, kad aš nemoku padaryti tokio paprasto veiksmo - nupjauti žolės. Bet aš padariau išvadas ir kai nežinau, taip ir sakau, kad aš nežinau, bet jeigu jūs man parodysit, tai aš galiu šito išmokti. Bet, jeigu jūs paimsite dabartinį mūsų premjerą ar finansų ministrą Šadžių, jie liko toje vaikiškoje būsenoje, kad jie negali prisipažinti, kad jie nežino, kaip cirkuliuoja tas kraujas - pinigai ir kaip tai susiję su ekonomika. Ir taip, mes turime vaizduotę, toliau veiksmą ir rezultatą. Ir daugybė žmonių apsiriboja tik vaizduote, o kiti netgi įsigudrina ten ir likti, priimdami tai už realybę. Kiti apsiriboja tik kažkokiu tai darymu, kas yra būdinga visoms valstybinėms institucijoms, o treti mato tik turtų turėjimą ir kuo daugiau, tuo geriau. Taigi, su tokiais kolegomis jūs orkestro nesukursite. Konkrečiai, jūs, man prirašėte apie tai, į ką jūs tikite. Jūsų erudicija tikrai yra neblogo lygio. Ir koks viso to rezultatas? Viso to rezultatas yra - ruskiai, t.y nepaykanta ir nuvertinimas. Ir štai jūsų dvasia, deja, su visu tuo nemažu bagažu žinių apie tikėjimą, sugeba sukurti tik tokį žemo lygio jausmą, kaip neapykantą. Tai, gerbiamasai Letai Palmaiti, kaip gaunasi taip, kad jūs esate tikintis žmogus, bet nesuprantate to, kas ten parašyta? Aš nesu krikščionis, bet aš suprantu, kas ten yra parašyta. Štai, kas įdomu. Kodėl jums gerai neišanalizavus Kristaus palyginimo su sėjėju? " O pasėlis geroje žemėje - tas, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir neša vaisių: kas duoda šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą (tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį tyroje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu" (Lk)). (Mt 13, 18-23). Štai A. Kubilius cituoja šv. Raštą per konservatorių susirinkimus, bet gyvenime elgiasi atvirkščiai, nei ten parašyta. TODĖL EGZISTUOJA ŽMOGAUS VIENTISUMAS. Vientisas žmogus daro taip: žodis>veiksmas>rezultatas. Žmogus, kurio vientisumas yra sugriautas, sakys vieną, darys antrą, o į rezultatus nekreips jokio dėmesio. Taigi, maža turėti grūdą, bet dar reikia žinoti į kokią dirvą jį imesti. Na, o gautas derlius ir parodo jūsų tikrąją kompetenciją. Kristus:"Medžius atpažinsite ne pagal lapus, o pagal vaisius". Pažiūrėkite kaip dirba M. Adomėnas? Kokie jo darbo vaisiai? Destrukcija. O kaip tada jis gali gauti atlyginimą? Nelogiška, bet gauna. Bet jis gi dirba kartu su krikščionimis demokratais vienoje partijoje? Ir jie tyli? Taip. Tyli, o tai reiškia pritaria. Aš jums parašiau labai paprastai, kiek įmanoma paprasčiau. Bet tuos paprastus dalykus nesugeba suprasti mūsų politikai su aukštuoju išsilavinimu. Kirvis turi atitikti kotą. Kitaip jūs su juo nepadirbsite, bet eikite per visas ministerijas, ir jūs pamatysite, kad ministras nesupranta, kad turi būti užduotis, užduoties įvykdymas ir rezultatas. Bet visi jo pavaldiniai gauna atlyginimus ne už rezultatus, o už atidirbtas darbo valandas, t.y. už buvimą darbe. Ir šitame darbe dirba ir katalikai ir buvę komunistai. Ir nei vienas iš jų nesupranta, kad atlyginimas negali būti mokamas už valandas. Išeina taip, kad pas mus valdžia yra silpnapročių valdžia? Na, nėra jie silpnapročiai. Bet yra ydinga švietimo sistema, kuri yra tokiu dideliu mastu atitrūkusi nuo realaus gyvenimo, kad mokiniai vos baigę mokyklas bėga į užsienį, nes nemato perspektyvos. Jūs prisisotinęs mistika, bandote aiškinti tai, kas vyksta pasaulyje. Bet jūsų mistikoms yra ne vienas tūkstantis metų. Aš jūsų klausiu? Kur yra rezultatas? Kur derlius? Šv. Raštuose yra galinga išmintis, bet kodėl tiek nedaug žmonių sugeba iš ten paimti tuos grūdus ir pritaikyti savo gyvenime? Ar ne čia šuo pakastas? Yra teorija ir yra praktika. Teoriškai, pas mus demokratija. O kaip praktikoje? Daugybė partijų, o kur nauda? Kur rezultatas? Ar žinote kodėl tas lietuvis taip skursta? Nėra pagrindinio dalyko, nėra pagrindinio elemento, kuris buvo pas mūsų protėvius - Žinojimo, t.y. tai, kas buvo sukurta prieš 8000 metų ir anksčiau, ir tai vadinasi VEDOS. Sanskrito kalba tai reiškia Žinojimą, o rusiškai tai reiškia - "VEDAT". Jūs apeliuojate į tikėjimą, bet tai nėra pagrindinis elementas žmogaus veikloje. Todėl jūs nekenčiate "ruskių", t.y. tautos, ir su visu jūsų tikėjimu, ir su visu jūsų šv. Raštų apsiskaitymu, ir giliu tikėjimu į Dievą, jūs nepakylate aukščiau fašistinio požiūrio į kitą tautą. Todėl jūs akcentuojate į Išrinktąją tautą, ir jūs nematote, kad šita idėja pagimdė rasizmą ir fašizmą ir patys žydai sumokėjo už tos idėjos platinimą pasaulyje, t.y. jūs nematote priežasčių ir nematote pasekmių. Bet ne visi žydai taip galvoja, štai Enšteinas pasakė:"Mokslas be religijos yra šlubas, o religija be mokslo yra akla". Deja, jūs propaguojate būtent tą tikėjimą be mokslo. Ir joks Dievas jums nepadeda susitvarkyti nuo jūsų sklindančia neapykanta. Ir, deja, jūs nesuprantate, kad tai turi atlikti, ne Dievas, o jūs pats. Neapykanta visada iššaukia neapykantą ir tada Dievo dėsniai nustoja veikti, nes tada prasideda gyvenimas pagal džiunglėse nusitovėjusią tvarką: kas stipresnis to ir tiesa.



