2019 m. lapkričio 15 d.

 

Dėl visuomenės tolerancijos ir vertybių apsaugos

3
Paskelbta: 2013-06-13 12:07 Autorius: Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos
Nuotr. iš „Bernardinai.lt“
Nuotr. iš „Bernardinai.lt“

Šis Lietuvos žmogaus teisių ir kitų nevyriausybinių organizacijų kreipimasis adresuotas Seimo pirmininkui ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijai Seime. Ekspertai.eu

Dėl visuomenės tolerancijos ir vertybių apsaugos

Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir jo papildymo įstatymo projektas XIP-4490(2).

Jame numatyta papildyti minėtą kodeksą 188.21 straipsniu, kuriame skelbiama, kad Viešas konstitucinių dorovinių vertybių bei Konstitucijoje įtvirtintų šeimos pagrindų niekinimas, visuomenės dorovei prieštaraujančių renginių organizavimas – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų. Tokie pat veiksmai, padaryti pakartotinai, - užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Kilus aštrioms diskusijoms dėl siūlomų Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų, kai kurie piliečiai pasigedo žmogaus teisių gynimo organizacijų pozicijos. Jų nuomone, minėtos pataisos diskriminuoja netradicinės orientacijos žmonių grupes, jomis siekiama uždrausti visuomenės dorovei prieštaraujančius renginius, tokius kaip homoseksualų eitynės bei paradai, už kurių organizavimą esą būtų įtvirtinta administracinė atsakomybė.

Tačiau Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte nėra nuostatų drausti homoseksualų eitynes bei paradus. Šiomis pataisomis Seimo nariai deklaruoja siekį apginti viešas konstitucines dorovines vertybes bei Konstitucijoje įtvirtintus šeimos pagrindus.

Kita vertus, šio projekto aiškinamojo rašto skyriuje „Parengto projekto tikslai ir uždaviniai“ yra nurodyta, kad Teikiamo Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, jog už teisingos ir darnios visuomenės dorovinių vertybių, Konstitucijoje įtvirtintų šeimos pagrindų viešą niekinimą, viešą raginimą jas niekinti, visuomenės dorovei prieštaraujančių renginių, tokių kaip homoseksualų eitynės bei paradai, organizavimą būtų įtvirtinta administracinė atsakomybė.

Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos pažymi:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. nurodo, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Susirinkimų laisvė traktuotina ne tik kaip savaiminė demokratijos vertybė, bet ir kaip svarbi garantija, kad visavertiškai įgyvendinamos konstitucinės teisės ir laisvės: piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį (Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis), teisė kritikuoti valstybės  įstaigų ar pareigūnų darbą (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis), teisė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis), teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas (Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis) ir kt. Taigi, susirinkimų organizavimas yra vienas iš pilietinio ir politinio veikimo būdų.

Kita vertus, joks teisės aktas negali apriboti piliečių konstitucinės teisės rengti taikius mitingus bei demonstracijas, tarp jų ir homoseksualų eitynes, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, turėti ir reikšti įsitikinimus. Tačiau tiek tarptautinės teisės aktai, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato išlygas, kai minėtos laisvės gali būti ribojamos. Pvz., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje yra nurodoma, kad [...] kiekvienas turi teisę   laisvai rengti taikius susirinkimus [...], tačiau šio straipsnio 2 dalyje numatomi ir apribojimai, kurie yra galimi, jeigu [...] yra būtini demokratinėje visuomenėje  valstybės ar visuomenės saugumo interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, gyventojų sveikatai ar dorovei ar kitų asmenų  teisėms ir laisvėms apsaugoti. 

Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir LR Konstitucijoje. Pvz., Konstitucijos 25 str. skelbia, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Tačiau ši laisvė gali būti ribojama įstatymu, jei tai [...] būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Tokiu būdu visuomenės grupės ir pavieniai piliečiai gali naudotis savo teisėmis tiek, kiek jos nepažeidžia kitų piliečių teisių, o tai reiškia, kad įstatymai gali nustatyti ir piliečių, ir atskirų žmonių grupių atsakomybę už kitų piliečių teisių pažeidimus, tarp jų ir konstitucinių vertybių niekinimą, asmenų ar jų grupių žeminimą. Jei demonstracijų arba eitynių organizatoriai naudoja draudžiamą simboliką, žemina ar niekina visuotines vertybes, pažeidžia viešąją tvarką bei kitų asmenų ar žmonių grupių teises, jie turi atsakyti pagal  įstatymą, nepriklausomai nuo to, kokia žmonių grupė eitynes ar demonstraciją surengė.

Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos siūlo:

* Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Seimui ir LR administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir jo papildymo įstatymo projekto XIP-4490(2) iniciatoriams pašalinti iš minėto įstatymo projekto aiškinamojo rašto siūlomas nuostatas homoseksualių žmonių grupių atžvilgiu.

* Detalizuoti minėto įstatymo papildymo nuostatas, įtvirtinant demokratines vertybes, kurios skatintų žmonių pagarbą vienas kito įsitikinimas, toleranciją, supratimą ir piliečių lygiateisiškumą.

Esame įsitikinę, kad konstitucinės vertybės turi būti ginamos ir saugomos. Tačiau jų apsauga turi kelti pagarbą ir pasitikėjimą. Lietuvos valstybė kuriama visiems geros valios žmonėms, kurie puoselėja šio krašto kultūrą, gerbia čia gyvenančių tautų papročius bei tradicijas, lietuvių tautos laisvės ir teisingumo siekius.

Asociacijos nepartinis demokratinis judėjimas pirmininkas Krescencijus Stoškus

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Romualdas Povilaitis

Piliečių gynybos paramos fondas Stasys Kaušinis

Kauno Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkė Rūta Zabielienė 

Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
3. Juza
(2013-07-31 10:38:03)
(213.164.122.238) Parašė:

Nenormaliems žmonėms nenormalumą demonstruojantiems ir propaguojantiems ne vieta civilizuotoje normalioje visuomenėje



2. Vyriausybinė organizacija pedikams remti
(2013-06-17 20:52:22)
(188.69.224.151) Parašė:

Papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą 1a straipsniu: Homoseksualų pažeidimams šis kodeksas netaikomas.



1. Raštai,raštai,raštai...
(2013-06-13 16:05:59)
(81.7.96.104) Parašė:

Reikia veiksmo.Reikia budėti prie seimo,pažiūrėti seimūnams,kurie mus parsiduoda ir išduoda ,į akis.Tegul mažai pradžioje budės,bet jei būsime ištvermingi,po pusmečio ,o gal greičiau,prasidės jungtis.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras