Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos

Informuojame, kad naujienų portalo „15min.lt“ žurnalistai Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas publikacijoje „Gerų santykių su Lenkija kaina – milijonai naftos koncernui ir parama premjero aplinkai“ skelbia tikrovės neatitinkančią, prielaidomis grįstą ir / arba tendencingai pateikiamą informaciją apie Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Energetikos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, joms pavaldžių įstaigų bei institucijų veiklą ir santykius su Lenkijos valstybiniu naftos koncernu „Orlen Lietuva“.

Pateikiame ne anoniminiais šaltiniais, mėgėjiškomis bei subjektyviomis interpretacijomis, o skaičiais ir faktais paremtą informaciją bei paaiškinimus.

Primintina, kad 2014 m., Vyriausybei nustačius infrastruktūros rinkliavų už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra skaičiavimo metodiką, padidėjo  naftos produktų vežimo sąnaudos. Todėl „Lietuvos geležinkeliai“ padidino „Orlen Lietuva“ krovinių vežimui taikomą tarifą. Nepavykus susitarti, abi įmonės savo interesus gynė teisme.

Ginčas dėl krovinių vežimo tarifų, 2008 m. išardytas Rengės geležinkelio ruožas, taip pat abipusiai teisminiai ieškiniai trukdė strateginei šalies ūkio įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ dirbti pelningai ir plėtoti santykius su vienu svarbiausių savo klientų „Orlen Lietuva“. Koncernas yra didžiausias „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo partneris Lietuvoje, kasmet pervežama daugiau nei 9 mln. tonų krovinių.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei „Orlen Lietuva“ būtų laimėjusi visas savo inicijuotas bylas, „Lietuvos geležinkeliams“ (kitaip tariant, visiems Lietuvos mokesčių mokėtojams) būtų tekę kompensuoti koncerno patirtus nuostolius, kurių vertė skaičiuojama ne dešimtimis, o šimtais milijonų eurų.

2017 m. birželio 28 d. abi įmonės pasirašė partnerystės susitarimą, kuris galios iki 2024 metų (šiuo susitarimu papildyta 2009 m. pasirašyta ilgalaikė transporto paslaugų sutartis). Pasirašius susitarimą, pagaliau baigti ginčai dėl krovinių vežimo sąlygų. Šalys taip pat susitarė nutraukti teisminius ginčus.

Atkreiptinas dėmesys, kad susitarimas dėl krovinių vežimo sąlygų nesuteikia nuolaidų. Šalys susitarė dėl kompromisinio varianto. Kitaip tariant, abi pusės turėjo iš dalies nusileisti ir atsisakyti ankstesnių reikalavimų. Naujasis susitarimas naudingas „Lietuvos geležinkeliams“, nes užtikrino ilgalaikius santykius su vienu pagrindinių klientų ir panaikino finansines rizikas, kurias kėlė teismo procesai. Šios taikos sutarties pasirašymas visiškai atitiko tiek verslo subjektų, tiek valstybės ekonominius interesus.

Publikacijos teiginys, kad „netrukus po taikos sutarties pasirašymo, 2017 m., „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė, kad jų nuostoliai išaugo dvigubai, o viena to priežasčių – taikos sutartis su „Orlen Lietuva“, – neteisingas. 2017 m. pirmąjį pusmetį „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai padidėjo dėl vienkartinių išeitinių išmokų iš darbo išeinantiems darbuotojams. Per 2017 m. sausį ir liepą išmokėta apie 6 mln. eurų išeitinių išmokų – 6 kartus daugiau nei atitinkamą 2016 m. laikotarpį. 2017 m. antroje pusėje bendrovė jau dirbo pelningai, o per visus 2017 m. „Lietuvos geležinkelių“ grupė uždirbo 27 mln. eurų grynojo pelno.

Būtina pabrėžti, kad „Orlen Lietuva“ krovinių vežimas yra pelningas  ir bus pelningas ateityje –  iki susitarimo pabaigos. Pasirašiusios partnerystės susitarimą, abi šalys užsitikrino stabilų bendradarbiavimą ilgą laikotarpį. „Lietuvos geležinkeliai“ užsitikrino stabilų krovinių bei pajamų srautą, o „Orlen Lietuva“ – prognozuojamus tarifų lygius ir vežimo paslaugų teikimą. Dėl šio stabilumo „Orlen Lietuva“ planuoja investuoti į gamyklos Mažeikiuose modernizaciją apie 300 mln. dolerių.

„Orlen Lietuva“ svarbą šalies ekonomikai akivaizdžiai liudija šios įmonės sumokami mokesčiai. Šis koncernas – didžiausias mokesčių mokėtojas Lietuvoje. Per metus SODRAI sumokama 12,8 mln. eurų, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 378,64 mln. eurų.

Pabrėžiame, kad tikrovės taip pat neatitinka publikacijoje esantys pasvarstymai apie neva tik Lenkijos koncernui išimtinėmis sąlygomis taikomą VIAP lengvatą.
Šiuo metu teisę susigrąžinti VIAP galėtų įgyti 150 Lietuvos įmonių, kurios veikia intensyviai elektros energiją naudojančios pramonės šakose. Sutartis dėl 2019 m. sumokėtos VIAP kainos dalies susigrąžinimo yra pasirašiusios 39 įmonės, suvartojančios apie 20 proc. visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Norėdamos susigrąžinti šias lėšas, įmonės privalo sumokėti įsiskolinimus už VIAP. Įmonės, pasinaudojusios šia lengvata, per ateinančius 4 metus įsipareigoja 75 % susigrąžintos sumos investuoti į energijos vartojimo efektyvumo priemonių diegimą.  Šiam diferencijuoto VIAP mokesčio taikymui pritarė Seimas, tai suderinta su Europos Komisija.

Publikacijoje pateikiami samprotavimai apie „Orlen Lietuva“ galimus neskaidrius laimėjimus aukcionuose taip pat neatitinka tikrovės.

Dėl tretinio galios rezervo nuo 2017 m. veikia aukcionai, kurie užtikrina šios paslaugos konkurencingą kainą. Jei 2018 m. paslauga būtų perkama vien tik iš „Lietuvos energijos gamybos“ (dabar „Ignitis gamyba“), kaip buvo iki aukciono,  ji kainuotų 22,5 mln. eurų. Po aukciono ši paslauga kainavo 7,59 mln. eurų: perkama iš „Orlen Lietuva“, Kauno termofikacinės elektrinės ir Panevėžio energijos. 2019 m. įvykus aukcionui ši paslauga kainuoja ne 22,5 mln. eurų, o 8,22 mln. eurų.

Taigi dėl tretinio rezervo aukcionų ir atsiradusios konkurencijos visi Lietuvos elektros energijos vartotojai, mokėdami už tretinio rezervo paslaugas, 2018–2019 m. sutaupė 29,19 mln. eurų.

Remdamasi išdėstytais faktais, Vyriausybės kanceliarija prašo „15min.lt“ redakcijos paneigti publikacijoje „Gerų santykių su Lenkija kaina – milijonai naftos koncernui ir parama premjero aplinkai“ minimus tikrovės neatitinkančius teiginius dėl neva „Orlen Lietuva“ nepagrįstai taikytų, išskirtinių ar neteisėtų nuolaidų.

Šaltinis: lrv.lt