58. Letas Palmaitis 55-am
(2014-01-17 13:35:46)
(96.44.189.102) Parašė:

Čia ne vieta svarstyti kratinio prisirankiotų primityvių paviršutiniškų teiginių, kuriuose pilna klaidų, atsiradusių dėl agresyvaus nemokšiškumo ir tamsumo. Visų svarbiausi argumentai - "žydelis" su "žyduku". Laimei, yra paminėtas Rusijos ir Stalino gerbėjas Bernardas Shaw, daugelio laikomas dujų kamerų teoretiku (iki Stalino žavėjosi Hitleriu). Pateiksiu dvi garsiausias ištraukėles iš jo kūrinių: 1) "Tikriausiai pažįstate ne mažiau pusės tuzino žmonių, visiškai nereikalingų šiam pasauliui, kurie pridaro daugiau rūpesčių nei to verti. Pasikviesk juos ir tark: "Pone (ponia), ar malonėtumėt dabar įrodyti, kad pateisinate savo buvimą? Jei negalite pateisinti savo buvimo, jei neauginate savo svarbos, jei negaminate tiek, kiek vartojate, tai suprantama,jog mes nebegalime išlaikyti jūsų gyvų, nes jūsų gyvybė neatneša mums naudos ir jūs nesugebate patys save aptarnauti. [You must all know half a dozen people at least who are of no use in this world, who are more trouble than they are worth. Just put them there and say, 'Sir (or madam), now, will you be kind enough to justify your existence?' If you cannot justify your existence, if you're not pulling your weight, if you are not producing as much as you consume, then clearly, we cannot use the big organization of our societies for the purpose of keeping you alive. Because your life does not benefit us, and you can't be of much use to yourself]."-- 2) "Aš kreipiuosi į chemikus su prašymu sukurti humaniškas dujas, kurios nuodys momentaliai, mirtinai, bet ne žiauriai.[I appeal to the chemists to discover a humane gas that will kill instantly and painlessly. Deadly by all means, but humane, not cruel]." Ši ideologija eliminuoti nereikalingus (turėkime galvoje, kad eliminavimo eigoje kriterijai bus nuolat keliami) ir yra tai, prieš ką visi komentatoriai daugiausiai ir šiaušiasi: dabartinė "Vakarų" ideologija. Kaip ne kartą esu rašęs, ji ir yra būtent britų (jokių "žydelių") kilmės, žr. sites.google.com/site/theholocaustrevised/lithuanian . Kam tai sakau? Tam, kad žmonės suvoktų, jog tikėjimas remiasi ne mokslo pasiekimais (protėviai, poliai t.t.), bet yra dorinis imperatyvas, be kurio pats gyvenimas ne tik beprasmis, bet yra neišvengiamai amoralus, pamatuotas silpnųjų likvidavimu vardan sveikesnių, ir yra ištisa pragariška mėsmalė, kurioje kančios nepalyginti persveria laimę. Būtent pagonys visada pasižymi vienu ar kitokiu tikėjimu, kaip užtikrinti savo grupės išlikimą (jei tik reikia - kitų grupių sąskaita). Nėra natūralių pagonių ateistų, be tikėjimo. Šia prasme nepagoniškas abraominis tikėjimas Kūrėju ir Jo Apreiškimu yra visiškai unikalus, o jo paplitimas pagonių negali būti įtikinamai paaiškintas. Tačiau tarp trijų jo šakų tik tikėjimas Mesijo Auka suteikia prasmę gyvenimo kančioms. Todėl atmesdamas šį kruviną pasaulį, nematau kitos išeities, kaip su džaiugsmu mirti už Žydą Išganytoją! Rojus nėra vieta ar malonumai, bet pasiekta tobula būsena. Amen. messianic.lhosting.info



57. Keistas
(2014-01-17 12:00:28)
(78.63.122.248) Parašė:

Vienas moko kitus ir sako:, ,,jie nieko neišmano'', tai kiti atvirkščiai;,,anie nieko neišmano'', bet dialogas vyksta.



56. p.Stancikai,
(2014-01-17 11:20:43)
(78.63.22.245) Parašė:

o suomiai dar kvailesni ir už lietuvius, jei stato nauja AE? Gal tu, pone, ir vertas pagarbos, bet turėtum bent nemeluoti. Garbingam žmogui tai netinka. Kitaip ir tavo IQ, kaip politinio elito, ne aukštesnis už smetoninių batsiuvių.



55. Tai bent dialogas!!!
(2014-01-17 11:17:12)
(78.63.22.245) Parašė:

Jemeljanovas buvo kovotojas su žydkrikščionybe laikydamas ją viena iš judaizmo atšakų (tik dėl gojų). – Melstis žydui Jėzui toks pats absurdas kaip ir tikėti žydo Markso mokslu – dažnai sakydavo jis. Главный еврейский религиозный деятель в «Израиле» уподобил неевреев ослам и вьючным животным, утверждая, что главная причина их существования состоит в том, чтобы служить евреям, сообщает AzanNews со ссылкой на «Thepeoplesvoice». "Когда навязчивые иллюзии появляются у одного человека, это сумасшествие. Когда они появляются сразу у многих, это религия". (Роберт М. Пирсиг). По словам Джорджа Бернарда Шоу, ....счастье верующего по сравнению со скептиком означает не больше, чем счастье пьяницы по сравнению с трезвым человеком. В вопросах религии, правда – это та точка зрения, которой удалось выжить. (ОскарУайльд). "Наступит время, когда таинственное зарождение Иисуса от сверхъестественного существа в чреве девственницы будет восприниматься в одном ряду с мифом о зарождении Минервы в голове Юпитера". (Т.Джеферсон). H.Hese: „Nesupratimą, kančią ir beprasmiškumą mokykitės pripažinti išankstine sąlyga viskam, kas gali būti vertinga žmonijai. Kaip jūs paskui suformuluosite savo tikėjimą, - krikščioniškai ar kaip kitaip, - nesvarbu. Nėra kitų dievų, tik tie, kuriuos sau susikuria žmonės“. Šie vyrai rimtais veidais kalba apie tai ko visiškai neišmano. Vadindami savo protėvius pagonimis nesusimąsto o kas gi tai yra? Pagonimis žydkrikščionys vadino mūsų protėvius ir įdėjo į tą žodį prasmę - kaimietis, tamsuolis, mužikas. Bet juk PAGONYS yra visi ŽYDKRIKŠČIONYS. Tai jie TAMSUOLIAI, KAIMIEČIAI IR MUŽIKAI. Mūsų protėviai žinojo apie polių inversiją - žydkrikščionys nežino, mūsų protėviai prepanuodavo kaukoles - žydkrikščionys neseniai pasiekė tokį lygį. Abu garbina "religiją" įdiegtą Lietuvoje su kardu, ugnimi ir per marias kraujo. Ir visą tai tam, kad po mirties neva sielos patektu į rojų. O kur tas rojus? Ogi Turkijoje. Žydukai labai tiksliai nurodo rojaus koordinates, tad nereikia ir numirti, kad galėtum į tą žydišką rojų patekti. Šie abu išsilavinę, apsiskaitę vyrai, matomai, tiki, kad pasaulis egzistuoja 7468 metus, nes prieš tiek laiko žydų stabas Jahvė (o žydkrikščionims jis "dievas tėvas") per 6 dienas visa tai sukūrė. Jei tai būtu vaikai, kuriuos tikėjimo moko koks ilgaskvernis, galima būtu atleisti, bet kai tokie garbūs vyrai rimtais veidais kalba apie žydkrikščionybę kaip apie žmonijos išsigelbėjimą, pradedi abejoti ar su galvelėmis viskas gerai. Tokius propaguotojus galima būtu suprasti, jei jų gyvybėms grėstu pavojus, kaip holokausto mito neigėjams. Tik jiems jokios grėsmės nėra. Tada peršasi išvada, kad jie jau pavirto žydų taip norimais GOJAIS-GYVULIAIS ir uoliai vykdo savo šeimininkų valią. Išdėstė savo mintis ilguose tiradose, bet nė žodžio apie "religijos" atradėjus. Jiems jau nebe svarbu, kad "evangelijos" parašytos po 50-100 metų nuo "nukryžiavimo" ir tik graikų rašmenimis. Nors vidutinė gyvenimo trukmė Romos imperijoje buvo 32-35 metai. Visai nesvarbu kaip žydukas Jėzus tapo "dievu" - metant burtą. Visai nesvarbu, kad Jėzaus "krikštatėvis" imperatorius Konstantinas mirties patale gulėdamas pasikvietė ne žydkrikščionį, o ARIJŲ vyskupą. Ir t.t. ir t.t. Tad, manau, turiu pilną teisę šiuos vyrukus vadinti pilnateisiais GOJAIS-GYVULIAIS. Ir ne tik dėl žydų siekius padedančiais įtvirtinti naivuolių makaulėse, bet ir už savo protėvių niekinimą, apspjaudymą, šmeižtą. O tokie padarai jau vadinami niekšais.



54. StasysG--->Arviui
(2014-01-17 10:58:51)
(82.140.168.97) Parašė:

Geriau, kad tokie mąstytojai, kaip Stancikas, greičiau ateitų į Seimą ar aukščiau. Teismų konservatoriams, kaip siūlote, padaryti niekaip nepavyks. Nes Konstitucinis teismas dar stojo jų pusėn------50. Arvis (2014-01-16 19:42:18) (95.33.133.140) senai laikas jau seną pelėsį V.Lanzbergį ir lanzberginius teisti už Lietuvos tautos genocidą ir Lietuvos išpardavimą



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 



Naujausi
Tragedijos ilgai laukti nereikėjo – Estijos prezidentė spjovė Lietuvai į veidą tirštai riebų skreplį
91 Ar Estijos akibrokšto klausimu prezidentas G. Nausėda organizuos dar vieną slaptą Valstybės gynimo tarybos posėdį, kol kas nepranešama.